Lenkija ES šalių vadovų susitikimo jau pradžioje atsisakė savo reikalavimų -  kvadratinės šaknies balsavimo sistemos, tad nenuostabu, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel vis dėlto iškovojo jos šaliai naudingą dvigubos daugumos balsavimo sistemą. Be to, jai pavyko įkalbėti kitus pradėti darbus ruošti naują Europos konstitucijos projektą, kuris pakeis konstituciją, atmestą prancuzų ir olandų referendumuose.

Vis dėlto broliams Kaczynskiams pavyko dvigubos daugumos sistemos įvedimą „perstumti“ 10 m. į priekį. Šį sistema pradės pilnai veikti 2017 m. Kol kas bus naudojama Nicos sistema, kur lenkai turės beveik tiek pat balsų kaip ir Vokietija (26:29). Tai yra svarbu, turint omenyje, kad 2014 m. bus priimtas naujas ES biudžetas. Ši sistema suteikė broliams Kaczynskiams galimybę pasitraukti iš „kovos lauko“ pakelta galva. Taigi ir broliai Kaczynskiai, ir A. Merkel paskelbė savo pergales.

Tačiau susitikimas Briuselyje parodė, kad šiandien ES tūzus savo rankose laiko trys didžiausios šalys: Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija. Nei Italija, nei Ispanija ar Olandija neparodė savo aktyvumo. Ypač galinga pasirodė Vokietija – praktiškai visi palaikė jos pasiūlytą balsavimo ES Taryboje sistemą, kuri šiai šaliai suteiks didžiausią įtaką sprendimų priėmimui. Prieš šią sistemą protestavo tik lenkai. Broliai Kaczynskiai mano, kad Vokietija įgys per daug galios ir ateityje diktuos Europai savo sąlygas.

Konfliktas dėl balsavimo sistemos dar kartą parodė, kad didžiausias ES biudžeto mokėtojas be didesnių problemų veiksmingai gali priversti kitas valstybes paklusti. Nors ne visos valstybės pasidavė Vokietijos įtakai. Nuo pradžios iki pabaigos lenkus rėmė čekai. Dramatiškiausiu momentu, kai kanclerė A. Merkel norėjo išmesti lenkus iš tarpvyriausybinės komisijos, solidarumą su lenkais parodė ir prezidentas Valdas Adamkus. Estai, nors neatvirai, irgi rodė simpatijas Lenkijai.

Tai yra labai svarbus faktas, ypač mūsų regionui. Kas paneigs, kad ateityje vieną dieną neišgirsime: arba būsite paklusnūs, arba vieni kovosite su Rusija? Kad taip gali atsitikti rodo Šiaurės dujotiekio iš Rusijos į Vokietiją per Baltiją istorija. Yra ir kitų požymių. Dalis Vokietijos žiniasklaidos ir po susitikimo Briuselyje atvirai reikalauja, kad Lenkija dėl savo užsispyrimo būtų nubausta. Dalis komentatorių rašo, kad brolių Kaczynskių paklusimas nuslopino lenkų ir vokiečių konfliktą. Ar tai reiškia, kad jeigu Lenkija ir ateityje turės kitą nuomonę nei Vokietija, tai Lenkija bus nubausta, pvz., negaus pinigų iš Briuselio?

Vis dėlto Lenkija bandė apginti Europos federalizmą, pagal kurį šalių įtaka nėra proporcinga jų potencialui ar dydžiui. Europietiško solidarumo vardu didelės šalys iki šiol sąmoningai mažino savo įtaką ir dalijosi savo valdžia su mažesnėmis. Šaknies sistema, tai vienas iš galimų tokios Europos vizijos variantų.

Pasirodė, kad tokia vizija nedomina daugumos šalių vadovų. Ypač griežtai prieš tokią sistemą pasisakė Vokietijos politikai. Kaip žinoma, Vokietija savo - ES lyderio poziciją sukūrė iki šiol bandydama riboti savo įtaką ir dalintis valdžia su kitais. Dabar matome, kad to nebenori - kaip išsireiškė vienas lenkų dienraščio „Rzeczpospolita“ komentatorių - vaikščioti su „vienu dydžiu per mažais marškiniais“. Vokiečiai neslepia, kad dėl to, kad moka didžiausią ES biudžeto dalį, nori būti ES ne tik „varikliu“, bet ir vairuotoju. Lenkų komentatoriai rašo, kad kartais atrodo, kad vokiečiai jau sutapatina savo ir ES interesus.

Kaip pastebi vienas lenkų dienraščio „Rzeczpospolita“ komentatorius, Lenkija nuo savo narystės ES pradžios susiduria su ta pačia problema. Yra per didelė, kad būtų priskirta grupei mažų Vidurio ir Rytų Europos šalių, kurios neturi per daug ambicijų aktyviai pasireikšti ES politikoje. Ir yra per silpna, kad politiškai suburtų aplink save mažesnius kaimynus. Ir dar be to, būdama vidutinė valstybė ir nauja narė, Berlyne ar Paryžiuje nėra traktuojama kaip visavertis partneris.

Lenkija turi dar 10 metų įrodyti, kad yra kitaip. Tačiau tai padaryti bus labai sunku. Nors įžeista Vokietija vis tiek turės per mažai jėgų, kad visiškai izoliuotų Lenkiją, bet galima spėti, kad darys viską, kad dar labiau sumažintų Europos Sąjungoje Lenkijos įtaką. Pirma tokios politikos auka gali būti ES Rytų politika.

Politika.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.