Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Eteryje - Kremlius! (II) (6)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2007 06 21

Pirmoji straipsnio dalis

Kalbant apie konkrečius Kremliaus informacinių karų pavyzdžius už Rusijos ribų, galima analizuoti gana daug atvejų. Paskutiniu metu didelio dėmesio Rusijos informacinėje erdvėje sulaukė JAV PRGS elementų dislokavimo Europoje klausimas. Taip pat aktyviai yra nušviečiama krizė Ukrainoje. Žinoma, negalima nepaminėti neramumų Estijoje tematikos. Lietuvos atžvilgiu Kremliaus informacinis agresyvumas pasireiškė po SU-27 katastrofos.

Rusijos žiniasklaida -  antivakarietiška

Kaip rodo rusų e-generator.ru kompanijos lingvistų atliktas tyrimas, Rusijos žiniasklaidoje vyrauja neigiamas Vakarų pasaulio ir tam tikrų Vakarų valstybių (ypač JAV) politikos vertinimas, o priešinga nuomonė praktiškai nepateikiama. Ypač neigiamai pasisako laikraščiai Твой день, Комсомольская правда, Известия ir televizijos kanalas Первый канал. Pažiūrėjus atidžiau, nieko nuostabaus šiame sąraše nėra: „Pirmasis kanalas“ kartu su RTR jau seniai tapo Kremliaus televizijos ruporais, o laikraščiai Комсомольская правда ir Известия yra koncerno „Gazprom“ leidiniai. Aštri JAV ketinimo PRGS elementus dislokuoti Europoje kritika Rusijos žiniasklaidoje - konkreti neigiamo dabartinės Rusijos valdžios požiūrio apskritai į Vakarus (ypač į Ameriką) išraiška.

Paskutiniu metu Kremlius bando formuoti Rusijos, kaip apgultos tvirtovės, įvaizdį: tariami priešai supa ją iš visų pusių, norėdami sutrukdyti jai tvirtai atsistoti ant kojų. Konkrečiai dėl PRGS plėtojami keli teiginiai. Pirma, Amerika iš pradžių nutraukė 1972 m. Priešraketinės gynybos sutartį, o dabar jau artina savo strateginę karinę infrastruktūrą prie pat Rusijos sienų. Kaip teigiama Rusijos žiniasklaidoje, tuo nereikėtų stebėtis, nes tai iš esmės yra NATO ekspansijos į Rytus natūralus tęsinys. Antra, labai daug kalbama ir rašoma apie tai, kad nors Amerika elgiasi taip tiesmukiškai agresyviai, Rusija turi kaip pasipriešinti. Šiame kontekste plėtojama galimo Rusijos pasitraukimo iš Vidutinio ir artimojo nuotolio raketų sutarties tema bei cituojami įvairių Rusijos karinių pajėgų tipų (pavyzdžiui, aviacijos ar strateginės paskirties raketų kariuomenės) atstovų patikinimai, kad jie bet kada galės sunaikinti priešo objektus, jei tik bus Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado įsakymas. JAV atstovų aiškinimai, kad PRGS elementai nėra nukreipti prieš Rusiją, praktiškai neanalizuojami, o jeigu ir bandoma tai daryti, jie iš esmės yra vadinami melu. Trumpai sakant, Rusijos informacinėje erdvėje JAV PRGS elementų Europoje tematika yra pristatoma kaip karinė grėsmė, nors realiai jos nėra. Manytina, kad taip Kremlius bando siekti tam tikrų politinių tikslų, vienas iš jų - parodyti vidaus auditorijai, kad Rusija, kaip didžioji valstybė, daugiau neketina tyliai taikstytis su Amerikos agresyvumu ir kad ji tam visomis prasmėmis (taip pat ir karine) yra pajėgi. Paskutiniu V. Putino antiamerikietiškos propagandos perlu tapo jo kalba Pergalės dienos proga. Rusijos prezidentas pasakė: „Mes neturime teisės užmiršti: bet kurio karo priežasčių reikia ieškoti visų pirma taikos meto klaidose. [...] Tuo labiau kad ir mūsų laikais tokių grėsmių nemažėja, jos tik transformuojasi, keičia savo pavidalą. Ir šiose grėsmėse – kaip ir Trečiojo reicho laikais – vis ta pati panieka žmogaus gyvybei, vis tos pačios pretenzijos į pasaulinį išskirtinumą ir diktatą [išskirta V. V.].“ Kaip tipinį publikacijos JAV PRGS elementų dislokavimo Europoje klausimu pavyzdį galima pateikti ištrauką iš vesti.ru (interneto svetainė ir kartu žinių laida RTR televizijoje) parengto pranešimo (ne kieno nors citata, bet vesti.ru žurnalisto parašytas tekstas): „Dar daugiau, Pentagono planai sukėlė rimtų nesutarimų [išskirta V. V.;  iš tiesų neaišku, kiek jie yra rimti] tarp NATO narių. [...] Rusija yra kategoriškai prieš PRGS objektų dislokavimą Rytų Europoje, nes tai strateginės ginkluotės tipas ir jis nukreiptas prieš Rusiją“.

V. Juščenkos dekreto teisėtumo klausimas

Dabartinė krizė Ukrainoje prasidėjo po to, kai Viktoras Juščenka paskelbė Rados paleidimo dekretą. Iš karto kilo ginčas dėl šio teisės akto konstitucingumo. Viktoro Janukovyčiaus šalininkai pavadino jį neabejotinai neteisėtu. Klausimas Ukrainos Konstitucinio teismo nėra išspręstas ligi šiol.

Išskirtinis momentas yra tai, kad Rusijos žiniasklaidoje nuo pat krizės kaimyninėje šalyje pradžios buvo atvirai akcentuojama, jog V. Juščenkos dekretas yra nekonstitucinis. Kitaip tariant, buvo (ir yra) kryptingai remiama prorusiškojo V. Janukovyčiaus stovyklos pozicija. Drauge Rusijos informacinės priemonės siekė (ir siekia) diskredituoti Ukrainos opozicines jėgas kaip destruktyviai veikiančias, griaunančias Ukrainos stabilumą ir demokratinės sistemos pamatus.

Kaip pavyzdį galima paminėti vieno vesti.ru pranešimo Ukrainos tema pavadinimą: Президент ,,достал“ Украину (prasmė: Ukrainos kantrybė dėl V. Juščenkos veiksmų baigia išsekti). Pranešimo autorius (vesti.ru žurnalistas) rašo: „Prezidentas Juščenka akivaizdžiai iškėlė sau tikslą padaryti viską, kad Konstitucinis teismas negalėtų priimti sprendimo dėl jo įsako teisėtumo [išskirta V. V.]“. Kitaip tariant, kokie bebūtų V. Juščenkos veiksmai, jie yra ištraukiami iš konteksto ir interpretuojami kaip a priori neigiami. Kaip dar vieną Kremliaus informacinio puolimo prieš V. Juščenką pavyzdį galima pacituoti tinklalapį lenta.ru, kuris pateikė Rusijos Dūmos požiūrį į įvykius Ukrainoje. Rusijos parlamentarai rašo: „Valstybės Dūmos deputatai pritaria Ukrainos parlamentarų ir konstitucinės teisės ekspertų vertinimams, kad šis  [V. Juščenkos – V. V. patikslinimas] įsakymas prieštarauja Ukrainos konstitucijos nuostatoms...“ Kartu Rusijos Dūmos deputatai nurodė, kad  V. Juščenka bando išspręsti politinę krizę Ukrainoje „išvaikydamas [rusiškai разгон – V.V.] teisėtai išrinktą Ukrainos Aukščiausiąją Tarybą“. Taigi akivaizdu, kad Rusijos valdžia aktyviai ir tendencingai kišasi į Ukrainos vidaus reikalus, o Kremliaus informaciniai šaltiniai sukuria šiam kišimuisi ir prorusiškoms jėgoms Ukrainoje atitinkamą palaikymą.

Kaip kariauja mirusieji

Visoje Europoje rezonansine tapo bronzinio paminklo sovietiniam kariui Estijoje perkėlimo istorija. Nieko blogo ar fašistiško estai, perkeldami paminklą iš miesto centro į kapines, nepadarė. Pagaliau, jie turi teisę elgtis savo valstybėje su paminklais taip, kaip nori. Tačiau Rusija pasistengė pateikti šią istoriją kaip estiško polinkio į fašizmą reabilitaciją, atsiskleidusią per nepagarbą sovietinio kario žygdarbiui. RF prezidentas Vladimiras Putinas viešai apkaltino Estiją sąmoningu noru sugadinti santykius su Rusija. „Aš manau, kad visa tai – Estijos politikų noras pritraukti į save dėmesį, noras prisiimti fronto valstybės funkcijas, paaštrinti situaciją ir iš to gauti kokių nors preferencijų“, - pasakė V. Putinas. Visa tai skamba ypač ciniškai turint omenyje, kad kaip tik Rusija aktyviai prisidėjo prie situacijos aštrinimo (kurio Estijai vargu ar reikėjo), dėl ko žuvo žmogus. Ir vėl - spaudos konferencijoje, skirtoje ES ir Rusijos susitikimui, V. Putinas suvertė visą kaltę dėl neramumų aukos Estijos valdžiai, kurios policijos pajėgos sunkiai tramdė girtus chuliganus.

Per neramumus vesti.ru atidarė operatyvią rubriką, kur kvietė siųsti bet kokią medžiagą apie įvykius Estijoje, tiksliau, apie „estų žiaurumus“. Ypač buvo pabrėžiama, kokiomis nežmoniškomis sąlygomis laikomi suimtieji ir kaip iš jų tyčiojamasi (taip ir peršasi mintis apie fašistų koncentracijos stovyklas).

Visa šita istorija tapo ilgalaikės ir nuoseklios Rusijos kampanijos prieš Latviją ir Estiją, kaip fašistiškas valstybes, tęsiniu, siekiant sukurti papildomą suirutę tarp ES šalių. Užtenka pažiūrėti daugumos Rusijos laikraščių (net sąlygiškai opozicinių) straipsnių antraštes, ir viskas tampa aišku:

  • „В странах Евросоюза „проявляется фашизм, расизм и нацизм“ – Белоусова“ (ES šalyse „pasireiškia fašizmas, rasizmas ir nacizmas“ - Belousova) (http://www.izvestia.ru/news/news134132/);
  • „За кого воевали эстонцы во Bторой мировой. Вместе с вермахтом они уничтожили более 150 тысяч человек“ (Už ką kariavo estai per Antrąjį pasaulinį karą. Kartu su vermachtu jie sunaikino 150 tūkstančių žmonių) (http://www.kp.ru/daily/23896.4/66859/).

Kai krinta lėktuvai

Lietuva praktiškai nesulaukia kaltinimų fašizmu. Užtat netikėtai sulaukė rusiško lėktuvo, kuris dėl lakūno klaidos nukrito Lietuvos teritorijoje. Daug ką sakantis yra „Rusiškojo laikraščio“ straipsnis „Nukritęs iš dangaus“.

Lietuva šiuo atveju stengėsi elgtis kuo taktiškiau ir profesionaliau. O „Rusiškojo laikraščio“ žurnalistas apkaltino ją nereikalingos isterijos kėlimu, nepagrįstais lakūno kaltinimais ir kitais neigiamais dalykais. Pačioje Rusijoje istorija buvo pavaizduota kaip „gelbstint eilinį Rajeną“ tipo operacija, nors lakūną po to atleido iš armijos. Buvo kuriamas ypatingas emocinis fonas - lakūno atskyrimas nuo šeimos, nors Lietuva tam jokių kliūčių nedarė. Pagaliau, garsus Gedimino Kirkilo poelgis - gėlės lakūno žmonai -  buvo pavaizduotas vos ne kaip Lietuvos atsiprašymas.

Trumpai tariant, Rusija siekė savo kaltę permesti Lietuvai. Mūsų valstybė buvo akivaizdžiai nepasirengusi tokiai įvykių eigai, nes stengėsi veikti griežtai teisiškai.

Išvados

Išvados dėl Rusijos informacinio potencialo kaip politikos instrumento būtų kelios. Pirma, Kremlius tiesiogiai ar per tarpininkus kontroliuoja didelę dalį Rusijos žiniasklaidos. Internete, kurį kontroliuoti sunkiau, bandoma užvaldyti kuo didesnę erdvės dalį. Išskirtinį vaidmenį žiniasklaidos kontrolės srityje vaidina G. Pavlovskio struktūros ir koncernas „Gazprom“, vieną po kito supirkinėjantys laikraščius ir žurnalus. Antra, Rusijos informacinio karo kokybė kyla: finansavimas didėja, technikos tobulėja, politiniai technologai profesionalėja. Trečia, ryškėja viena paprasta tendencija: kas beatsitiktų, Rusija savo informacinėje erdvėje viską apverčia aukštyn kojomis. Kuo kaltesnė yra pati, tuo labiau ji verčia kaltę oponentui, tiksliau, poveikio objektui (ypač ryškus pavyzdys - istorija dėl paminklo Estijoje). Norint pasipriešinti rusų informacinėms atakoms, vien griežtai teisinio elgesio nepakanka, nes Rusija jį lengvai iškreipia. Svarbus yra ir pats elgesys, ir jo pateikimas. Kitaip tariant, Lietuvai ir kitoms valstybėms, kurių atžvilgiu Rusija vykdo agresyvias informacines atakas, reikia išmokti gautas informacinio karo pamokas ir investuoti lėšas į įvairius informacinės sklaidos projektus bei viešųjų ryšių specialistų parengimą.

Pasaulį šiandien valdo informacija!

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras