Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Latvija ir Rusija: grįžimas į senas vėžes

Aušra Radzevičiūtė
2007 07 18

Neseniai britų savaitraštis ,,The Economist” atkreipė dėmesį, kad Rusijos kapitalo skverbimasis yra ypač aktualus Latvijoje, kur verslo magnatai vaidina svarbų vaidmenį politikoje. Jų didžiausia vertybė - pinigai – yra galingiausias Rusijos ginklas ir tai kelia nerimą. Praėjusį pavasarį šių valstybių pasirašyta sienos sutartis ir vėliau sekęs atviras Maskvos konfliktas su Estija Rygai suteikė vilčių, kad dabar ji bus ,,Kremliaus numylėtinė” ir turės neabejotinos naudos - tarkim, atvers naujus tranzito koridorius rusiškiems kroviniams. Tačiau Rusijos meilė gali būti ne tik staigi, bet ir permaininga.

Interviu radijo stočiai MIX FM Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto narys ir pirmąsyk Latvijoje apsilankiusios Rusijos parlamentinės delegacijos vadovas Anatolijus Starkovas pripažino, kad Maskvai imponavo ir tebeimponuoja pragmatiška Latvijos vyriausybė. Kaip tik dėl to abi šalys liovėsi būti panašios į pasakos herojus, susitikusius ant siauro lieptelio, nes akivaizdu – kiek besibadytum, rezultatas bus tas pats. Pragmatišką Latvijos vyriausybės politiką Rusijos atžvilgiu pagyrė ir Estijos Mokslų akademijos narys Michailas Bronšteinas: interviu laikraščiui ,,Biznes&Baltija” jis teigė, kad latviai nedaro tokių klaidų, kokias daro estai.

Nuo pagyrų choro neatsiliko ir Rusijos ambasadorius Latvijoje Viktoras Kaliužnyj, pareiškęs, kad sienos sutarties pasirašymas, teritorinių pretenzijų atsisakymas yra ,,dialogo tarp šalių gerinimo pasekmė, paremta lygios partnerystės principu”. Ambasadorius Latvijos laikraščiui ,,Telegraf” papasakojo, kad tarpvalstybinių santykių normalizavimas teigiamai atsiliepia ir ekonomikai: 2006 m. prekių mainai tarp šalių pasiekė rekordinę apimtį (išaugo 36 proc.) ir sudarė 2,1 mlrd. JAV dolerių.

Diplomatas tikino, kad Rusijos Dūma dar iki vasaros atostogų ratifikuos sienos sutartį ir bus galima drąsiai imti derinti naujojo Latvijos prezidento Valdžio Zatlero vizito į Maskvą detales. Neužmiršo V. Kaliužnyj pašnekėti ir apie baltiškojo solidarumo kuriozus: štai Latvija konflikto su Rusija metu palaikė Estiją, o ši pradėjo torpeduoti Šiaurės Europos dujotiekio statybos projektą, kuriuo Ryga itin suinteresuota. Juk apie Latvijos interesus premjeras Aigaras Kalvitis neslėpdamas kalbėjo Maskvoje ir, anot ambasadoriaus, prašė Millerio (,,Gazprom” prezidento), Fradkovo (Rusijos premjero) ir Putino padėti Latvijai – įtraukti ją į projektą. ,,Tuomet man kyla vienas klausimas: kodėl Latvija palaikė Estiją, o Estija nenori paisyti ekonominių Latvijos interesų? Apie kokią garsiąją baltiškąją vienybę galima kalbėti?” - dėstė ambasadorius V. Kaliužnyj.

Bet blogos žinios Latvijai pradėjo plaukti ne iš rusų diplomato išbarto Talino, o iš Maskvos. Pirmiausia, ,,Gazpromeksport” vadovas Aleksandras Medvedevas spaudos konferencijoje pareiškė, kad, ,,Gazprom” manymu, realizuojant Šiaurės Europos dujotiekio statybos projektą netikslinga naudoti Latvijos požemines dujų saugyklas, nors tai ,,Gazprom” prezidentas Aleksejus Milleris ir Latvijos premjeras A. Kalvitis jau buvo apsvarstę. Antra, Rusijos Valstybės Dūma sienos sutarties ratifikavimo klausimą nukėlė rudeniui.

Anot Latvijos laikraščio ,,Diena”, Dūmai po vasaros atostogų sugrįžus į darbą, sienos sutarties svarstymas bus kaip žemuogės meškai: gruodį Rusijoje vyks parlamento žemutiniųjų rūmų rinkimai, o tai reiškia, kad ,,450 pačių protingiausių galvų” užtrauks nacionalpatriotines dainas ir būtinai pamojuos kumščiais. Pirmasis atvirai apie reikalo esmę prašneko Vladimiras Žirinovskis: sienos sutartis su Latvija nebus ratifikuota tol, kol Ryga iš esmės nepakeis savo požiūrio į rusakalbius gyventojus. ,,Kaimo kvailelio” vaidmenyje nejučia atsidūrė Rusijos ambasadorius V. Kaliužnyj, kuris, pasirodo, visai be reikalo dalijo pažadus ir derino galimo Latvijos ir Rusijos prezidentų susitikimo detales.

Tad ko gi Rusijos deputatai gali pareikalauti mainais už sutarties ratifikavimą? Laikraščio ,,Diena” spėjimu, tai gali būti pilietybės ,,nulinis variantas” – t. y. išdalyti latviškus pasus visiems šioje šalyje gyvenantiems ne piliečiams. Be to, kalbama, kad kaimyninės šalies politikai patars Latvijai pateikti konkrečią koncepciją, kaip ji matanti ateities santykius su Rusija, ir būtų malonu, kad į tai neįsipintų Latvijos narystė NATO ir ES. Dažniausiai Kremliaus nuotaikas viešai išreiškiantis V. Žirinovskis pataria visoms Baltijos šalims neerzinti Maskvos: nesikišti į Ukrainos reikalus, netrukdyti Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir Rusijos kontaktams su Kaliningrado sritimi.

Kitas Latvijos laikraštis ,,Latvijas avize” rašo, kad neseniai Rygoje apsilankęs Rusijos URM Antrojo Europos reikalų departamento direktorius Pavelas Kuznecovas prisipažino iš Pirmosios partijos (įeina į valdančiąją Latvijos koaliciją) deputatų lūpų išgirdęs pasirengimą apsvarstyti galimybę suteikti ne piliečiams (tai tie patys Rusijos ginami rusakalbiai) teisę dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Žinoma, vėliau minėtieji deputatai šią informaciją paneigė, tačiau negi Rusijos diplomatas viską prasimanė ir dar apie tai prabilo viešai?

Kalbant apie šiandienius Latvijos ir Rusijos santykius, negalima nepaminėti vieno labai svarbaus dalyko: nepaisant pagyrų pragmatiškai Vyriausybei, V. Putinui tiesiog nepatiko Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga. Nepatiko, ir viskas. Rusijos spauda nepraleisdavo progos bakstelėti pirštu, kad ji – arogantiška ,,Kanados pensininkė”, žiūrinti iš aukšto net į kai kuriuos savo šalies politinio ir visuomeninio elito atstovus, pataikaujanti JAV ir be galo norėjusi nuvykti su vizitu į Maskvą. Užtat naujai išrinktas šalies vadovas gydytojas V. Zatleras iškart sulaukė komplimentų iš jau minėto ambasadoriaus V. Kaliužnyj lūpų. ,,Skubotas ir audringas simpatijų pareiškimas naujajam prezidentui, absoliučiai nežinomam ir politikoje nepatyrusiam V. Zatlerui, perša mintį, kad ponas Kaliužnyj negali priprasti prie minties, kad jis – ne Rusijos gubernatorius Latvijoje, o ambasadorius”, - rašo ,,Latvijas avize”.

Taigi naujojo Latvijos vadovo laukia nelengva užduotis: atsiriboti nuo jį protegavusių politikų oligarchų, pelnyti jei ne meilę, tai bent tautos pagarbą, ką jau kalbėti apie būtinas pastangas išlaikyti nors dalį buvusios prezidentės laimėjimų užsienio politikoje ir formuojant tarptautinį Latvijos įvaizdį. Antraip Kremliaus meilė būtų gana abejotina vertybė…

Kai kurių ekspertų teigimu, rusiški pinigai Latvijoje nevaidina tokio svarbaus vaidmens kaip, tarkim, netgi Estijoje – neva dėl šios priežasties Maskva taip ir nepaskelbė tikros ekonominės blokados. Iš tiesų ,,bronzinės krizės” metu vienas Valstybės Dūmos deputatas tiesioginiame TV eteryje pareiškė, kad rusams visai nebūtina ekonomiškai boikotuoti Estiją, nes jie gali tiesiog… ją visą nusipirkti. Tai, žinoma, tik retorika, bet šiuolaikinėms okupacijoms visai nereikia tankų ir raketų – užtenka perimti strategiškai svarbių ekonomikos sričių kontrolę.

Birželį Latvijoje viešėjo Rusijos ,,aliuminio karalius”, milijardierius ir asmeninis V. Putino draugas Olegas Deripaska. ,,Russkij aliuminij” spaudos tarnyba pranešė, kad Latvija buvo pasirinkta kompanijos direktorių tarybos posėdžio vieta, bet to nereikėtų sieti su kokiais nors konkrečiais planais investuoti. Gandai, kad Latvijoje veikiančiuose komerciniuose bankuose ,,sukasi” rusiški milijardai, sklando jau seniai. Taip pat kalbama apie vis stiprėjančią, o ne mažėjančią Latvijos energetinę priklausomybę, apie abejotinas jėgas, kontroliuojančias tranzitą, ir t. t.

Rusijos parlamente pradėjus svarstyti sienos sutartį, reikia tikėtis naujos didžiulės priekaištų lavinos dėl rusakalbių padėties. Kaip elgsis pragmatiškoji latvių Vyriausybė ir kiek nuolaidų ji pasirengusi padaryti dėl miglotos galimybės gauti realios naudos iš pagerėjusių santykių su Rusija?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (27)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (81)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras