|
Kas ką vamzdynais? (1)
Arūnas Spraunius 2007 06 12
Kai antrą gegužės savaitgalį penkių valstybių prezidentai susirinko į energetinį forumą Krokuvoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tuo pat metu suorganizavo alternatyvų renginį Centrinėje Azijoje ir sutrukdė į Lenkiją nuvykti Kazachstano prezidentui Nursultanui Nazarbajevui. Pastarasis, nors anksčiau lyg ir buvo žadėjęs atvykti, vietoj savęs pasiuntė energetikos viceministro Liazzato Kijinovo vadovaujamą delegaciją. N. Nazarbajevas yra užsiminęs, kad jo šalis iš principo sutiktų dalyvauti penkių valstybių inicijuojamuose energetiniuose projektuose, jei į juos būtų įtraukta ir Rusija.
Penkių valstybių vadovai Krokuvoje tarėsi, kaip spręsti keblius energetikos išteklių tiekimo diversifikavimo klausimus ir tapti mažiau priklausomiems nuo Rusijos naftos ir dujų. Krokuvoje prasidėję pokalbiai spalio pradžioje bus tęsiami Vilniuje. Pasibaigus forumui Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis spaudos konferencijoje sakė, kad susitikime pristatytas Odesos-Brodų dujotiekio pratęsimo iki Lenkijos miesto Gdansko projektas gali būti įgyvendintas iki 2012-ųjų. Pratęsus dujotiekį, Kaspijos gamtinių dujų išteklius tikimasi eksportuoti į Europą piečiau Rusijos nutiestais vamzdynais. Penkių valstybių vadovų susitikime taip pat aptarta transporto koridoriaus Centrinė Azija-Pietų Kaukazas-Vidurio Europa koncepcija.
Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Gruzijos ir Azerbaidžano vadovų forumą Maskva pavadino antirusišku ir, atrodo, nutarė galimus susitarimus blokuoti. Newsru.com teigimu, Turkmėnbaši mieste susitikę Rusijos, Kazachstano ir Turkmėnistano prezidentai pavedė šių trijų valstybių vyriausybėms užtikrinti, kad įgaliotos organizacijos antrąjį 2008 metų pusmetį pradėtų statyti Pakaspijo dujotiekį pagal iki šių metų rugsėjo 1-osios parengsimą techninį-ekonominį pagrindimą.
Rusijos pramonės ir energetikos ministro Viktoro Christenkos teigimu, vamzdynų sistemos Vidurinė Azija-Centras atkūrimas leis pumpuoti iki Rusijos sienos daugiau kaip 90 milijardų kubinių metrų dujų per metus. Tokias galimybes suteikia ilgalaikė, iki 2028-ųjų, sutartis dėl turkmėniškų dujų tiekimo Rusijai, taip pat gamtinių dujų gavybos padidinimas Uzbekistane ir Kazachstane.
Tiek Rusijos, tiek Vakarų ekspertai V. Putino kelionę po Centrinę Aziją laiko didele šios šalies diplomatijos pergale. Europos Sąjunga (ES) mėgina pasiekti, kad Rusijos iš Turkmėnistano nupirktos ir vėliau į Europą tiekiamos gamtinės dujos liktų turkmėniškos ir netaptų rusiškomis vien todėl, kad Rusija yra dujų vamzdynų monopolininkė. Kremlius siekia ginti energetikos giganto Gazprom dominavimą eksportuojant gamtines dujas ir kitus energetinius resursus į Vakarus.
ES ir Rusija veda nelengvas derybas dėl naujos sutarties pasirašymo (dabartinė, pasirašyta 1997-aisiais, baigia galioti šių metų spalį). Europiečiai siekia, kad Rusija ratifikuotų Sutartį prie Europos energetikos chartijos, kuri įpareigoja suteikti vienodas teises naudotis vamzdynais visiems rinkos dalyviams. Tai reikštų, kad daugiau galimybių transportuoti energetikos resursus turėtų ir Vakarų, ir kitos Rusijos kompanijos, nes dabar ryškiai vyrauja Gazprom. Rusų koncernas veržiasi į Europos energetikos rinką: pavyzdžiui, mainais už įsipareigojimą tiekti gamtines dujas iki 2035 metų jis gavo maždaug 3 proc. Italijos dujų vartojimo rinkos.
Kaip teigia Maskvoje veikiančio Informacinio-analitinio visuomeninių politinių procesų posovietinėje erdvėje tyrimo centro direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Vlasovas, inicijuodama Rusijos, Kazachstano, Turkmėnistano ir galbūt Uzbekistano energetinį susitarimą, Rusija siekia įtvirtinti savo vyraujančią geopolitinę padėtį regione. Pasak naujienų agentūros Reuters, už energetiką atsakingi Jungtinių Valstijų pareigūnai jau pareiškė, kad Rusijos, Kazachstano ir Turkmėnistano susitarimas statyti Kaspijos dujotiekį bus dar viena kliūtis, trukdanti europiečiams diversifikuoti energetikos išteklių tiekimą.
Krokuvos ir Turkmėnbaši dublis šiais metais nebe pirmas plačiai aptariamas su vamzdynais į Europą susijęs įvykis, veikiausiai bylojantis, kad konkurencija dėl dujų ir naftos transportavimo iš užkulisių pereina į akivaizdžią fazę.
Kovo viduryje Rusija, Graikija ir Bulgarija Atėnuose pasirašė susitarimą dėl naftotiekio Burgasas-Aleksandropolis tiesimo. Prognozuojama, kad jis kainuos 900 milijonų JAV dolerių, vamzdynų ilgis turėtų siekti 285 kilometrus. Statyba prasidės, kai visų trijų valstybių parlamentai ratifikuos sutartį. Projekte numatoma, kad rusiška nafta tanklaiviais bus plukdoma į Bulgarijos Burgaso uostą, vėliau vamzdynais keliaus iki Aleksandropolio ir tolyn - į Vakarų rinkas.
Sutarties pasirašymo išvakarėse Graikijos ir Bulgarijos valdžia pareiškė, kad naujasis vamzdynas leis jų šalims patekti į energetinį pasaulio žemėlapį ir tapti grandimi, sujungsiančia Rytus ir Vakarus. Na, o Rusijai tai dar vienas kelias tiekti naftą Europai ir Amerikai, šįkart aplenkiant Baltarusiją. Ekspertų vertinimu, iš 100 milijonų tonų naftos, kasmet eksportuojamos į Vakarus per šios šalies teritoriją, į naująjį vamzdyną gali būti nukreipta maždaug pusė. Be to, šiuo metu visa rusiška nafta, eksportuojama iš Rusijos Juodosios jūros uostų, keliauja per Bosforo sąsiaurį. Galimybė patekti į Viduržemio jūros terminalus tą kelią gerokai sutrumpins.
Kuriamame konsorciume rusų naftos kompanijoms priklausys 51 proc. akcijų, kitus 49 proc. dalysis Graikija ir Bulgarija. Pasak Bulgarijos radijo Info vyriausiojo redaktoriaus ir ekonomikos apžvalgininko Jaseno Bojadžijevo, šis projektas jau suskaldė šalies visuomenę į kategoriškai pasisakančius už ir tokius pat kategoriškus projekto priešininkus. Kadangi didžioji vamzdynų dalis eis per Bulgarijos teritoriją, bulgarai mano, kad jos akcijų dalis turėtų būti didesnė nei planuojami 24,5 proc. (49 proc. ji perpus dalijasi su Graikija).
O štai Prancūzijoje leidžiamas Amerikos dienraštis The International Herald Tribune neseniai pranešė, kad tuo metu, kai ES stengiasi sukurti vieningą energetinio saugumo politiką, socialistų vadovaujama Vengrijos vyriausybė numojo ranka į ES ir susitarė su Rusijos energetikos milžinu Gazprom kartu tiesti dujotiekį iš Turkijos į Vengriją. Vengrijos ekonomikos ministerijos duomenimis, Žydrojo srauto pratęsimas iki Vengrijos kainuos 5 milijardus eurų.
Bendras Vengrijos ir Rusijos dujų projektas tiesiogiai konkuruos su ES planais pastatyti savą dujotiekį, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo rusiškų energijos šaltinių. Žydruoju srautu pavadintas pailgintas Gazprom dujotiekis, prasidedantis Turkijoje ir nusidriekiantis per Bulgariją ir Rumuniją, toliau būtų tiesiamas tokiu pat maršrutu kaip ir planuojamas ES dujotiekis Nabucco. Abu jie kainuotų po tiek pat ir turėtų būti užbaigti beveik vienu metu.
The International Herald Tribune teigimu, ką laimės Vengrija prisijungusi prie Rusijos projekto, nesuprantama. Viskas gali pasibaigti tuo, kad Budapeštas mokės abiejų konkuruojančių dujotiekių statybos įnašus.
Vengrijos opozicija tvirtina, kad premjeras Ferencas Gyurcsany remia Gazprom strategiją plėsti savo įtaką Centrinėje ir Pietryčių Europoje. Tačiau Vengrijos ekonomikos ministerijos atstovai teigia, kad šalis turi ambicijų tapti stambiu energetikos mazgu Centrinėje Europoje, o projektas Žydrasis srautas priartintų šį tikslą. F. Gyurcsany yra sakęs, kad Nabucco projektas gerokai atsilieka nuo grafiko, o rusų planas realistiškesnis. Vengrijos premjeras tvirtina kaip ir anksčiau siekiąs, kad šalis diversifikuotų importuojamus energijos išteklius. Vengrija beveik visiškai priklauso nuo Rusijos gamtinių dujų.
Kai 5 milijardų eurų vertės Nabucco projektas bus įgyvendintas, o tai anksčiausiai gali įvykti 2011 metais, kasmet jis tieks ES mažiausiai po 30 milijardų kubinių metrų gamtinių dujų. Už energetiką atsakingas Europos Sąjungos komisaras Andris Piebalgas pareiškė, kad dujos Nabucco dujotiekiu bus pumpuojamos iš Kaspijos regiono (pirmiausia iš Azerbaidžano) į Turkiją. Toliau jis nusidrieks per Bulgariją, Rumuniją ir Vengriją į Austriją. Tranzitinės šalys įsteigė Nabucco statybos konsorciumą.
Bet, pasak The International Herald Tribune, dujotiekis susidūrė su daugybe vilkinimų. Taip pat abejojama, ar juo bus galima pumpuoti dujas iš Irano. Buvo iškilę problemų ir dėl projekto finansavimo. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, pasisakantis už konkurenciją energetikos sektoriuje, pernai sutiko finansuoti 70 proc. Nabucco statybos išlaidų.
Gali būti, kad Vidurio Azijos respublikos nori ar yra įkalbinėjamos norėti pačios be jokių tarpininkų eksportuoti savo energetikos resursus. Ekspertų nuomonė kategoriška: tokiu atveju joms tektų tiesti Rusiją aplenkiančius vamzdynus, o Europai finansuoti jų statybą. Kita vertus, Azerbaidžane veikiančio Kaspijos jūros regiono tyrimo fondo prezidento Vafos Guluzade teigimu, Kazachstane jau seniai dirba didžiosios Amerikos naftos kompanijos, ir kazachiška nafta tiekiama Rusiją aplenkiančiu naftotiekiu Baku-Džeichanas. Planuojama tiesti naftotiekį iš Kazachstano miesto Aktau, įsikūrusio prie Kaspijos, iki Baku.
Konkurencija dėl vamzdynų vyksta ne tik VakarųRytų kryptimi. Siekiantis didinti savo įtaką Pakistanas nuo praėjusio dešimtmečio vidurio deda nemažai pastangų, mėgindamas nukreipti vamzdynus iš Centrinės Azijos į savo pusę. 2006 m. vasarį Turkmėnistanas, Afganistanas ir Pakistanas pasirašė memorandumą dėl vamzdynų statybos, šis projektas sulaukė net svarbiausios Pakistano varžovės regione Indijos susidomėjimo.
Rusijoje, siekiančioje tapti vos ne pagrindine energetikos išteklių tranzito verslo žaidėja, su nerimu užsimenama, kad ji pati gali pritrūkti gamtinių dujų. Interneto dienraštis polit.ru šių metų balandžio 3-osios publikacijoje cituoja Tarptautinės energetikos agentūros vadovą Claudeą Mandilį, pasak kurio, Gazprom privalo didinti investicijas į dujų gavybos technologijas. Rusijos pramonės ir energetikos ministerija praėjusių metų pabaigoje konstatavo, kad jau šiemet šalyje gali pritrūkti 4,2 milijardų kubinių metrų gamtinių dujų. Pats koncernas teigia, kad deficitą šalies viduje lemia didelis eksportuojamų ir vidaus kainų skirtumas.
Be abejo, svarbus ir geopolitinis aspektas. Kaukazo ir Centrinės Azijos eksperto Aleksejaus Vaščenkos teigimu, siekdamas išsaugoti naftos ir gamtinių dujų eksporto į Vakarus monopoliją V. Putinas gina ne tik rusų naftos verslo oligarchų interesus. Jei kazachų nafta ir Turkmėnistano gamtinės dujos gausiau tekės per Kaspiją, Užkaukazę ir Turkiją į Vakarų Europą, Rusija neteks galimybės daryti įtaką situacijai Kaukazo regione. Dar labiau Kremlius nenorėtų, kad tuo pačiu keliu energetikos ištekliai būtų tiekiami Ukrainai. Maskva imtų prarasti įtaką ne tik šios šalies rytams, bet ir Krymui, o juk Sevastopolyje dislokuotas rusų karinis laivynas.
Įdomu tai, kad itin daug kalbama (gal net verda aistros) kaip tik apie Centrinės Azijos energetikos resursų kelius į Vakarus. Taip Centrinės Azijos respublikos ne savo valia tampa (ar gali tapti) Rusijos varžovėmis nepaisant jokių bendradarbiavimo deklaracijų. Ir, tiesą sakant, nežinia, kuris motyvas politinis ar ekonominis nusvers, kai bus galimybė rinktis, kuriuo keliu eksportuoti savo naftą ar gamtines dujas. O tokia galimybė anksčiau ar vėliau turėtų atsirasti, net jei parengiamasis darbas bus labai sudėtingas ir permainingas.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |