ES ir Serbijos bendradarbiavimo atnaujinimas: kodėl dabar?
M. Jastramskis 2007 07 26
ES plėtros komisaras Olli Rehnas birželio 1 d. pranešė, jog Briuselis atnaujins derybas su Serbija dėl tolesnio glaudesnio bendradarbiavimo (turima galvoje Stabilizacijos ir Asociacijos Susitarimo atnaujinimas ir narystės perspektyvos). Serbijos ir ES politinis dialogas buvo nutrauktas praėjusiais metais dėl Balkanų valstybės nesugebėjimo surasti ir Hagos tribunolui išduoti du karo nusikaltimais įtariamus asmenis R. Mladičių ir R. Karadžičių.
Šių įtariamųjų slapstymosi vieta nežinoma iki šiol, tačiau ES poziciją sušvelnino tai, kad gegužės pabaigoje buvo sulaikytas Zdravko Tolimiras vienas svarbiausių Bosnijos serbų kariuomenės vadų Bosnijos karo metu. O. Rehno teigimu, šis veiksmas buvo itin svarbus.
Reikėtų pastebėti, jog ES atgaivinti derybas (jos buvo oficialiai atnaujintos birželio 13 d.) paskatino naujos Serbijos vyriausybės suformavimas šių metų gegužę. Ministrų kabinetą sudarė Serbijos pagrindinės demokratinių pažiūrų politinės jėgos, o ministru pirmininku tapo nuosaikus nacionalistas Vojislavas Kostunica. Pastarojo politiko sprendimą suformuoti koaliciją su vakarietiškos orientacijos prezidentu Borisu Tadičiumi Vakarų valstybės sutiko itin palankiai anksčiau buvo baiminamasi, jog Serbijos demokratija gali vėl grįžti į radikalaus nacionalizmo kelią. Įdomu tai, jog Serbijos įstatymų leidžiamoji valdžia patvirtino naują vyriausybę 133 balsų prieš 106 dauguma tik 30 minučių iki termino, po kurio pagal šalies konstituciją turėtų būti šaukiami pirmalaikiai rinkimai.
Naujasis premjeras po ministrų kabineto suformavimo pareiškė, kad vienas pagrindinių naujosios vyriausybės tikslų bus narystė ES. V. Kostunica teigė, kad tai pasiekti turėtų padėti sustiprėsiantis bendradarbiavimas su Hagos tribunolu. Taip pat nauja šalies vykdomoji valdžia pabrėžė kovos su korupcija ir socialinių bei ekonominių reformų diegimo svarbą.
Taigi, galima teigti, kad ES sprendimas atnaujinti politinio bendradarbiavimo dialogą su Serbija daugiausia buvo padiktuotas motyvo suteikti naujai provakarietiškai vyriausybei tam tikrų dividendų (Serbijai ekonomiškai naudingas bendradarbiavimas, narystės perspektyvos) mainais už nuosaikų nurodytų tikslų vykdymą. Avansu nes naujoji vyriausybė nespėjo išpildyti sąlygų, kurias ES nurodė kaip būtinas derantis dėl tolesnės integracijos, tačiau pareiškė dirbsianti šia kryptimi.
Kita vertus, šiame ES sprendime galima įžvelgti ir kitą potekstę. Pastaruoju metu viena iš pagrindinių tarptautinės politikos problemų yra diskusijos dėl Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) rezoliucijos projekto, kuriuo remiantis Kosovo provincijai faktiškai būtų suteikta nepriklausomybė (su ES priežiūra). Šiam planui Serbija itin priešinasi anot pagrindinių valstybės pareigūnų, tokio statuso suteikimas Kosovui reikštų tarptautinės teisės principų pažeidimą. Šią poziciją patvirtino ir V. Kostunica, kuris, tapęs ministru pirmininku, pareiškė, kad negali būti jokių teritorinių nuolaidų.
Akivaizdu, jog stabilus Balkanų regionas yra ES interesas. Visiško stabilumo jame užtikrinti negalima tol, kol nebus išspręsta Kosovo statuso problema. Nors O. Rehnas teigė, jog Kosovo klausimas yra nesusijęs su derybų tarp ES ir Serbijos atnaujinimu, įmanoma įžvelgti ES siekį naudojantis integracijos perspektyvų korta sumažinti Serbijos priešiškumą Vakarų pozicijai.
Žinoma, galima teigti, kad toks šio žingsnio motyvas būtų nelogiškas. Šiuo metu Serbijoje negalima įžvelgti net mažos priešiškų nuostatų JTO plano atžvilgiu švelnėjimo tendencijų galimybės tiek dabartinė vyriausybė, tiek šalies prezidentas griežtai atsisako svarstyti Kosovo nepriklausomybės perspektyvas.
Tačiau reikėtų prisiminti Turkijos precedentą šios šalies kandidato statusas ir prasidėjusios derybos dėl narystės traktuojami kaip atviras procesas, kuris nebūtinai turi baigtis šalies priėmimu į ES. Turint galvoje tai, jog Serbija dar net neturi ES kandidatės statuso (dėl to reikia derėtis Stabilizacijos ir Asociacijos Susitarimo rėmuose), ES, vėl atnaujindama integraciją, kuri yra dar tik pradinėje stadijoje, faktiškai neprisiima jokių įsipareigojimų, kurie ateityje galėtų sukelti neigiamų implikacijų. Kitaip tariant, šis ES žingsnis turėtų būti traktuojamas kaip atsargus bandymas į Vakarų pusę palenkti bene problematiškiausią Balkanų valstybę.
Žvelgiant iš Serbijos perspektyvos, reikėtų pastebėti, jog nelanksti pozicija Kosovo ateities statuso klausimo atžvilgiu neabejotinai stabdys jos integraciją į ES. Turint galvoje Vakarų valstybių nuostatą, jog Kosovas turėtų įgyti nepriklausomybę su tarptautine priežiūra bei būti atskirtas nuo Serbijos, pastarosios valstybės tolesnis priešinimasis ES siekiams ir teritorinės pretenzijos ateityje gali lemti pakartotinį derybų dėl tolesnės integracijos įšaldymą.
Straipsnis publikuotas 2007 m. birželio 27 d. Politika.lt
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |