|
Rusai supranta Japoniją, bet padėti negali (3)
Aušra Radzevičiūtė 2007 06 26
Rusija ir Japonija iki šiol formaliai yra kariaujančios šalys, nes ištisus dešimtmečius nepavyksta nė per nago juodymą pasistūmėti link taikos sutarties pasirašymo. Tam nepadeda nei artima kaimynystė, nei ekonominiai ir geopolitiniai interesai, nei valstybių vadovų susitikimai be kaklaraiščių - visi keliai link nepajudinamos draugystės veda per Kurilų salas, be kurių nurimti nežada nei viena, nei kita pusė.
Kurilai tai vulkaninių salų virtinė tarp Kamčiatkos ir japonų Hokaidu salos, skirianti Ochotsko jūrą nuo Ramiojo vandenyno. Ilgis apie 1200 km. Ginčytinoje Kunašyro (Kunashiri) saloje gyvena apie 4000 žmonių, Šikotane (Shikotan) apie 3000, Iturupe (Etorofu) apie 8000, o Habomai išvis nėra civilių gyventojų, ten įsikūrę tik rusų pasieniečiai.
Šių metų birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė: mes suprantame mūsų Japonijos partnerių elgesio motyvus ir norime atsikratyti visų praeities nuosėdų esame pasirengę kartu ieškoti šios problemos sprendimo būdų. Tačiau beveik tuo pat metu Kuriluose apsilankęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas neslėpė, kad šalių pozicijos Kurilų klausimu diametraliai priešingos. Rusų diplomatai tikina, kad salų priklausymas Rusijai yra Antrojo pasaulinio karo padarinys, kurio peržiūrėjimas galėtų sukelti daugybę neprognozuojamų ir daugeliui nenaudingų pasekmių, taptų pavojingu precedentu. Japonijos politikams telieka į geidžiamas salas žiūrėti nuo Hokaidu kranto ar kartkartėmis praplaukti netoli jų laivu, ką tradiciškai daro beveik kiekvienas naujas Japonijos ministras pirmininkas.
Japonija yra viena tankiausiai apgyventų valstybių pasaulyje kvadratiniame kilometre gyvena 337 žmonės. Todėl visiškai nekeista, kad šiai šaliai tokia svarbi yra žemė ir jos šiaurinės teritorijos taip Japonijoje vadinamos Didžiojo Kurilų archipelago salos. Tokijas suvokia ekonominio bendradarbiavimo su Rusija svarbą, ypač turint galvoje didžiosios kaimynės energetinius resursus, tačiau ilgą laiką teritoriniai ginčai yra esminis šių šalių santykių leitmotyvas. Politikos apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad dabartinis Japonijos ministras pirmininkas Sindzo Abe, kalbėdamas apie Kurilus, yra kur kas mažiau teatrališkas nei jo buvęs kolega J. Koidzumi, tačiau atsisakyti teritorinių pretenzijų Japonija tikrai nežada.
Leidinio Vremia novostei žiniomis, Vokietijoje Didžiojo aštuoneto susitikimo metu Japonija buvo pasirengusi pasiūlyti Rusijai bendradarbiauti branduolinės energetikos srityje ir vystant Tolimuosius Rytus. Spėjama, kad Tokijas suinteresuotas Rusijoje perdirbti panaudotą branduolinį kurą, taip pat ateityje dalyvauti naujos atominės jėgainės statyboje Tolimuosiuose Rytuose. Sibire japonai aktyviai domisi naftos, dujų, miško ir chemijos pramone. Visa tai naudinga abiem valstybėms, ypač turint omenyje, kad Maskva tolimiausiems savo regionams pinigų amžinai stokoja. Rusijai Japonija reikalinga ne tik keliant ekonominį ir socialinį Tolimųjų Rytų potencialą, bet ir siekiant visateisio įsitvirtinimo pasaulio bendrijoje G-8, TVF ir PPO.
Istoriškai taip susiklostė, kad Rusijos ir Japonijos santykiai beveik visada buvo susiję su Kurilų salomis. Pati pirmoji carinės Rusijos ir Japonijos sutartis buvo pasirašyta 1855 metais. Šiame dokumente, pavadintame Simodo traktatu, nurodyta, kad pietinės Kurilų salos Habomai, Šikotanas, Kunašyras, Iturupas priklauso Japonijai, o kitos archipelago salos toliau į šiaurę Rusijai. 1875 m. Sankt Peterburgo traktate užfiksuota jau kitokia sienų konfigūracija: Sachalino sala priklauso Rusijai, o visi Kurilai Japonijai. Nors abi šios sutartys buvo pasirašytos taikos derybų metu, 19041905 m. Rusijos ir Japonijos karas tradiciją pakeitė ir teritoriniai klausimai imti spręsti jėga. Taip 1905 m. Rusija neteko dalies Sachalino.
Istorikai neabejoja, kad gėdinga karo baigtis tapo tikru sukrėtimu Rusijoje, ir tai sustiprino revanšistines nuotaikas, pasibaigusias karo paskelbimu Japonijai 1945 metais. Tuomet SSRS susigrąžino prarastąją Sachalino dalį, o kartu ,,prigriebė ir Kurilus. Kapituliavus Japonijai ir oficialiai pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1946 m. buvo pripažintas Kurilų okupacijos faktas ir salos pateko į Chabarovsko krašto Južno Sachalinsko srities sudėtį.
1951 m. rugsėjo 8 d. JAV mieste San Franciske Japonija su 48 valstybėmis pasirašė taikos sutartį, tačiau SSRS atstovas po šiuo dokumentu pasirašyti atsisakė. 1956 m. šalys pasirašė abipusę Deklaraciją, kuri nutraukė karo būklę, atstatė diplomatinius ir konsulinius santykius bei išsprendė belaisvių ir reparacijų klausimą. Dokumente taip pat buvo pažymėta, kad SSRS atiduos Habomai ir Šikotano salas Japonijai, kai bus pasirašyta Taikos sutartis. Nors šia Deklaracija iki šiol remiamasi derybose tarp valstybių, iš esmės ji netenkina nė vienos pusės: Rusijos todėl, kad kalbama apie dviejų salų grąžinimą, Japonijos todėl, kad ji nori susigrąžinti ne dvi, o keturias salas.
Japonija viena pirmųjų valstybių 1991 m. gruodį pripažino Rusijos Federaciją Sovietų Sąjungos teisių perėmėja. Tokijas tikėjosi, kad subyrėjus komunizmo imperijai pavyks išspręsti šiaurinių teritorijų klausimą. Ir pradžia buvo nebloga: 1993 m. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas vizito į Japoniją metu pasirašė Tokijo deklaraciją, kurioje Maskva pasižadėjo siekti teritorinių ginčų sureguliavimo, ypač dėl Habomai, Šikotano, Kunašyro ir Iturupo salų. Toliau sekė valstybių vadovų susitikimai neformalioje aplinkoje ir 1997 m. net buvo sutarta, kad istorinė taikos sutartis turi būti pasirašyta iki 2000 metų. B. Jelcinas mėgdavo garsiai pasamprotauti: Vis svarstau, ar atiduoti Japonijai Kurilų salas?, o V. Putinas iškart pareiškė, kad šios salos suverenios Rusijos dalis ir tai įtvirtina tarptautinė teisė. Ne ką padėjo ir 2004 m. JAV gynybos sekretoriaus Donaldo Rumsfeldo pasiūlymas padėti Japonijai spręsti ginčą su Rusija dėl Pietų Kurilų.
Sovietų Sąjungos akyse Japonija buvo militaristė ir agresorė, iš kurios tiesiog reikėjo atimti teritorijas. Ši samprata gaji ir dabartinės Rusijos sąmonėje. Viešoji opinija yra neabejotinai prieš Kurilų salų grąžinimą Japonijai: teigiama, kad Japonija tam neturinti nei moralinės, nei istorinės, nei juridinės teisės. O ir Rusija negali sau leisti švaistytis tokiomis svarbiomis geostrateginėmis teritorijomis, net jei jų ekonominė svarba pačiai Rusijai yra daugiau nei abejotina naudingųjų iškasenų išgauti neapsimoka, tad vietiniai gyventojai verčiasi vien tik žvejyba. Tačiau rusų politologai pripažįsta, kad Kurilų salų grąžinimo neatlaikytų net ir V. Putino reitingai
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |