Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusija įstūmė JAV į kryžkelę (1)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2007 06 10

Vokietijoje vykusį didžiųjų pasaulio valstybių (G-8) lyderių susitikimą, ko gero, visiškai užtemdė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Rusijos vadovų akistata, kuri tapo nauju priešpriešos dėl raketinio skydo Vidurio Europoje etapu ir dar kartą parodė, kad Rusija elgiasi ne tik agresyviai, bet ir sugeba pasirinkti itin lakoniškus taktinius sprendimus, kurių iš jos nėra laukiama.

Vladimiras Putinas nepuolė kritikuoti George‘o W. Busho dėl JAV ketinimų dislokuoti priešraketinę ginkluotę Rusijos kaimynystėje. Nesigirdėjo Rusijos vadovo tone ir tos retorikos, kuri dar taip nesenai priminė šaltąjį karą ir gerokai kontrastavo su palyginti ramiais amerikiečių aiškinimais, kam gi reikalingos bazės Čekijoje ir Lenkijoje.

Vokietijoje matėme visai kitokį V. Putiną -  gebantį puikiai išnaudoti G-8 susitikimo išvakarėse ne itin apdairiai JAV vadovo pasakytus žodžius, kad priešraketinės ginkluotės dislokacija Vidurio Europoje yra būtina ne gintis nuo Rusijos, bet apsisaugoti nuo tokių valstybių kaip Iranas ar Šiaurės Korėja. Rusijos atsakas buvo greitas, netikėtas ir JAV atžvilgiu itin klampus. „Naudokimės drauge mūsų nuomojama radiolokacine Gabalos stotimi Azerbaidžane“, - pareiškė V. Putinas, argumentuodamas paprastai: ginantis nuo G. W. Busho paminėtų valstybių atrama šalia Kaspijos jūros yra kur kas patikimiau nei Čekijoje ar Lenkijoje. Rusai gali pasitelkti ir daugiau argumentų, tokių kaip, pavyzdžiui, techninė bazė ir radiolokacinės galimybės. Gabalos bazė, pastatyta dar sovietmečiu, yra viena galingiausių pasaulyje ir kontroliuoja teritoriją, apimančią Indijos vandenyną, Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką. Jos nereikia statyti nei įrenginėti iš naujo, o be to, ji, žiūrint formaliai, taip pat yra neutralioje teritorijoje – Azerbaidžane.

Žinoma, anksčiau JAV prezidentas irgi kvietė Rusijos generolus apsilankyti būsimose bazėse Vidurio Europoje, tuo taip pat demonstruodamas tariamą atvirumą. Tačiau palyginus šiuos du politinius ėjimus akivaizdu, kad G. W. Busho pasiūlymas tėra ateities pažadas, o Rusijos atsakas susietas su dabartimi, ir todėl viešoji nuomonė jam gali tikrai labiau simpatizuoti.

Kita vertus, siūlydama kartu prižiūrėti Iraną ir Šiaurės Korėją iš Azerbaidžano, Rusija kyštelėjo ir dar vieną pagalį į JAV ratus. Toks ėjimas, o tiksliau – Vašingtono reakcija į jį, gali apsunkinti Amerikos santykius su naujosiomis NATO sąjungininkėmis Vidurio Europoje. Juk menkiausią teigiamą JAV atsaką į V. Putino pasiūlymą čekai ir lenkai gali palaikyti savotiška išdavyste,  o kur dar trintis tarp pačių naujųjų NATO narių, kurios jau ėmė tarsi varžytis dėl to, kur amerikiečiams statyti bazes. Čia prisimintinas ir Latvijos premjero pasisakymas, kad jo šalis taip pat norėtų turėti radarų ar raketų savo teritorijoje.

Galima drąsiai teigti, kad po šio pasiūlymo Rusija vis konfliktiškesniais tampančiuose dvišaliuose santykiuose su JAV perėmė strateginę iniciatyvą. Ankstesni Kremliaus grūmojimai Vašingtonui dėl pusiausvyros pažeidimo dislokuojant raketas Vidurio Europoje tikrai neatrodė solidžiai, ypač turint omenyje, kad Amerika tai ketino daryti savo sąjungininkių -  NATO šalių taritorijoje ir viešai skelbė, kad būsimosios bazės esančios gynybinės. Tačiau šiandien akivaizdu, kad Maskva iš šiurkščios gynybos perėjo į labai subtilų puolimą, kuris gali būti itin laiku ir žvelgiant į abiejose didžiosiose  valstybėse artėjančius prezidento rinkimus.

Dabartinės situacijos išsaugojimas Kremliui reikštų ir galimą tolesnį strateginį pirmavimą, nes tikėtis akivaizdžių politinių pokyčių Rusijoje neverta. Greičiau priešingai, nes jau dabar prognozuojama, kad V. Putiną gali pakeisti dar „kietesnis“ lyderis. O JAV vadovą šiandien palaiko tik 32 proc. šalies gyventojų, ir tai yra visiška priešingybė V. Putino garbinimui Rusijoje. O ir galima demokratų pergalė prezidento rinkimuose, žinant, kad jie jau vyrauja Kongrese, reikštų didesnius posūkius ir JAV užsienio politikoje. Jie, ko gero, būtų susiję su tam tikrais atsitraukimais (pavyzdžiui, Hyllari Clinton pažadas tapus prezidente išvesti JAV karius iš Irako), o Rusija tikrai stengtųsi tai išnaudoti - bent jau viešųjų ryšių fronte.

Tačiau šiandien, ko gero, tikrai neverta tikėtis tolesnių Kremliaus raginimų kuo greičiau realizuoti bendrą projektą Gabaloje. Maskva akivaizdžiai lauks to, kaip Vašingtonas, sulaukęs naujų iniciatyvų iš Rytų, kalbėsis su Praha ir Varšuva. O šie pašnekesiai yra ir, tikėtina, bus itin sudėtinga užduotis, nes į Vakarų pažadus Vidurio Europoje reaguojama itin jautriai.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras