Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Kompleksuotas vaikas V. Putinas (2)

Lina Pečeliūnienė
2007 07 19

Dar taip nebuvo: ką tik pagrasinęs Europai branduoliniu karu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ramiai vyko į Didžiojo aštuoneto (G-8) susitikimą Vokietijos kurorte Heiligendame svarstyti pasaulio globalių problemų (tarkim, ir klimato atšilimo). O nuvykęs pasiūlė JAV prezidentui Džordžui Bušui tokį netikėtą bendradarbiavimą - kurti kartu priešraketinę gynybą, kad tas net nesumojo, kaip reaguoti.

Kas tas V. Putinas - kompleksuotas vaikas, kuris chuliganiškai daužo draugus, o pamatęs, kad pralaimės, ima jiems siūlyti savo žaislus?

Rusijos prezidento agresija prasiveržė kaip reakcija į JAV planus Čekijoje ir Lenkijoje įkurti priešraketinį gynybos skydą. Veltui Dž. Bušas aiškino, kad skydas reikalingas Irano ar Šiaurės Korėjos raketoms numušti, veltui kvietė Rusiją kartu dalyvauti ir stebėti tą skydą. V. Putinas isteriškai šoko, pareikšdamas, kad tas skydas nukreiptas prieš Rusiją. „Rusija atsuks savo raketas į Europos taikinius, jei Lenkijoje ir Čekijoje bus dislokuotas priešraketinės gynybos skydas“, - grasino jis. Aiškiai neadekvati reakcija, nes kad ir prieš ką būtų tas JAV skydas, bet juk jis tik gynybinis.

Lyg tyčia tuo pat metu Rusija išbandė dvi savo moderniausias "Iskander-M" balistines raketas. Ir aiškino, kad jos įveikia bet kokią priešraketinę gynybą. Karinių mokslų specialistai patyliukais kikeno, nes Rusijos ginkluotė, kad ir dabar atsigavusi, vis tiek savo technologiniu lygiu nuo vakarietiškos atsilieka mažiausiai pora dešimtmečių.

Bet mes nuo V. Putino pažadų, aišku, turėjome pašiurpti. Tuo labiau kad tas Europai skirtas raketas Rusija žadėjo dislokuoti Karaliaučiuje. V. Putinas sutiko, kad vėl grįžta šaltasis karas, tik teisinosi: „Ne mes jį pradėjome“.

Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas nusistebėjo, kaip valstybė, kuri grasina savo kaimynėms branduolinėmis raketomis, gali priklausyti Europos Tarybai ir net Didžiajam aštuonetui. Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas siūlė Rusijos vadovams pagalvoti, „ar jie yra adekvatūs partneriai kitoms septynioms demokratiškoms ir išsivysčiusioms valstybėms ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir demokratijos ir žmogaus teisių gerbimo taip pat“. Mūsų premjeras priminė, kad Rusija į G-8 priimta Boriso Jelcino laikais, „su dideliu avansu tikintis, kad Rusija ir toliau suks rinkos ekonomikos, demokratijos keliu“. Įtakingi Vakarų laikraščiai ėmė svarstyti Rusijos pašalinimo iš G-8 galimybę. Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleiras ultimatyviai pareiškė, kad Europos bendrovės gali pasitraukti iš Rusijos, jei ši neįrodys gerbianti demokratijos vertybes. Rusijos demokratinės minties likučiai, kurie dažniausiai susispiečia tik vienoje laisvoje likusioje RTVi televizijoje (Kremlius ją blokuoja Rusijos žiūrovams), juokavo, kad dabar pasaulyje Rusija turi tik vieną draugą - Venesuelą, kurios prezidentas Hugo Chavesas ką tik pažadėjo paramą kovoje su „JAV imperializmu“.

Gal V. Putinas, kaip įžeistas vaikas smėlio dėžėje, pamąstė, kad tas vienintelis draugas per silpnas prieš augalotus „priešus“? Gal prisiminė, kuo Sovietų sąjungai baigėsi anas šaltasis karas? Juk blogio imperijos griūtį jis yra pavadinęs didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa. Taigi ėmė ir maloniai nusišypsojo Dž. Bušui - pasiūlė kartu kurti priešraketinės gynybos sistemą Azerbaidžane, Gabalos radiolokacinėje stotyje, kurią Rusija nuomojasi. Ir ta sistema, pasak Rusijos vadovo, apsaugotų ne dalį, o visą Europą. Dž. Bušas taip sutriko, kad jo komentaras tilpo į vieną žodį „svarstysim“.

Pažįstant Rusijos klastą, galima svarstyti, kad V. Putinas tik siekia užvilkinti laiką ir taip sužlugdyti priešraketinį skydą Lenkijoje ir Čekijoje. Beje, turėtume prisiminti, kad jau išvesdama okupacinę kariuomenę Rusija siūlė Lietuvai „saugumo garantijas“, kad tik nestotume į NATO. Gali būti, kad čia irgi kažkas panašaus.

Akivaizdu tik viena: kaip kompleksuotas vaikas, Rusija negali gražiai žaisti kitų sugalvoto žaidimo. Ji pati turi žaidimą sugalvoti, būti lyderė, priversti kitus žaisti pagal jos taisykles. Gal reikia žaisti - mes juk ne kompleksuoti?

Europos Sąjunga (ES) ką tik pasiekė pergalę Rusijos sumanytame žaidime. ES ir Rusijos viršūnių susitikime Samaroje V. Putinui neliko nieko kito, kaip prižadėti „spręsti Lenkijos mėsos importo klausimą“. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad čia menka pergalė, nes Rusija gali ilgai spręsti ir nenuspręsti. Didelė pergalė yra ES vienybė. Gerai, kad ES vieningai parėmė Lenkiją, kuri vetavo derybas su Rusija dėl naujos ekonominio bendradarbiavimo sutarties, kol Rusija blokuos lenkiškos mėsos eksportą. Dar svarbiau, kad ES parėmė Estiją, kurią Rusija buvo užpuolusi chuliganišku, kibernetiniu ir diplomatiniu karu. Visi Rusijos siekiai suskaldyti ES, užpulti „buvusią savą“ erdvę ir dar išmėginti NATO gynybos solidarumą baigėsi jai nenaudingai.

Galime žaisti su Rusija, jei neužmiršime dviejų pagrindinių principų: nebijosime chuliganiškų išpuolių ir neišduosime vienybės. Didysis žaidimas tik prasideda.

„Valstiečių laikraštis“, bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras