Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Ar Rusija ruošiasi karui Kaukaze? (1)

Aidanas Praleika
2007 07 23

Liepos 14 d. Jungtinių Tautų komisija paskelbė savo išvadas dėl kovo 11 d. incidento aukštutiniame Kodoryje – Gruzijos kontroliuojamoje Abchazijos dalyje.

Išvadose nėra tiesioginių kaltinimų Rusijai, tačiau JT ekspertai įžvelgia aiškias užuominas į Rusijos dalyvavimą išpuolyje. Nepaisydama neigiamos tarptautinės reakcijos Rusija toliau atvirai didina savo pajėgas regione.

Išpuolis prieš Gruziją

Naktį iš kovo 11 d. į kovo 12 d. Gruzijos kontroliuojama Kodorio tarpeklio dalis buvo apšaudyta žemė-žemė tipo raketomis, naudojamomis rusiškoje artilerijos sistemoje „Grad“ bei prieštankinėmis nusitaikančiomis raketomis, kurios yra būdingas šturmo malūnsparnių ginklas. Viena tokia raketa pataikė į vietos administracijos pastatą.

Rusija atmetė jos kariškių dalyvavimo antpuolyje galimybę ir net leido suprasti, įtarianti Gruziją surengus šią „provokaciją“, kad atkreiptų į save tarptautinės bendruomenės dėmesį. Tipiška Rusijai. Ji niekada dėl nieko nekalta. Prieš ją sąmokslauja ir patys save puldinėja jos pikti maži kaimynai gruzinai.

Nors JT komisijos išvadose nėra tiesioginių kaltinimų, komisijos nariai ne kartą pareiškė, kad keletas nustatytų faktų ir priešiškas Rusijos elgesys trukdant tyrimui netiesiogiai patvirtina būtent Rusijos kaltę. Pirmiausia, Rusija atsisakė suteikti komisijai dispečerių duomenis apie tuo metu rajone vykusius skrydžius. Vėliau Rusija atsisakė pateikti duomenis apie antpuolyje naudotas „Grad“ raketas, nors tyrimo metu buvo nustatyta, kad šaudyta rusiškais užtaisais. Galiausiai, ekspertų išvadose pažymėta, kad išpuolyje naudotos prieštankinės raketos yra tipiška kovinių malūnsparnių ginkluotė, o tokių malūnsparnių Abchazijos separatistų pajėgos neturi. Lieka nebent nedidelė tikimybė, kad šaudyta buvo ne iš malūnsparnių, o kokiu nors kitu, nežinomu būdu. Be to, net jei malūnsparniai ir būtų priklausę Abchazijos pajėgoms, pastaroji vargu ar turi tokių profesionalių pilotų, galinčių vykdyti itin sudėtingas kovines misijas kalnuose nakties metu.

Taigi, išvadas galite daryti patys. JAV jau pasveikino komisijos išvadas. Gruzija laukia kitų valstybių reakcijos. Nors vargu ar ji bus palanki Rusijai, pastaroji vargu ar nusileis Gruzijos reikalavimui perleisti regiono kontrolę JT pajėgoms. Juk Rusija mano turinti išskirtines teises „palaikyti taiką“ Kaukaze. Be to, kažkam juk reikia remti Abchazijos ir Pietų Osetijos separatistus, o JT tai tikrai to nedarys.

Rusai ginsis nuo „banditų“

Šį mėnesį, jau antrus metus iš eilės, Šiaurės Osetijoje Rusija surengė didelius „antiteroristinius“ mokymus. Juose dalyvauja daugiau, kaip 6000 kareivių, 250 tankų, šarvuočių ir savaeigių pabūklų bei daugiau, kaip 30 kovinių lėktuvų ir malūnsparnių. Be kariškių, mokymuose taip pat dalyvauja VRM vidaus kariuomenės daliniai ir Federalinei saugumo tarnybai (FSB) pavaldūs pasieniečiai. Visa ši „kompanija“, pagal mokymų fabulą, turi vieną bendrą tikslą – sunaikinti „gaują banditų“ (apie 500 žmonių), prasiskverbusią į Rusijos teritoriją.

Neaišku, nei kas tie „banditai“, nei iš kur jie prasiskverbė. Atsižvelgiant į tai, kad mokymai vyksta netoli Gruzijos sienos – reikia manyti, kad „banditai“ – tai arba gruzinų diversantai (kuriuos rusai neva vis sugauna savo žemėje), arba gruzinų remiami čečėnų kovotojai (kurių anot Rusijos, Gruzijoje yra ištisi pulkai). Na, kas jie bebūtų, Rusija aiškiai pademonstravo, kad gali mesti prieš „banditus“ išties įspūdingas pajėgas.

Gal tai ir yra svarbiausias mokymų tikslas? Pademonstruoti kaimynams raumenis, kad šiems nekiltų noras jėga susigrąžinti kad ir šalia esančią Pietų Osetiją. O ir šiaip tai aiškiai parodo, kad Šiaurės Kaukaze Rusija yra sutelkusi pakankamai pajėgų, kad pati galėtų vykdyti didelio mąsto puolimo operacijas. Neveltui, kaip ir pereitais metais, Pietų Osetijos – Gruzijos santykiai šių karinių mokymų metu gerokai pašlyja. Chinvalio valdžia jaučia užnugaryje didelę Rusijos armiją ir ima žymiai agresyviau elgtis Gruzijos atžvilgiu.

Ateityje bus dar linksmiau

Šiaurės Kaukaze Rusija jau šiandien yra sukaupusi dideles karines pajėgas. Tačiau tai dar neviskas. Jau įgyvendinami planai padidinti pasienio užkardų ir sienos apsaugos dalinių skaičių. Regione taip pat planuojama sukurti didžiulį VRM rezervą – 10 000 vidaus kariuomenės karių. Kam reikalingas toks rezervas? Rusijos pasiaiškinimai tie patys – kova prieš tarptautinį terorizmą, būtinybė palaikyti stabilumą regione ir pan. Turbūt to paties stabilumo dėlei Rusija kuria visiškai naujus, specialiai Kaukazui skirtus karinius junginius – kalnų brigadas. Jos bus dislokuotos Čerkėsijoje (netoli Abchazijos), Šiaurės Osetijoje (Gruzijos pasienis) ir Dagestane (netoli Azerbaidžano sienos). Šių brigadų išdėstymas išsklaido bet kokias abejones, prieš ką jos bus nukreiptos. Priklausomai nuo komplektacijos pilnumo (kol kas dislokuotas vienas pilnas batalionas – 500 kariškių), Rusija greitai turės Kaukaze papildomai dar apie 7000 – 8000 kareivių, specialiai parengtų karo veiksmams kalnuose.

Tikrąją tokio pietinių Rusijos provincijų militarizavimo priežastį įvardinti sunku, bet galima numanyti, kad anksčiau ar vėliau, Rusija mano atnaujinti ginkluotą kovą Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, kas galėtų baigtis, švelniausiu atveju, visišku ekonominiu ir politiniu Gruzijos krachu. Juk viena ji negalės kovoti ir su separatistais ir su Rusijos armija, kuri be jokios abejonės palaikys abchazus ir osetinus. Tokiame fone atrodo logiškas ir Rusijos pasitraukimas iš Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties – juk dabar niekas net nebegalės patikrinti, kiek pajėgų ji sutelkia regione.

balsas.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras