Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kinijos tikslai Afrikoje

Arūnas Skrudupas
2007 07 20

Kaip bebūtų keista, tačiau net ir akademinėse sferose kartais galima išgirsti nuomonę, kad „taikaus iškilimo“ (heping jueqi) strategijos pervardijimas „taikiu vystymusi“ (heping fazhan) liudija ne Kinijos siekį pašalinti neigiamas žodžio „iškilimas“ konotacijas, o tam tikrą grįžimą prie koncentravimosi vien tolesniam ekonominio potencialo stiprinimui, padiktuotą vidinių šalies problemų, tariamai neleidžiančių Kinijai jau šiandien vykdyti aktyvios, su ankstesnių laikų izoliacionizmu nieko bendra nebeturinčios užsienio politikos. Į Kiniją ir didėjančią jos galią kartais vis dar su atlaidžiu santūrumu linkstama žvelgti kaip į vieną ateities problemų, kaip į šalį, dėl įvairių priežasčių tik tolimoje ateityje galėsiančią lygintis su JAV ar aristokratiškąja Europa. Tačiau nereikia pamiršti, kad galbūt toks ir yra pagrindinis „taikaus iškilimo“ sumanytojų tikslas: iškilti, tiesiogiai neardant esamos tarptautinės tvarkos, o pasinaudojant ja ir per ją, užpildant „nekonfrontacinėse“ sferose susidarantį galios vakuumą...

Afrika yra viena iš tų erdvių, į kurias nukreipta naujoji Pekino „švelniąją“ galią akcentuojanti „skverbimosi“ strategija. Afrikos atveju ši strategija turi dvi dimensijas: „žemąjį“ trumpalaikio pragmatizmo lygmenį ir „aukštąjį“ potencialaus galios balansavimo tarptautinėje sistemoje matmenį. Pragmatinis lygmuo – zhaodedao, maideqi, yongdehui (surasti, nupirkti, naudoti) principais grįsta energetinė politika. Kitaip sakant, akivaizdu, kad Pekiną atsigręžti į Afrikos kontinentą verčia gamtinių resursų poreikis: Kinija neturi pakankamai naftos, gamtinių dujų, aliuminio, vario ar geležies. Jai taip pat reikia naujų rinkų eksportui. „Aukštajame“ lygmenyje Kinija ieško sąjungininkų prieš Taivaną (vadinamoji „dolerių diplomatija“, kuria siekiama, kad Afrikos šalys iškeistų ištikimybę Taipėjui į pragmatiškai naudingą ištikimybę Pekinui) ir mėgina kurti alternatyvą „Vašingtono konsensusui“. Gali būti, kad Kinijai reikalingi ne vien „greiti pinigai“, galbūt vykdydama savo daugiapolio pasaulio kūrimo programą, ji nusiteikusi Afrikoje pasilikti ilgam. Tiesa yra tai, kad bendradarbiavimas sukoncentruotas į ryšius su diktatoriškomis Afrikos šalių vyriausybėmis, o ne visuomenėmis, ir dažnai apima karinę sritį (kiniškų ginklų pardavimas), tačiau minėtinos ir pastangos aktyvinti prekybinius ryšius – tarkime, kad ir per 2000-aisiais įkurtą Kinijos ir Afrikos bendradarbiavimo forumą. Pekinas teikia Afrikos šalims finansinę pagalbą – paskolos be palūkanų arba su mažomis palūkanomis; skolų nurašymas tampa svarbiu svertu, užtikrinančiu Afrikos šalių paramą Kinijai Jungtinėse Tautose ir kituose daugiašaliuose forumuose. Vakarų teikiama pagalba neefektyvi, o Pekinas investuoja į Afrikos šalių švietimo sistemas, pavyzdžiui, skirdamas stipendijas jų studentams studijuoti Kinijos universitetuose. Kaip svarbi priemonė Afrikoje siekti savo tikslų paminėtina vadinamoji Kinijos „sveikatos diplomatija“: vaistai, medicinos įranga, infekcinių ligų, tokių kaip maliarija ar AIDS, gydymas. 2006 m. sausį išleistoje Baltojoje knygoje „Kinijos Afrikos politika“ numatyti kultūriniai mainai, visuomeninių organizacijų ir žiniasklaidos bendradarbiavimas. Taip siekiama kurti bendrus „standartus“, ieškoti panašumų, galinčių tapti tolesnio bendradarbiavimo pamatu. Taigi Pekino siekis gerinti savo įvaizdį, generuoti eilinių Afrikos šalių piliečių paramą, skatinti geresnį Kinijos supratimą tarp išsilavinusio elito rodo ilgalaikio „apsistojimo“ juodajame žemyne ambicijas.

Afrikos šalims Kinija atrodo patikima draugė, kentėjusi nuo panašios imperialistinės Vakarų agresijos. Jos ieško savojo kelio į gerovę ir, koncentruodamosi į ekonominį augimą bei plėtrą, nesieja to su tokiomis vakarietiškomis vertybėmis kaip skaidrumas, atskaitomybė, įstatymo viršenybė, žmogaus teisės ir pan. Kinijos no questions asked („jokių sąlygų”), ekonomikos prioriteto politikos atžvilgiu pozicija joms priimtina ir yra patraukli. Afrika turi žaliavų, o Kinija – kapitalo. Šiuo metu 49-iose juodojo kontinento šalyse veikia daugiau kaip 800 Kinijos kompanijų, kurių dauguma – valstybinės. Minėtinos Kinijos investicijos į Afrikos šalių infrastruktūrą. Pekino negąsdina net tokie čia dažni reiškiniai kaip korupcija ir nestabilumas. Tačiau vien tiesioginių užsienio investicijų srautai negali garantuoti Afrikos pakilimo: turi būti sąlygos efektyviai juos panaudoti. Be to, Kinija neinvestuoja į tokius Afrikos šalims svarbius sektorius kaip žemės ūkis. Kinijos parama yra naudinga šių šalių elitui, besirūpinančiam savo gerove ir išlikimu valdžioje, tačiau neskatina pilietinės visuomenės, pagrindinio iniciatyvų šaltinio ir ateities reformų variklio, raidos. Šia prasme Kinijos ir Afrikos šalių bendradarbiavimas yra nelygiavertis, Kinija visuomet lieka savanaudiško „vyresniojo brolio“ vaidmenyje. Tai gali būti traktuojama kaip paslėptas, užmaskuotas naujasis imperializmas, galintis Afriką ne prikelti, o galutinai sužlugdyti. 

Paskutiniaisiais metais Kinijos ir Afrikos santykių plėtra įgavo ypatingą strateginę reikšmę stiprinant Pekino tarptautinę įtaką ir diplomatines pozicijas. Didėjanti Kinijos įtaka juodajame žemyne gali būti traktuojama kaip zero-sum (nulinės sumos) lygtis, kur Kinijos laimėjimas reiškia JAV pralaimėjimą. Profesorius Harm de Blij nurodo tris pagrindines grėsmes, su kuriomis šiandien susiduria JAV: klimato kaita, globalus terorizmas ir Kinijos iškilimas. Be jokių abejonių, Kinijos iššūkis gali būti nors iš dalies atremtas tik tuomet, jei, vadovaujantis anaiptol nepasenusia „konflikto perkėlimo“ logika, kur kas daugiau JAV dėmesio bus skiriama Afrikai ir Lotynų Amerikai. Taigi visai tikėtina, kad neilgai trukus tapsime „didžiojo žaidimo“ tarp hegemoninės galios ir kylančios galios – JAV ir Kinijos – Afrikos žemyne liudininkais ir stebėtojais.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras