|
Ar Vokietijos dominavimas reiškia Lenkijos izoliavimą?
J. Komar 2007 07 22
Lenkija ES šalių vadovų susitikimo jau pradžioje atsisakė savo reikalavimų - kvadratinės šaknies balsavimo sistemos, tad nenuostabu, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel vis dėlto iškovojo jos šaliai naudingą dvigubos daugumos balsavimo sistemą. Be to, jai pavyko įkalbėti kitus pradėti darbus ruošti naują Europos konstitucijos projektą, kuris pakeis konstituciją, atmestą prancuzų ir olandų referendumuose.
Vis dėlto broliams Kaczynskiams pavyko dvigubos daugumos sistemos įvedimą perstumti 10 m. į priekį. Šį sistema pradės pilnai veikti 2017 m. Kol kas bus naudojama Nicos sistema, kur lenkai turės beveik tiek pat balsų kaip ir Vokietija (26:29). Tai yra svarbu, turint omenyje, kad 2014 m. bus priimtas naujas ES biudžetas. Ši sistema suteikė broliams Kaczynskiams galimybę pasitraukti iš kovos lauko pakelta galva. Taigi ir broliai Kaczynskiai, ir A. Merkel paskelbė savo pergales.
Tačiau susitikimas Briuselyje parodė, kad šiandien ES tūzus savo rankose laiko trys didžiausios šalys: Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija. Nei Italija, nei Ispanija ar Olandija neparodė savo aktyvumo. Ypač galinga pasirodė Vokietija praktiškai visi palaikė jos pasiūlytą balsavimo ES Taryboje sistemą, kuri šiai šaliai suteiks didžiausią įtaką sprendimų priėmimui. Prieš šią sistemą protestavo tik lenkai. Broliai Kaczynskiai mano, kad Vokietija įgys per daug galios ir ateityje diktuos Europai savo sąlygas.
Konfliktas dėl balsavimo sistemos dar kartą parodė, kad didžiausias ES biudžeto mokėtojas be didesnių problemų veiksmingai gali priversti kitas valstybes paklusti. Nors ne visos valstybės pasidavė Vokietijos įtakai. Nuo pradžios iki pabaigos lenkus rėmė čekai. Dramatiškiausiu momentu, kai kanclerė A. Merkel norėjo išmesti lenkus iš tarpvyriausybinės komisijos, solidarumą su lenkais parodė ir prezidentas Valdas Adamkus. Estai, nors neatvirai, irgi rodė simpatijas Lenkijai.
Tai yra labai svarbus faktas, ypač mūsų regionui. Kas paneigs, kad ateityje vieną dieną neišgirsime: arba būsite paklusnūs, arba vieni kovosite su Rusija? Kad taip gali atsitikti rodo Šiaurės dujotiekio iš Rusijos į Vokietiją per Baltiją istorija. Yra ir kitų požymių. Dalis Vokietijos žiniasklaidos ir po susitikimo Briuselyje atvirai reikalauja, kad Lenkija dėl savo užsispyrimo būtų nubausta. Dalis komentatorių rašo, kad brolių Kaczynskių paklusimas nuslopino lenkų ir vokiečių konfliktą. Ar tai reiškia, kad jeigu Lenkija ir ateityje turės kitą nuomonę nei Vokietija, tai Lenkija bus nubausta, pvz., negaus pinigų iš Briuselio?
Vis dėlto Lenkija bandė apginti Europos federalizmą, pagal kurį šalių įtaka nėra proporcinga jų potencialui ar dydžiui. Europietiško solidarumo vardu didelės šalys iki šiol sąmoningai mažino savo įtaką ir dalijosi savo valdžia su mažesnėmis. Šaknies sistema, tai vienas iš galimų tokios Europos vizijos variantų.
Pasirodė, kad tokia vizija nedomina daugumos šalių vadovų. Ypač griežtai prieš tokią sistemą pasisakė Vokietijos politikai. Kaip žinoma, Vokietija savo - ES lyderio poziciją sukūrė iki šiol bandydama riboti savo įtaką ir dalintis valdžia su kitais. Dabar matome, kad to nebenori - kaip išsireiškė vienas lenkų dienraščio Rzeczpospolita komentatorių - vaikščioti su vienu dydžiu per mažais marškiniais. Vokiečiai neslepia, kad dėl to, kad moka didžiausią ES biudžeto dalį, nori būti ES ne tik varikliu, bet ir vairuotoju. Lenkų komentatoriai rašo, kad kartais atrodo, kad vokiečiai jau sutapatina savo ir ES interesus.
Kaip pastebi vienas lenkų dienraščio Rzeczpospolita komentatorius, Lenkija nuo savo narystės ES pradžios susiduria su ta pačia problema. Yra per didelė, kad būtų priskirta grupei mažų Vidurio ir Rytų Europos šalių, kurios neturi per daug ambicijų aktyviai pasireikšti ES politikoje. Ir yra per silpna, kad politiškai suburtų aplink save mažesnius kaimynus. Ir dar be to, būdama vidutinė valstybė ir nauja narė, Berlyne ar Paryžiuje nėra traktuojama kaip visavertis partneris.
Lenkija turi dar 10 metų įrodyti, kad yra kitaip. Tačiau tai padaryti bus labai sunku. Nors įžeista Vokietija vis tiek turės per mažai jėgų, kad visiškai izoliuotų Lenkiją, bet galima spėti, kad darys viską, kad dar labiau sumažintų Europos Sąjungoje Lenkijos įtaką. Pirma tokios politikos auka gali būti ES Rytų politika.
Politika.lt
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |