Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Eteryje – Kremlius! (I)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2007 06 13

Šiuolaikiniame pasaulyje žiniasklaida vaidina milžinišką vaidmenį. Ne veltui ji yra vadinama ketvirtąja valdžia. Žiniasklaidos ryšys su politiniu diskursu yra fundamentalaus pobūdžio. Pavyzdžiui, jokia „oranžinė“ revoliucija negalėtų įvykti be atitinkamo informacinio palaikymo. Tas pats tinka bet kokiai valdžios politinei (socialinei, ekonominei) programai ar bet kuriai rimtesnei rinkimų kampanijai. Žiniasklaida gali būti naudojama ir kaip užsienio politikos įrankis: priešininkui diskredituoti ir/ar tam tikrai informacinei aplinkai (diskursui) bei savo įvaizdžiui formuoti.

Teoriškai žiniasklaidos priemonės demokratinėse valstybėse yra laisvos ir nepriklausomos. Tačiau tikrovėje net Vakarų šalyse stambūs žiniasklaidos magnatai yra neatsiejami nuo valdžios, ir jiems priklausantys televizijos kanalai, laikraščiai bei interneto svetainės rodo ir spausdina arba vienpusę, arba tendencingai interpretuojamą, arba išvis klaidingą informaciją. Pavyzdžiui, prieš antrąjį Irako karą Amerikoje vyko aktyvi informacinė jo pateisinimo kampanija: tie amerikiečiai, kurie nuolat žiūrėjo FOX, daug labiau rėmė karą ir tikėjo nebūtais dalykais negu tie, kurie žiūrėjo CNN.

Autoritarinėse ar pseudodemokratinėse valstybėse viskas dar paprasčiau: ten valdžia tiesiog pasisavina (tiesiogiai ar per sau lojalius tarpininkus) praktiškai visas žiniasklaidos priemones ir skleidžia per jas savo propagandą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Baltarusija. Labai panaši situacija yra ir Rusijoje. Šioje šalyje žiniasklaidos reikšmės suvokimas atėjo per antrą B. Jelcino rinkimų kampaniją ir po pirmojo karo Čečėnijoje (kuris buvo pralaimėtas taip pat ir todėl, kad buvo be perstojo kritikuojamas Rusijos žiniasklaidoje).

Šiandien didesnė dalis informacijos priemonių jau yra kontroliuojama Kremliaus, ir situacija tik blogėja. Procesas prasidėjo nuo NTV (vėliau TV6) kaip nepriklausomo televizijos kanalo sužlugdymo. Ne paskutinį vaidmenį šiuo atveju suvaidino „Gazprom“ (tiesiogiai susijęs su Kremliumi). Šiandien jam, be NTV informacinės sklaidos holdingo, priklauso ir daug kitų žiniasklaidos priemonių. Todėl belieka tik stebėtis, kaip radijo stotis Эхо Москвы dar išsaugo savo opozicinį pobūdį (kaip ir prieš kurį laiką B. Berezovskio parduotų „Komersanto“ leidybos namų (Издательский Дом «Коммерсант») leidiniai). Kremlius taip pat kontroliuoja ORT bei RTR, faktiškai du svarbiausius Rusijos televizijos kanalus, ir jų naujienų laidos atitinka geriausias sovietmečio žiniasklaidos tradicijas (kai vakaro žiniose rodoma, kaip kokiame nors kaime sėkmingai plėtoja savo ūkį pavyzdingas pilietis N). Pagaliau, Rusijos valdžia per tarpininkus bando užvaldyti ir interneto erdvę, nors pastaroji yra techniškai ir juridiškai sunkiau kontroliuojama. Todėl svarbu fizinę jos kontrolę derinti su efektyviu išnaudojimu. Šia linkme kryptingai dirba gerai žinomas Rusijoje ir už jos ribų politinių technologijų ir viešųjų ryšių (public relations) ekspertas Glebas Pavlovskis. Tačiau jo ir jo Efektyvios politikos fondo (Fond effektivnoj politiki) veikla toli gražu neapsiriboja vien internetu – ji nusipelno detalesnio dėmesio kaip vienas pagrindinių Kremliaus informacinės politikos instrumentų. Pirma straipsnio dalis bus skirta kaip tik šiam tikslui, kad galima būtų įsivaizduoti, kokio masto informaciniu potencialu (be jau minėtojo) disponuoja Kremlius. Kad G. Pavlovskis yra ištikimas dabartinės Rusijos valdžios politinis technologas, abejoti netenka. Antroje straipsnio dalyje bus išnagrinėti keli praktiniai atvejai, parodantys, kaip Rusija naudoja sukauptą valstybinį informacinį potencialą tarptautinėje politikoje.    

Glebo Pavlovskio informacinės sklaidos imperija

1995 m. G. Pavlovskis tapo vienu iš kompanijos, organizuojančios  įvairius politinius-informacinius projektus, steigėjų, taigi 1995-ieji  - oficiali Efektyvios politikos fondo pradžia. Šio fondo kūrimas pateikiamas kaip keleto privačių asmenų sumanymas.

Kaip teigiama oficialiame fondo tinklalapyje, pagrindinė jo veikos sritis yra politinių konsultacijų (Rusijoje vartojamas terminas политический консалтинг - politinis konsaltingas) teikimas, rinkiminių kampanijų organizavimas ir vedimas, konsultacijos dėl bendradarbiavimo su žiniasklaida, įvairių informacinės sklaidos projektų kūrimas ir įgyvendinimas. Fondas, pristatydamas savo veiklą, teigia esantis vienas informacinės-analitinės veiklos pradininkų Rusijoje ir kaip pavyzdžius pateikia tokius projektus:

  • informacijos agentūra Postafaktum 1989–1994 m.,
  • informacijos agentūra RIA Novosti 1990–1992 m.,
  • pirmojo Rusijos analitinio savaitraščio Kommersant sukūrimas 1990–1992 m.,
  • atnaujinto žurnalo Ogoniok projekto parengimas ir įgyvendinimas 1994–1995 m.

Taip pat nurodoma, kad fondas šioje srityje ir toliau vykdo aktyvią veiklą:

  • nuo 1995 m. atlieka centrinės ir regioninės, spausdintinės ir elektroninės žiniasklaidos monitoringą,
  • nuo 1996 m. vykdo žiniasklaidos ir ideologinių stereotipų įtakos visuomenės nuomonei ir elgsenai tyrimo programą,
  • nuo 1996 m. fondas yra bazinis bendros informacinės-politinės aplinkos analizės centras, dirbantis įvairioms prezidento administracijos struktūroms,
  • nuo 1997 m. tai pagrindinė organizacija, kurianti informacinę-politinę Rusijos elektroninę žiniasklaidą.

Taigi vykdomų projektų turinys ir vartotojai, kuriems šie projektai skiriami, leidžia daryti prielaidą, kad G. Pavlovskio fondas yra labai įtakinga struktūra Rusijos politiniame gyvenime. Visus minėtus projektus įgyvendina profesionali komanda -  scenaristai, informacijos vadybininkai, analitikai, žurnalistai, reklamos specialistai, dailininkai, dizaineriai, programuotojai, redaktoriai, vertėjai ir kitų specialybių atstovai. Iš to matyti, kad fonde yra sukauptas nemažas intelektualinis ir mokslinis-tiriamasis potencialas, leidžiantis įgyvendinti įvairius su informacija susijusius projektus ir išlikti sudėtingos konkurencijos sąlygomis. Taip pat galima daryti prielaidą, kad fondas valdžios užsakymu vykdo įvairius strateginio pobūdžio projektus, apie kuriuos nėra viešai skelbiama, bet kurie leidžia tvirtai jaustis šios veiklos terpėje.

G. Pavlovskio vadovaujama tyrimų, analizės, įvairių rinkiminių kampanijų ir projektų įgyvendinimo imperija yra gana plačiai suleidusi šaknis ypač įtakingoje ir didžiausią rinką turinčioje Rusijos elektroninėje žiniasklaidoje. Daugelio svariausių Rusijos interneto leidinių įtakos ir valdymo gijos veda į jau minėtąjį Efektyvios politikos fondą. Prie tokių galima priskirti šiuos didžiausius Rusijos internetinės žiniasklaidos leidinius:

  • http://www.russ.ru/ - pirmasis G. Pavlovskio fondo elektroninis projektas, įkurtas 1997 m. jo paties iniciatyva ir pakeitęs leidinį Vek XX i mir nauja elektronine interneto versija;
  • http://www.gazeta.ru/ – pirmasis Rusijos interneto laikraštis, pradėtas leisti 1998 m. Leidėjai - Efektyvios politikos fondas ir žymiausi to meto Rusijos interneto specialistai. Šiuo metu šis leidinys yra atsakingas už kito internetinio leidinio http://www.vesti.ru/ leidybą;
  • http://www.lenta.ru/ – pradėtas leisti 1998 m., šiuo metu tai vienas stambiausių Rusijos interneto leidinių, 24 valandas per parą teikiantis informaciją apie visus einamuosius Rusijos ir pasaulio įvykius. Leidėjas – Efektyvios politikos fondas padedant interneto leidiniui gazeta.ru;
  • http://www.fom.ru/ (fondas Obščestvennoje mnenije) –  pradėtas leisti 2000 m., skirtas atlikti įvairias sociologines apklausas ir pateikti šiuos produktus vartotojui. Leidėjas – Efektyvios politikos fondas;
  • http://www.strana.ru/  – pradėtas leisti 2000 m. ir skirtas Rusijos vidaus rinkai, vertinamas kaip interneto laikraštis, kuriame pateikiama informacija apie visas šalies gyvenimo sritis 7 dienas per savaitę. Leidėjas – Efektyvios politikos fondas;
  • http://www.vesti.ru/ – atnaujinta versija išleista 2007 m. Labai populiarus Rusijoje interneto leidinys, daugybėje skirsnių pateikiantis visapusę informaciją apie visas Rusijos ir pasaulio gyvenimo sritis. Leidėjas – Efektyvios politikos fondas padedant interneto leidiniui gazeta.ru;
  • http://www.vvp.ru/ – pradėtas leisti 2001 m. Kaip teigiama pačiame leidinyje, jis skirtas Rusijos Federacijos (RF) prezidento rėmėjams. Leidinio įkūrėjai – Russkij institut, Nezavisimaja gazeta, fondas Obščestvennoje mnenije ir Efektyvios politikos fondas bei keletas nepriklausomų ekspertų;
  • http://vlast.rambler.ru/ – pradėtas leisti 2002 m., skirtas pateikti informaciją apie valstybės valdymo institucijas, pradedant RF prezidento administracija. Leidinio įkūrėjas – Efektyvios politikos fondas, padedant holdingui Rambler ir Nacionalinei informacinei tarnybai strаnа.ru;
  • http://ukr.ru/, leidžiamas nuo 2002 m., skirtas „neleisti manipuliuoti sociologine informacija“ rinkimų Ukrainoje metu. Leidinio kūrėjai – fondai Obščestvennoje mnenije ir Efektyvios politikos fondas;
  • http://www.fep.ru/projects/%20http:/rating.ukr.smi.ru,  pradėtas leisti 2002 m. ir pateikiantis Ukrainos elektroninių leidinių paminėjimo kitose Ukrainos žiniasklaidos priemonėse reitingus. Leidinio kūrėjai – Meždunarodnij institut issledovanij massovoj komunikacii ir Efektyvios politikos fondas;
  • http://www.fep.ru/projects/%20http:/ukr.smi.ru, pradėtas leisti 2002 m. Oficialiai nurodoma kad yra skirtas pateikti Rusijos žurnalistams informaciją apie einamuosius Ukrainos įvykius. Leidinio kūrėjai – Efektyvios politikos fondas  ir Rusijos interneto leidinys smi.ru.

Nuo fondo įsteigimo iki šios dienos Efektyvios politikos fondas yra pradėjęs leisti per 50 įvairiausių internetinės žiniasklaidos leidinių. Paminėjome tik dalį jų, tuos, kurie yra tarp įtakingiausių Rusijos interneto leidinių. Pavyzdžiui, tokie projektai kaip strana.ru yra skirti visai valstybei: sukurti šio projekto padaliniai, atsakingi už visų regionų kryptingą informavimą, pateikiant tiek regioninę informaciją, tiek informaciją iš centro (Maskvos). Kiti projektai sukuriami paremti konkrečiam renginiui, dar kiti kuriami konkretiems politikams.

Iš pateiktos informacijos apie G. Pavlovskio fondo projektus, kurių didžioji dalis iki šiol yra jo kontroliuojami, matyti šios asmenybės įtakos Rusijos viešosios nuomonės formavimo procesui viešame ir neviešame lygiuose mastas.

Jis pats nuolat dalyvauja politikų ir politologų diskusijose, radijo ir televizijos laidose, rašo straipsnius į elitinės žiniasklaidos leidinius, nuolat pasisako aktualiausiais šalies politinio gyvenimo klausimais. Jo kontroliuojamuose leidiniuose taip pat rengiamos įvairios diskusijos, kuriose dalyvauja politikai, mokslininkai ir kiti šalies elito atstovai. G. Pavlovskis yra Rusijos užsienio ir gynybos politikos tarybos narys. Ši taryba priskiriama prie Rusijos elito organizacijų, kai kurie jos nariai dalyvauja tarptautinių elito organizacijų veikloje.

Veiklos finansavimo klausimas yra vienas svarbiausių organizacijų gyvybingumo ir išlikimo veiksnių. Visos organizacijos, fondai, leidiniai gyvenimo realybės yra verčiami kovoti dėl  savo veiklos finansavimo. Turėdami lėšų, jie gali įsitvirtinti rinkoje, leisti kokybiškus savo veiklos produktus, laimėti konkurencinę kovą, pritraukti gerus specialistus ir dėl to daryti įtaką vykstantiems procesams ir asmenims daugiau ar mažiau sau palankia linkme. Kai kalbame eina apie tokią veiklos rūšį, kuri turi sąlytį su politika, finansinių išteklių klausimas dar aktualesnis, nes šiai rinkai reikia ypač gerų ir visapusiškai parengtų projektų. Tai galima užtikrinti tik turint gerai išplėtotą infrastruktūrą, aukštos kvalifikacijos specialistų ir, žinoma, rinką šiems produktams parduoti. Oficialioje informacinėje erdvėje tėra nedaug duomenų apie G. Pavlovskio fondo struktūrą, žmonių, dirbančių šioje kompanijoje, skaičių ir kitus kiekybinius bei kokybinius rodiklius. Nenurodama nei  šios organizacijos finansinė būklė, nei jos atliekamų projektų kaina, nei kas finansuoja veiklą ir panašiai. Norint susidaryti bent paviršutinišką supratimą apie rinką, kurioje veikia Efektyvios politikos fondas ir kitos G. Pavlovskio kontroliuojamos organizacijos, galima pasinaudoti vieno iš įtakingesnių Rusijos laikraščių Moskovskie novosti straipsniu, pateikiančiu paskaičiavimus apie Rusijos viešųjų ryšių rinkos pasidalijimą ir apimtį.

Taigi konkurencija Rusijos politinių technologijų srityje pastaruoju metu labai išaugo, atsiranda vis daugiau organizacijų, kompanijų, kurios specializuojasi teikti šias paslaugas. Šios rinkos ekspertų vertinimu, politinių technologijų verslui Rusijoje ateina sunkūs laikai, nes šalies biurokratija pati po truputį išmoksta patenkinti šios srities savo poreikius ir daugiau ar mažiau sėkmingai organizuoja įvairias rinkimines kampanijas. Ekspertų vertinimu, Rusijos politinių technologijų rinkos vertė yra apie 400–700 milijonus JAV dolerių. Atmetus visas išlaidas projektams įgyvendinti, rinkos ,,žaidėjams“ lieka apie 100–150 mln. JAV dolerių. Prieš dešimtmetį šios rinkos pelningumas siekdavo 100 ir daugiau procentų, šiandien – apie 30 procentų. Rusijos tyrimų centro ROMIR Monitoring vertinimais, šiuo metu Rusijoje oficialiai politinio konsultavimo paslaugas teikia 140 kompanijų, o iš tikrųjų – dar daugiau. Pagrindiniais šioje rinkoje laikomi Nikkolo M (šios struktūros ekspertų vardai buvo linksniuojami ir Lietuvoje R. Pakso rinkimų kampanijos kontekste) ir Efektyvios politikos fondas, tačiau teigiama, kad šie gigantai po truputį praranda savo įtaką. Praėjusiame dešimtmetyje abi kompanijos valdė apie 70 proc. visos rinkos, o dabar – apie 30 proc.

Trumpai apie politinio konsultavimo paslaugų įkainius. Turint omenyje Rusijos valstybės mastus, žinoma, ir kainos yra atitinkamos:

  • gubernatoriaus rinkimai – 500 tūkst.–25 mln. JAV dolerių;
  • mero rinkimai – 100 tūkst.–1 mln. JAV dolerių;
  • rinkimai į valstybės Dūmą:

- partijai – apie 50 mln. JAV dolerių,

- kandidatui vienmandatėje apygardoje – apie 350 tūkst. JAV dolerių,

  • rinkimų strategijos parinkimas – 30 tūkst. JAV dolerių;
  • skanduotės ar rinkimų šūkio parengimas – 14 tūkst. JAV dolerių;
  • valdomų gandų skleidimas:

- partijai – 780 tūkst. JAV dolerių,

- kandidatui vienmandatėje apygardoje  – 30 tūkst. JAV dolerių;

  • priešininką kompromituojančios medžiagos suradimas ir/ar parengimas – 15 tūkst. JAV dolerių.

Po nesudėtingų skaičiavimų galima daryti prielaidą, kad G. Pavlovskio Efektyvios politikos fondo metinis pelnas svyruoja nuo 15 iki 25 mln. JAV dolerių. Toks pelnas – o jis prieš kelerius metus buvo dar didesnis –  ir yra didžiulės konkurencijos politinių konsultacijų srityje priežastis. Žinoma, galimybę įsitvirtinti politinių technologijų rinkoje, be materialių veiksnių, lemia sugebėjimas daryti įtaką politikų sprendimams.

***

Susipažinus su G. Pavlovskio Efektyvios politikos fondu ir su juo susijusiomis (ar siejamomis) organizacijomis bei leidiniais, tampa akivaizdu, kad visi jie dirba Rusijos elitui, formuodami plačiosios visuomenės nuomonę ir nuostatas svarbiais valstybės gyvenimo klausimais. Faktiškai Efektyvios politikos fondą galima laikyti profesionalia Kremliaus politinių viešųjų ryšių  (public relations – PR) ir politinių konsultacijų struktūra (panašia kaip REGNUM informacinė agentūra).

G. Pavlovskio sukurtos informacinės sklaidos imperijos vaidmuo buvo svarbus per pirmąją V. Putino prezidentavimo kadenciją, nes tuomet reikėjo sukurti palankią informacinę aplinką jo perrinkimui. Manytina, kad pono Pavlovskio patirtis bei pažiūros, nepaisant jo nesėkmės per Ukrainos ,,oranžinę“ revoliuciją, bus reikalingos Kremliui savo politikai įgyvendinti ir ateityje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (96)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras