Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Gordono Browno atėjimas karo su terorizmu fone (1)

E. Lipnickas
2007 07 29

Didžiojoje Britanijoje pasikeitė vyriausybė. Nuo 1997 metų svarbiausiu šalies lyderiu buvęs Tonis Blairas užleido premjero postą buvusiam savo vyriausybės nariui, Iždo sekretoriui, Gordonui Brownui. Nors per 10 metų T.Blairo vyriausybė pasiekė gerų rezultatų ekonomikoje, sėkmingai kovojo su nedarbu ir nusikalstamumu, tačiau svarbiausia vyriausybių kaitos priežastimi tapo užsienio politika. Tiksliau sakant, besąlygiška T. Blairo parama JAV pradėtam pasauliniam karui prieš terorizmą ir Didžiosios Britanijos įsitraukimas į Irako karą.

Šis tebesitęsiantis karas yra labai nepopuliarus britų visuomenėje - dauguma gyventojų mano, jog įsitraukti į šį karą buvo vyriausybės klaida ir pritaria britų pajėgų išvedimui iš Irako. Be to, kainuoja daug materialinių (britų kontingento, kurį dabartiniu metu sudaro maždaug 5500 karių, išlaikymas bei dotacijos Irako atstatymui) ir žmogiškųjų (nuo operacijos pradžios 2003 metais, Irake jau žuvo 159 britai, 1747 buvo sužeisti) resursų.

Todėl nieko keista, kad su G. Browno atėjimu tikimasi permainų. Šis politikas kovos su terorizmu ir „Blogio ašimi“ atžvilgiu laikosi kiek kitokių pažiūrų nei T.Blairas. Neseniai pasirodžiusioje buvusio D. Britanijos Vyriausybės informacijos centro vadovo Alastairo Campbello memuarų knygoje rašoma, kad T. Blairo kolegos britų vyriausybėje turėjo didelių abejonių dėl karo Irake, taip pat netiesiogiai užsimenama, jog T. Blairas ir G. Brownas buvo rimtai susikirtę dėl šio klausimo.

Perėmęs ministro pirmininko pareigas G. Brownas nepažadėjo revoliucinių pokyčių, bet pareiškė, jog jis „išmoks Irako karo pamokas“. Taip pat naujasis premjeras patikino, jog britai ir toliau rems amerikiečių politiką, tačiau jis norėtų, kad Londoną ir Vašingtoną sietų „tvirti, bet ne vergiški“ ryšiai. Taigi galima spręsti, jog naujasis D. Britanijos lyderis nors ir nenukrypdamas nuo tradicinės britų užsienio politikos linijos, „šventąjį“ karą su teroristais žiūri gerokai skeptiškiau.

Naujojo lyderio požiūris į kovą su terorizmu tapo dar aktualesniu dalyku, kadangi su pasauliniu teroristų tinklu Al Qaeda siejami asmenys surengė jam savotišką iniciaciją. Birželio 29 d. Londone policija rado ir nukenksmino du sprogmenų prikrautus automobilius, o birželio 30 d. savižudis teroristas mėgino degančiu ir sprogmenų pilnu visureigiu sunaikinti Glazgo oro uosto terminalą. Išpuoliai nepavyko- aukų nebuvo, o vienintelis rimtai sužeistas žmogus tapo visureigį Glazge vairavęs teroristas. Vis dėlto, suimti teroristai pripažino, kad teroro aktai buvo suorganizuoti specialiai vyriausybės pasikeitimo proga.

Tokia Al Qaeda taktika – bandyti išpešti sau naudos keičiantis valstybių vadovams – nėra naujiena. Galima prisiminti 2003 m. kovo 11 d. teroro išpuolius Madrido priemiestiniuose traukiniuose, kurie buvo įvykdyti likus vos kelioms dienoms iki rinkimų į Ispanijos parlamentą. Vėliau politikos apžvalgininkai sutartinai teigė, jog šie išpuoliai buvo vienas iš faktorių, lėmusių valdančiosios partijos pasikeitimą Ispanijoje ir netrukus po to sekusį ispanų pajėgų išvedimą iš Irako.

Beje, egzistuoja versija, kad šie išpuoliai D. Britanijoje netgi specialiai buvo sužlugdyti. Tokias spėliones pakurstė britų policijos paskelbta medžiaga apie ganėtinai keistas teroristų klaidas (pvz. vienas iš Londone nukenksmintų automobilių – bombų policijos buvo aptiktas todėl, kad buvo pastatytas neleistinoje vienoje).

Bet kuriuo atveju, šių išpuolių tikslas buvo priminti D. Britanijos piliečiams, kad jie net savo šalyje negali jaustis saugūs (pažymėtinas svarbus psichologinis akcentas – bent keli nepavykusių išpuolių vykdytojai buvo medikai, šios profesijos atstovai yra laikomi gelbėtojais, iš jų nesitikima žalos) ir tuo pačiu patikrinti naujos britų vyriausybės reakciją.

Taigi reaguodamas į teroristų iššūkį, G. Brownas yra priverstas rinktis: viena vertus jis galėtų reaguoti kaip ir jo pirmtakas T. Blairas, t.y. patikinti, jog D. Britanija nepasiduos teroristų įbauginama, bei toliau laikytis „kietosios linijos“ kare su terorizmu. Antra vertus, skeptiškiau žiūrėdamas į pasaulinę antiteroristinę kovą, britų premjeras galėtų patvirtinti į savotišką „atsitraukimo“ strategiją (pvz. paspartinti D. Britanijos karių išvedimą iš Irako), kuri, tikėtina, būtų palankiai sutikta D. Britanijos piliečių.

Iki šiol negalima aiškiai pasakyti, kuri linija G. Brownui yra priimtinesnė. Nors kalbėdamas iškart po išpuolių G. Brownas pareiškė, jog „teroristai neišgąsdins Britanijos“, jo kalba nepriminė T. Blairo retorikos. Dabartinio D. Britanijos premjero reakcija į nepavykusius išpuolius Londone ir Glazge buvo ganėtinai rezervuota ir pabrėžtinai korektiška (pvz. kalbėdamas apie išpuolių vykdytojus, G. Brownas juos vadino „nusikaltėliais“ ir nevartojo sąvokų „Islamo fundamentalistai“ ar „musulmonų teroristai“, ko nestigdavo T. Blairo kalbose).

Nepaisant to, naujasis britų lyderis turės numatyti pasaulinei kovai su terorizmu atitinkamą vietą savo užsienio politikoje ir nuo šio sprendimo gali smarkiai paklausyti tarptautinės bendruomenės pastangos pažaboti pasaulinį terorizmą.

Politika.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras