Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Kremlius vėl perrašys istoriją ir kovos su Amerika (1)

Pavelas Felgenhaueris
2007 07 05

Praėjusią savaitę Vladimiras Putinas susitiko su grupe pasirinktų Kremliaus organizuotos konferencijos delegatų. Konferencija vadinosi „Laiko diktuojami poreikiai dėstant moderniąją istoriją ir socialinius mokslus“. Putinas sakė delegatams: „Daugelis mokyklinių knygų yra parašytos autorių, kurie dirba tam, jog gautų finansavimą iš užsienio. Jie šoka tokią polką, kokią apmoka užsakovai. Jūs suprantate? Šios knygos, kaip tenka apgailestauti, patenka į mokyklas ir universitetus“.

Putinas pareikalavo naujų istorinių knygų, kurios „priverstų piliečius, ypač jaunimą, didžiuotis savo šalimi“ ir pridūrė, jog „neturi būti leidžiama nei viena, kuri skiepytų mums kaltės jausmą“.

Putinas pažadėjo, jog valstybė finansuos naujų vadovėlių autorius, kurie bus pasiruošę rašyti tinkamai. Tęsdamas pastaruoju metu įprastą sau praktiką, jis nepamiršo užsipulti Jungtinių Amerikos Valstijų. „Taip, mes turėjome baisių puslapių Rusijos istorijoje“,– sakė jis.– „Kalbėkime apie 1937-ųjų įvykius ir neleiskime sau jų pamiršti. Tačiau reikia pasakyti, jog kitose šalyse buvo dar blogiau“. Toliau Putinas pareiškė, jog Vašingtono sprendimas panaudoti branduolinį ginklą prieš Japoniją II-ojo pasaulinio karo pabaigoje buvo baisesnis už Stalino politines represijas ir masines žudynes. Putinas taip pat kritikavo bombardavimo kampaniją naudojant preparatą „Agent Orange“ Vietnamo karo laikais (www.kremlin.ru, birželio 21).

Mokytojų delegacija pareigingai palaikė Putino patriotinius šūkius. Aukštosios ekonomikos mokyklos politinių mokslų katedros vadovas Leonidas Poliakovas, kuris taip pat yra ir naujo, oficialiai pripažinto vadovėlio autorius, sakė, jog jo kolegos jau ėmėsi kurti „nacionalinę patriotinę ideologiją“. Jos principai padėsią mokytojams „civiliniame-patriotiniame studentų lavinime“, kuris būsiąs „tradicinio karinio-patriotinio lavinimo“ dalimi.

Poliakovas pareiškė, jog Rusija nepralaimėjo šaltojo karo, o „savanoriškai nusiginklavo“ ir importavo „abejotiną, abstrakčią universalių vertybių ideologiją, paremtą tokiais žodžiais kaip: „laisvė“, „demokratija“, „rinka“, „žmogaus teisės“ ir „pilietinė visuomenė“. Pasak Putino, ši ideologija sukėlė „sumaištį“ Rusijos žmonių galvose ir visuomenėje, kurią reikia baigti. Vėliau, birželio 24d., kalbėdamas Rusijos pirmojo kanalo pokalbių laidoje, Poliakovas pareiškė, jog Rusijos pajėgų invazija į Afganistaną 1979 m. nebuvo nei nusikaltimas, nei klaida, o teisingas, Kremliaus kruopščiai suplanuotas šaltojo karo žingsnis ginant Rusijos interesus.

Poliakovas 1973-iais metais baigė universitetines marksistinio lenininio mokslo studijas ir tapo profesionaliu marksistinės filosofijos dėstytoju. Dviem metais vėliau baigęs universitetą V. Putinas tapo KGB šnipu. Poliakovas Putinui sakė esąs labai laimingas, kad jam patikėta rašyti naująjį vadovėlį, džiaugėsi, kad jo gyvenimo įgūdžiai, patirtis ir išsilavinimas vėl vertinami ir reikalingi, o socialinis mokslas vėl grįžta į mokymo programas.

Maskvoje sovietų laikais buvo sakoma, jog Rusija yra nacija su vienareikšme praeitimi. Istorija buvo parašyta viena kryptimi ir paskui daug kartų perrašoma. Po SSRS griūties 1991-aisiais metais atrodė, jog vadovėlių ir istorijos rašytojai bus išlaisvinti iš valstybės kontrolės gniaužtų. Žinoma, istorikai, mokytojai ir žurnalistai buvo parengti komunistinėje eroje, tačiau manyta, jog santykinai laisvoje šalyje jie galės augti taikydami naujas, totalitarizmo nepaveiktas metodologijas. Tačiau laisvė Rusijoje neįsitvirtino.

Putinas specialiai pažymėjo, jog II-ojo pasaulinio karo istorija ir Rusijos istorija nuo 1991 m. yra klaidingai interpretuotos ir privalo būti perrašytos. Kaip pažymi autorius, Stalinas vėl reabilituotas ir laikomas padariusiu klaidų, bet užtikrinusiu pergalę prieš nacistinę Vokietiją lyderiu. Tuo tarpu 10-asis praėjusio amžiaus dešimtmetis – santykinės, bet didžiausios iš kada nors lig šiol turėtų – laisvės laikotarpis – demonizuojamas. Proputiniškas judėjimas „Molodaja mvardija“ paskelbė rengsiantis maršus Jekaterinburge ir kituose miestuose, kad palaikytų Putiną ir nustelbtų režimo kritikus. „NE grįžimui į 1990-uosius“ – (RIA-Novosti, birželio 26.).

Tačiau gal net dar svarbiau nei planai perrašyti istoriją, atrodo, yra tai, jog Putinas vėl įvairiomis formomis įvardija bet kuriuos Rusijos piliečius ar organizacijas, gaunančias finansinę paramą iš užsienio, apmokamais užsienio interesų agentais – išdavikais. Antiamerikanizmas, totalinė ksenofobija ir paranoja – tokie iš esmės yra kertiniai „karinio-patriotinio ugdymo“ principai.

Asmeninė Putino paranoja ir antiamerikietiškos nuostatos šiandien visiškai užvaldė Rusijos vidaus ir užsienio politiką. Tai nereiškia, jog bus siekiama atgaivinti komunizmą. Putino era – ne komunistinė. Priešingai – jis rodo griežtai išpažįstąs stačiatikybę, tuo kažkiek primindamas griežtą žydų religinį ortodoksą. Gal šios krikščioniškų pažiūrų deklaracijos padėjo apkvailinti ir JAV prezidentą G. W. Bushą, nes pastarajam po 2001 m. buvo pasirodę, jog Putinas galįs būti tinkamu sąjungininku. Deja, tai totali iliuzija, nes ir pačioje stačiatikių bažnyčios hierarchijoje dauguma dvasininkų yra nemažiau aršūs ksenofobai, antivakarietiški paranoikai ir homofobai. Nė kiek ne prastesni už kolegas komunistus ar kagėbistus.

Šis Pavelo Felgenhauerio straipsnis birželio 27d. atspausdintas „Jamestown“ fondo leidinyje „Eurasia Daily Monitor“.

Balsas.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras