Praėjusios savaitės pabaigoje Vokietijoje, Baltijos jūros kurorte Heiligendamm‘e baigėsi 8 galingiausių pasaulio valstybių klubo G-8 susitikimas. Paklausius oficialių kalbų ir paskaičius oficialius dalyvių pranešimus, gali susidaryti įspūdis, kad tuoj pasaulyje nebeliks skurdo, bado, ligų, o klimato atšilimas bus nugalėtas per kelerius metus – taip produktyviai pasaulio galingieji padirbėjo. Tačiau ar iš tikrųjų?

G-8 yra ekonomiškai stipriausių pasaulio valstybių vadovų neoficialus klubas, šiuo metu jungiantis JAV, Didžiąją Britaniją, Japoniją, Vokietiją, Italiją, Prancūziją, Kanadą ir Rusiją. Jo istorija prasidėjo prieš kiek daugiau nei 30 metų, kuomet 1975 metais tuometinis Prancūzijos prezidentas Valéry Giscard d‘Estaing sukvietė JAV, Italijos, Japonijos, Vakarų Vokietijos ir D. Britanijos vadovus į susitikimą Prancūzijoje. Čia buvo sutarta rengti tokius susitikimus kasmet vis kitoje valstybėje, kuri ir būtų atsakinga už jų organizavimą (tarsi pirmininkautų šiam G-6 klubui). Po metų prie šešeto prisijungė Kanada, ir klubas tapo G-7 klubu, o nuo 1977-ųjų į susitikimus kviečiami ir Europos Komisijos atstovai. 1994 metais į susitikimus pradėta kviesti Boriso Jelcino vadovaujama Rusija (G-7 + 1), 1997 metais tapusi visateise klubo (dabar jau G-8) nare (taip ją paskatinant dėl šalyje sėkmingai tuo metu vykusių ekonominių reformų ir demokratizacijos procesų). Nors visose klubui priklausančiose valstybėse tegyvena apie 14 procentų pasaulio gyventojų, jose yra sukuriama apie du trečdalius pasaulio BVP.

Kasmet paprastai metų viduryje vykstančiuose valstybių vadovų susitikimuose aptariamos tuo laikotarpiu pasauliui skaudžiausios ir aktualiausios problemos, ieškoma jų sprendimo būdų. Šiais metais pagrindiniai klausimai darbotvarkėje buvo globalinis atšilimas, pagalba Afrikai, kova su terorizmu, Kosovo nepriklausomybė. Aišku, visais šiais klausimais buvo diskutuojama. Netgi pavyko priimti rezoliucijas kai kuriais iš jų (dėl šių rezoliucijų ypač džiūgavo susitikimui pirmininkavusi Vokietija bei Europos Sąjungos atstovai). Deja, iš tiesų ne viskas taip džiagsminga.

Klimato atšilimas – daugiausiai galvos skausmo Angelai Merkel kėlęs susitikimo darbotvarkės klausimas. Heiligendamm‘e tikėtasi priimti visų dalyvavusių šalių rezoliuciją, kuria jos įsipareigoja sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį, numatant konkrečius skaičius ir datas. Deja, JAV Prezidentas G. W. Bush‘as jau iš pat pradžių griežtai priešinosi tokiai idėjai. Mat Jungtinės Valstijos, nesaistomos Kioto protokolo esą gali ir pačios laikytis savo nustatytų klimato atšilimą mažinančių priemonių. Vis tik vėliau JAV Prezidentas tarsi ir sutiko prisidėti prie bendros iniciatyvos, tačiau tik su sąlyga, kad prie jos prisidės ir kiti didieji pasaulio teršėjai – Kinija ir Indija. Galų gale pasirašyta neįpareigojanti deklaracija, kurioje valstybės „išreiškia susirūpinimą“ dėl klimato atšilimo ir jo padarinių, susitaria jog šie klausimai ateityje būtų sprendžiami Jungtinių Tautų rėmuose bei sutinka dalyvauti konferencijoje dėl klimato kaitos, prasidėsiančioje metų pabaigoje Indonezijoje. JAV bei Rusija, aišku, rezoliucijos nepasirašė. Angela Merkel tarsi guosdamasi teigė, jog jos galės tai padaryti vėliau ir nuo to niekur nepabėgs. Taigi rezultatas – jokio rezultato.

Kitas svarbus klausimas – humanitarinė padėtis Afrikoje. Valstybės penktadienį sutarė „per ateinančius metus“ skirti 60 milijardų JAV dolerių kovai su AIDS, maliarija ir tuberkulioze bei dar 500 milijonų dolerių švietimui. Kritikai pastebi, jog ši iš pirmo žvilgsnio solidi pagalba išties yra didelis žingsnis atgal. Mat prieš 2 metus vykusiame G-8 susitikime buvo nutarta iki 2010 metų padvigubinti pagalbą Afrikai, o tai turėjo reikšti papildomus 50 milijardų dolerių kasmet, pradedant 2006 metais...

Kosovo nepriklausomybės klausimas net nebuvo pradėtas svarstyti – Rusijos prezidentas V.Putinas, prieš susitikimą svaidęs žaibus dėl JAV, remiančių šios teritorijos nepriklausomybės siekius, planų Europoje steigti priešraketinį skydą, griežtai pasipriešino Kosovo nepriklausomybės klausimo svarstymui. Susitikimo dalyviams beliko pareikšti, jog jie ir ateityje „intensyviai stebės“ situaciją regione.

Aišku, Vokietijoje pasiekta ir teigiamų rezultatų – galų gale (bent laikinai) nuslūgo įtampa tarp Rusijos ir JAV dėl priešraketinio skydo. Taip pat eilinį sykį deklaruota, jog terorizmas yra blogai, o Iranui negalima leisti turėti masinio naikinimo ginklų. Be to, galima paminėti atsiradusį naują politinį darinį – „Heiligendamo procesą“. Tai yra G-8 ir galingiausių besivystančių pasaulio valstybių – Kinijos, Indijos, Pietų Afrikos Respublikos, Brazilijos ir Meksikos, ateityje vis labiau įsiliesiančių į pasaulio ekonomiką, – dialogas, tarsi naujas forumas sprendžiant tuos pačius klausimus, bet įjungiant naujus žaidėjus. Taip tarsi suteikiama jiems daugiau galios ir pasitikėjimo, o tuo pačiu, tikėkimės, ir tikimybės, jog priimtų sprendimų bus laikomasi.

Praėjusios savaitės susitikimas parodė keletą dalykų – kuo toliau, tuo labiau aiškėja, jog atskirų valstybių interesai užgožia platesnio masto problemas ir trukdo jas spręsti. Antra – G-8 susitikimas tampa visai neefektyvus ir ateina laikas šį klubą reformuoti – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir D.Britanijos vadovus pakeisti vienu Europos Sąjungos atstovu bei priimti naujas susitikimo taisykles, numatančias bent jau priimtų sprendimų įgyvendinimo tvarką.

Politika.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.