Edward Lucas. Nebesu tikras dėl Baltijos valstybių išlikimo
Peteris Cedrinis 2007 07 08
Edwardas Lucasas britų žurnalistas, The Economist korespondentas Vidurio ir Rytų Europai, apie Rytų Europą rašantis dar nuo 1986 metų. E. Lucasas yra parašęs knygą Kodėl aš vis dar esu anglikonas (2006 m.), be gimtosios anglų kalbos, moka vokiečių, rusų, lenkų, lietuvių ir čekų kalbas. Bernardinai.lt skaitytojams siūlo latvių rašytojo, vertėjo Peterio Cedrinio interviu su žymiuoju britų žurnalistu.
Daugybė Baltijos šalyse gyvenančių žmonių stebisi Jūsų pateikiamomis įžvalgomis apie šių valstybių politinę situaciją - apie tai žinote daugiau nei dauguma kitų užsienio žurnalistų. Ar pritariate tokiai nuomonei? Jei taip, papasakokite, kaip įgavote šių žinių.
Apie Vidurio ir Rytų Europos regioną iš esmės be pertraukų rašau dar nuo 1987 metų. Iš tikrųjų man sunku pačiam vertinti savo kompetentingumą, kalbant apie įvairius su Baltijos šalimis susijusius klausimus. Tačiau manau, kad skirtumas iš tiesų būtų akivaizdus, jei mėginčiau lyginti, tarkime, Estiją su Moldova. Be to, palyginti nedaug žurnalistų moka rusų, vokiečių ir lenkų kalbas, kurios iš tikrųjų praverčia, rašant apie šį regioną.
Iš Jūsų straipsnių matyti, jog daugeliu klausimų turite aiškią nuomonę. Kaip ši nuomonė dera su objektyvaus rašymo reikalavimu? Ar apskritai tikite, jog įmanoma rašyti objektyviai?
The Economist yra laikraštis, kuriame siekiama pateikti nuomones, tai yra mes ne tik aprašome įvairius reiškinius, bet ir bandome juos paaiškinti. Kas savaitę rašau straipsnius į specialią šio laikraščio rubriką, kurioje galiu išdėstyti savo požiūrį, kurio, savaime suprantama, nereikščiau rašydamas į Europos skiltį.
Nors Jūs akivaizdžiai simpatizuojate trims Baltijos valstybėms, regis, į nacionalistus žiūrite nepalankiai... Šiuo metu nacionalizmas Baltijos valstybėse - aktualus klausimas. Tad kaip vertinate Baltijos valstybėse pastebimas nacionalizmo apraiškas?
Iš tikrųjų esu palankiai nusiteikęs visų šio keblaus klausimo šalių atžvilgiu. Manau, kad etnocentrizmu pasižymintis nacionalizmas neprisideda prie Baltijos valstybių saugumo, laisvės ir klestėjimo užtikrinimo. Tačiau kaip pašalinis stebėtojas aš turiu laikytis atsargios pozicijos, pasakodamas Baltijos šalių žmonėms apie tai, kokie jie turėtų būti.
Kuo trys Baltijos valstybės skiriasi viena nuo kitos?
Estija yra mažesnė, artimesnė Šiaurės šalims, protestantiška. Žmonės čia santūresni, tačiau labiau nei kitų Baltijos šalių gyventojai yra linkę imtis naujovių.
Jūs daug žinote apie Rytų ir Vidurio Europą. Kokių pastebite skirtumų tarp Baltijos valstybių ir buvusių sovietų satelitų?
Sovietų valdymo palikimas šiandien yra iš tiesų ryškus Baltijos valstybėse, tačiau laikui bėgant jis blanksta. Sovietinis antspaudas ryškesnis, tarkime, Moldovoje ar Ukrainoje.
Esate teigęs, kad Bronzinio kario skulptūros iškėlimas buvo bloga idėja. Kodėl?
Skulptūros buvimas senojoje jos vietoje kėlė grėsmę viešajai tvarkai. Iškėlus skulptūrą, kilo grėsmė nacionaliniam saugumui. Tad, siekiant nedidelės, simbolinės naudos, teko patirti daug neigiamų dalykų.
Tačiau jeigu manėte, kad iškėlimas buvo bloga idėja, kodėl po šių įvykių taip įnirtingai gynėte Estiją?
Todėl kad Estijos vyriausybė priėmė abejonių keliantį sprendimą, į kurį Rusija atsakė agresyviai. Manau, jog kiekviena valstybė turi teisę klysti.
Ko apskritai gali tikėtis Baltijos valstybės?
Pirmą kartą po 1993 metų aš nebesu tikras, kad Baltijos valstybės išliks grėsmę kelia pavojinga Rusijos kapitalo ir Vakarų silpnumo kombinacija.
Ko mes galime tikėtis įvyksiant per artimiausią dešimtmetį? Ar ir toliau ketinate dirbti žurnalistinį darbą? Ko galime tikėtis iš Edwardo Lucaso?
Rusija taps dar grėsmingesnė. Apie šį regioną rašysiu tol, kol turėsiu tam galimybę.
Pagal P.Cedrinio tekstą parengė Milda Bagdonaitė
Bernardinai.lt
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |