Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Simuliacijų era (2)

Viktoras Denisenko
2007 07 24

Praeitą sekmadienį čekų internetiniai chuliganai pasidarbavo iš peties. Tiesioginės naujienų laidos transliavimo metu jiems pavyko prisijungti prie eterio ir paleisti siužetą apie neva įvykusį šalyje branduolinį sprogimą. Nustebę ir šokiruoti žiūrovai stebėjo gana realistiškus vaizdus su branduoliniu „grybu“, išaugusiu, pagal pranešimą, kažkur Šiaurės Moravijoje. Į televizijos redakciją iškart pasipylė skambučiai.

Žmonijos istorijoje tai jau nebe pirmas toks atvejis. Nuo to laiko, kai visuomenės informavimo priemonės pradėjo vaidinti žmonių gyvenime gana svarbų vaidmenį, jomis bandoma manipuliuoti arba panaudoti jas meninei raiškai. Dar XIX amžiuje žinomas amerikiečių rašytojas Edgaras Allanas Poe paskelbė viename laikraštyje savo fantastinį apsakymą kaip žurnalistinį reportažą, o XX amžius pasižymėjo Herberto Wellso „Pasaulių karo“ radijo pastatymu (taip pat reportažo forma), kuris sukėlė JAV tikrą panikos bangą. Štai ir čekiškas incidentas, priskiriamas jau XXI amžiaus istorijai, kaip numanoma, yra neformalios meninės grupės „Ztohoven“ darbas.

Tačiau nevykęs pokštas byloja apie rimtesnius dalykus. Galima susimąstyti, kodėl provokaciniam siužetui buvo pasirinkta būtent branduolinio sprogimo tema? Greičiausiai tai yra susiję su nauja baime, atsiradusia čekų visuomenėje ne taip seniai. Žinoma, branduolinio karo baimė ir taip ilgą laiką buvo XX amžiaus sindromas. Tačiau būtent dabar, kai JAV panoro patalpinti Čekijoje savo Priešraketinės gynybos elementus, šita baimė tampa aktualesnė. Atsakydama į amerikiečių ketinimus, Rusija pažadėjo nutaikyti savo branduolinį arsenalą į taikinius Europos teritorijoje (pirmiausiai į Čekiją, bei kitą JAV partnerę - Lenkiją).

Sunku pasakyti, ar suklastoto siužeto kūrėjai norėjo paveikti čekų visuomenės nuomonę dėl amerikiečių planų. Čekijoje ir taip dauguma gyventojų nepritaria siekiams patalpinti šalyje Priešraketinę gynybą. Nors Rusija pastaruoju metu sušvelnino savo poziciją ir net pasiūlė amerikiečiams naudotis savo radaru Azerbaidžane, grasinimai branduoliniu ginklu taip greitai neužmirštami.

Čekų incidentas taip pat byloja ir apie visai realią informacinių karų grėsmę. Naujos technologijos suteikia visas galimybes ne tik manipuliuoti informacija, bet ir įtikinti didelį žmonių skaičių, kad įvyko tai, ko tikrovėje nebuvo. Dažniausiai mes patys nesuprantame, kiek esame priklausomi nuo visuomenės informavimo priemonių.

Šiais metais miręs prancūzų filosofas Jeanas Baudrillardas dar septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje skelbė iliuzijos pergalę prieš realybę. Savo garsiame veikale „Simuliakrai ir simuliacija“ (lietuviškai paskelbtas 2002 metais) jis sėkmingai palaidojo tikrovę. Kokia ginčytina bebūtų Baudrillardo teorija, ji atspindi daugumą naujųjų laikų principų.

Išgalvoti ir simuliuoti įvykiai veikia mūsų gyvenimą. Keletas straipsnių laikraštyje gali sukelti banko krizę, nors realių prielaidų jai nebuvo, plataus masto informacinė ataka apie neva „griaunamą“ paminklą sukelia tikras riaušes Estijoje, užsienio specialistai siūlo savo pagalbą gelbėjant „Kursko“ įgulą, antrą savaitę įkalintą nuskendusiame povandeniniame laive (nors vėliau paaiškėjo, jog visi jūreiviai žuvo jau pirmą pusvalandį po katastrofos), žmonės, išgirdę per radiją apie ateivių iš Marso puolimą, paniškai bėga į gatvę ar net skuba nusižudyti, tikėdami, jog atėjo pasaulio pabaiga. Pavyzdžių galima atrasti nemažai.

Todėl nesvarbu, ar sprogimas Šiaurės Moravijoje buvo tikras, ar tik gerai simuliuotas. Bet kuriuo atveju jis įvyko – jei ne realiame gyvenime, tai televizijos žiūrovų galvose. Būtent apie šiuos, pamatytus per nacionalinę televiziją, vaizdus galvos dauguma Čekijos gyventojų, kai bus vėl kalbama apie amerikiečių Priešraketinės gynybos Europoje perspektyvą ar nagrinėjama kokia kita tema, galinti papiktinti branduolinę valstybę - Rusiją. Sprogimo nebuvo (duok Dieve, kad niekada ir nebūtų), bet savo darbą jis atliko.

Straipsnis publikuotas 2007 m. birželio 21 d. Politika.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras