Lenkijos lyderiai broliai Kaczynskiai ir vėl pakartojo, kad blokuos bet kokius bandymus renovuoti buvusią Sutartį dėl konstitucijos Europos Sąjungai, jei ES politinėje erdvėje, ypač priimant sprendimus, Lenkija neįgaus daugiau realios įtakos.

Žinant atviras euroskeptines mūsų kaimynų premjero ir prezidento pažiūras, nestebina ir tai, kad toks pareiškimas buvo pakartotas iškart po ES pirmininkaujančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimo Berlyne su buvusių didžiausių ES konstitucijos entuziasčių lyderiais, tarp jų ir Lietuvos vadovu Valdu Adamkumi.

Vokietijos susirūpinimą dėl ES konstitucijos ateities galima suprasti. Idėja ją kokiu nors pavidalu restauruoti tapo vienu iš dviejų pagrindinių A. Merkel tikslų, iškeltų Vokietijai pradedant pirmininkauti Sąjungoje. Šiandien galima konstatuoti, kad ne itin sėkmingai realizuojant pirmąjį – vieningą ES energetinę politiką dialoge su Rusija, – bandoma grįžti prie antrojo, be kita ko, pabrėžiant, kad energetinė vienybė įmanoma tik turint visiems galiojančią konstitucinę sutartį.

Iš karto po susitikimo Berlyne Lietuvos Prezidentas neslėpė pasididžiavimo, kad kaip tik mūsų diplomatijai yra patikėtas bene svarbiausias bandymas pakeisti lenkų poziciją. Tačiau, kaip parodė vėlesni įvykiai, tokia euforija greitai išgaravo, kai pakeisti brolių Kaczynskių nuomonę buvo patikėta Prancūzijai ir jos bent jau anksčiau ypatingu euroentuziazmu netryškusiam naujajam prezidentui Nikolas Sarkozy.

Beje, toks sprendimas atrodo tikrai logiškas, o ankstyvas Lietuvos didžiavimasis buvo ne laiku. Taip, mūsų šalį galima laikyti artimiausia Lenkijos kaimyne ir strategine partnere, ypač jei atsižvelgsime į ,,Mažeikių naftos“ aspektą. Tačiau yra ir keletas priešingų argumentų. Visų pirma, politinėje plotmėje jau nėbėra to gero nusiteikimo ir atvirumo, kuris vyravo Lenkijai vadovaujant Aleksandrui Kwasniewskiui. Antra, labai svarbu akcentuoti didžiulius dabartinių Lenkijos lyderių ir Lietuvos valdžios požiūrio į ES skirtumus. Pirmieji jau nuo pat atėjimo į valdžią užėmė, kaip jau buvo minėta, akivaizdžias euroskeptines pozicijas. O Lietuva visuomet stengėsi būti ES ,,pioniere“. Tiesa, tas mūsų pirmavimas dažniausiai pasireikšdavo ne ten, kur būtų naudingas valstybei. Sutartis dėl konstitucijos ES Lietuvoje buvo ratifikuota anksčiausiai, netgi neskiriant dėmesio  visuomenės informavimui ir švietimui, tačiau panaudodami Sąjungos skiriamas lėšas esame toli gražu ne pirmūnai. Vokietijos kanclerei, ko gero, pasirodė, kad euroskeptiškasis Prancūzijos autoritetas turės daugiau poveikio Lenkijai nei kaimyninis Lietuvos euroentuziazmas.

Žinoma, net ir N. Sarkozy negali garantuoti Lenkijos pozicijos sušvelnėjimo, nes mūsų kaimynė jau ne pirmą kartą rodo gana nemenkas ambicijas, kurios jau yra sukėlusios didžiųjų senųjų ES valstybių susirūpinimą. Jis buvo ypač akivaizdus, kai buvo kalbama apie atstovų proporcijas Europos Parlamente: galimi Lenkijos susitarimai su, pavyzdžiui, Ispanija ėmė kelti grėsmę senosios Paryžiaus–Berlyno politinės ašies dominavimui.

Yra ir vertybinis aspektas, nulemtas brolių Kaczynskių politinių pažiūrų. Europoje, ko gero, nerasime kitos tokios valstybės, išskyrus, žinoma, Vatikaną, kur Bažnyčia turėtų tokią didelę įtaką politikai ir visuomenei. Be abejo, Lenkija visuomet buvo katalikybės bastionas Senajame žemyne, tačiau valdant broliams Kaczynskiams bažnyčios hierarchams susidarė itin palankios sąlygos daryti įtaką politinei sistemai. Dėl to savotiška vertybinė distancija tarp Lenkijos ir kur kas liberalesnės Vakarų Europos dar labiau padidėjo, o žinant lenkų tautos fanatiškas simpatijas Katalikų bažnyčiai, politinei šios šalies valdžiai būtų tikra savižudybė rodyti bent kiek daugiau laisvumo. Čia primintina ir tai, kad Lenkija yra viena iš trijų etniškai homogeniškų pasaulio valstybių, todėl tautinių mažumų ir kiek kitokių jų vertybių elementas šios šalies politinėje sistemoje neveikia.

Sudėjus visus šiuos veiksnius, galime konstatuoti faktą, kad šalia susirūpinimo dėl plėtros, santykių su Rytais, naujų finansinių perspektyvų konstravimo, derybų su Turkija ir t. t. ES viršūnės tarsi ir pražiopsojo problemos atsiradimą pačios organizacijos struktūroje, nes šiandien jau tapo akivaizdu, kad Lenkijos ambicijos ir reikalavimai kertasi su senųjų ES šalių ir jų lyderių planais.

Tai kelia problemų ir Lietuvai, kuri, N. Sarkozy pasirinkus savotišku derybininku su lenkais, turi bent jau sau nuspręsti, ar ir toliau laikytis vadinamosios strateginės partnerystės su Lenkija, ar prisidėti prie bendro sąjunginio spaudimo broliams Kaczynskiams.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.