|
Darbą pradėjo tarptautinė Vasaros akademija (1)
Aušra Radzevičiūtė 2007 07 26
Liepos 24-28 dienomis Dubingiuose vyksta tarptautinė konferencija Vasaros akademija, kurioje nagrinėjami aktualūs posovietinės erdvės įšaldyti konfliktai: tarp Moldovos ir Padnestrės, tarp Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos. Keturias dienas profesionalūs politologai, politikai, diplomatai, visuomeninių ir pilietinių organizacijų atstovai, jaunimas iš Baltijos šalių, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Padnestrės regiono, Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos diskutuoja apie regioninių ir etninių konfliktų priežastis, jų mastą, dinamiką, galimus problemų sprendimų būdus ir pasekmes.
Ypatingą dėmesį Vasaros akademijos dalyviai skiria trečiųjų šalių Rusijos, ES ir atskirų jos narių, NATO, JAV ir kitų vaidmeniui bei patirčiai sprendžiant įšaldytus konfliktus ir ieškant išeičių iš susidariusios sudėtingos situacijos.
Liepos 25 d. konferencijoje buvo kalbama apie geopolitiką ir interesus Baltijos ir Juodosios jūrų regionuose. Pasak Rusijos žurnalo Naujas laikas ir geopolitika.lt autoriaus Boriso Tumanovo, aptariant situaciją Padnestrėje, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, būtina atkreipti dėmesį į Kosovą, kurio pripažinimas galėtų tapti klasikiniu precedentu nepripažintoms valstybėms. Tačiau pranešėjas pabrėžė, kad Rusija sako ne Kosovui ir tuo pačiu tarsi užkerta galimybę posovietinėje erdvėje esantiems konfliktams išspręsti pagal Kosovo scenarijų.
Lietuvos Seimo nario Jono Čekuolio tikinimu, Lietuva yra suinteresuota, kad kaimynystėje, kurios sąvoką šiandienė Europa išplėtė už paprasčiausios geografijos ribų, nebūtų neaiškių, nestabilių ir nepatikimų šalių. Kaip tik todėl Lietuva neslepia savo interesų Baltarusijoje, Ukrainoje ar Moldovoje. Mes kviečiame šiame regione dalyvauti ir Rusiją, tačiau ne jos, o minėtųjų valstybių sąlygomis, kalbėjo J. Čekuolis.
Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Kaimyninio bendradarbiavimo centro direktorius Nikojalus Meževičius konferencijoje kalbėjo ir apie tai, kad nacionalinio, o ypač ekonominio separatizmo nuotaikų nesunkiai galima surasti ir stabiliose bei sėkmingose Europos valstybėse (Šiaurės ir Pietų Italija, Flandrija ir Valonija Belgijoje, Ispanija, Airija ir kt.), kuriose nesugyvena atskiri regionai, nacijos ir subnacijos. Tačiau N. Meževičius atkreipė dėmesį, kad akivaizdžiai skiriasi konfliktų, problemų sprendimų būdai, nes Vakaruose pasitelkiami demokratiniai instrumentai, einama taikiu keliu, o posovietinėje erdvėje decentralizacija labiau linkusi į jėgos naudojimą.
Ar susitars tarpusavyje Moldova ir Padnestrės regionas ir kokia gali būti tokio susitarimo kaina abiem šalims? Politinių studijų ir tarptautinių santykių instituto Kišiniove dėstytojas, Democratia Weekly direktorius Cornelis Ciurea Moldovos ir Padnestrės konflikto šaknų ieškojo pasitelkdamas geopolitines, etnines ir ekonomines priežastis. Anot jo, nei vienas iš stereotipinių paaiškinimų, kodėl kilo ši problema, nėra tikslus. Egzistuoja tam tikras nepasitikėjimas sąvoka įšaldytas konfliktas, nes tai lyg ir sudaro įspūdį, kad tai yra normalu, kad žmonės susitaikė su tokia padėtimi ir gyvena toliau. Tai tikrai yra blogai, mano C. Ciurea. Kokius sprendimų variantus mato oficialusis Kišiniovas? Nauji rinkimai, atitinkamos kvotos parlamente suteikimas Padnestrei, šio regiono atstovams vietos Vyriausybėje ir plati regiono autonomija. Tačiau tokio įvykių scenarijaus nepalaiko opozicija.
Nepripažintų šalių tarpparlamentinės asamblėjos vykdomasis sekretorius Aleksejus Martynovas Vasaros akademijos dalyvius tikino, kad Padnestrės problemos sprendimas privalo būti prioritetas tiek Rusijai, tiek ir Europai. Kas yra Padnestrė šiandien? Kuriamas kriminalizuotos, separatistinės respublikos vaizdas, kuris visai neatitinka tikrovės. Šis regionas turi visus valstybinius institutus, funkcionuoja sistema, reikalinga suvereniai valstybei, tad Padnestrės istorija yra pavyzdys, kaip nepriklausomybę pasiekti demokratiniu būdu, kalbėjo A. Martynovas. Anot jo, iš esmės Padnestrės suverenitetas jau įvykęs faktas.
Savo ruožtu Padnestrės Aukščiausiosios Tarybos deputatas Viktoras Guzunas pareiškė, kad konflikto priežastis po SSSR subyrėjimo kilęs karinis susirėmimas. Anot jo, Padnestrei ypač svarbus yra Rusijos vaidmuo šioje istorijoje, nes kaip tik šios šalies kariuomenės divizija įsikišo ir nutraukė kraujo praliejimą. V. Guzuno manymu, Europai ir JAV tiek Moldova, tiek Padnestrė bus reikalingos tik tuomet, kai taps ekonomiškai stiprios.
Dar vienas aktualus posovietinės erdvės įšaldytas konfliktas tarp Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos. Gruzijos ambasadoriaus Lietuvoje Davido Apciauri teigimu, ši problema turėtų būti sprendžiama išskirtinai dialogo keliu, atsisakant jau susiformavusių stereotipų ir tradicinio mąstymo. Anot jo, visos konflikto pusės privalo tarpusavyje kalbėtis ir ieškoti naujų išeičių, nes tik taip įmanoma išsiveržti iš susidariusios keblios padėties. Turime remtis naujomis vertybėmis ir atsisakyti pasenusių standartų, neužmiršti, kokios svarbios yra žmogaus teisės ir asmens laisvės. Mes tiesiame ranką eikime kartu tuo keliu, kuriuo jau ėjo daugelis valstybių, - kalbėjo ambasadorius. D. Apciauri įsitikinimu, konflikte tarp Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos ,,įšaldytas jis ar ne gana svarbų vaidmenį vaidina Rusijos faktorius. Norime tikėti, kad Rusijos vaidmuo taps iš tikrųjų konstruktyvus, reziumavo Gruzijos ambasadorius Lietuvoje.
Naujo dialogo būtinybę palaikė ir Abchazijos atstovai: šio regiono Sporto ir jaunimo reikalų komiteto vicepirmininkas Šamilis Adzinba Dubingiuose vykusioje Vasaros akademijoje atkreipė dėmesį į tai, kad visiems itin trūksta informacijos apie Abchaziją, kad požiūris į šį regioną ir konfliktą su Gruzija dažnai nušviečiamas vienpusiškai ir tendencingai. Apie dešimt metų niekas neklausė mūsų argumentų ir šiandien atsidūrėme aklagatvyje. Noriu patikinti, kad Abchazijos pozicija vienareikšmė suvereni, nepriklausoma valstybė, kalbėjo Š. Adzinba, pridūręs, kad tik situacijos sudėtingumas, visiškos izoliacijos grėsmė pastūmėjo Abchaziją į Rusijos glėbį, privertė šio regiono gyventojus tapti Rusijos piliečiais. Teiginius apie tai, kad Abchazija ruošiasi prisijungti prie Rusijos, kategoriškai paneigė ir regiono užsienio reikalų viceministras Maksimas Gvindzija, anot kurio, tokios kalbos yra destruktyvios ir neatitinkančios tikrovės.
Lietuvos URM Rytų Europos ir Vidurinės Azijos departamento Rusijos skyriaus vedėjas Rolandas Kačinskas, konferencijoje kalbėjęs apie Rusijos ir Europos Sąjungos santykius, teigė, kad įšaldyti konfliktai tai bendradarbiavimo laukas, nes visoms suinteresuotoms pusėms svarbu, kad kaimyninės valstybės būtų progresyvios ir prognozuojamos šalys. Anot Lietuvos diplomato, plečiantis ES, aptariamosios konfliktų kamuojamos šalys geografiškai tampa vis artimesnės, o į ES įstojus buvusio socialistinio lagerio valstybėms, Briuselyje atsirado daugiau patirties, kompetencijos ir supratimo.
Vasaros akademijos dalyviai planuoja ne tik aptarti konfliktų sprendimo variantus, bet ir darbo grupėse parengti įmanomus scenarijus bei juos išnagrinėti. Paskutinę Vasaros akademijos darbo dieną penktadienį organizuojamas apskritas stalas, kurio tema Prievartos naudojimas posovietinės erdvės konfliktuose. Prievartos formos ir naudojimo mastai.
Vasaros akademijos organizatorius Lietuvos Geopolitinių studijų centras, renginio partneris Sankt Peterburgo tarptautinės ir regioninės politikos centras. Rėmėjai: LR Vyriausybė, LR užsienio reikalų ministerija, Atviros Lietuvos fondas, Konrado Adenauerio fondas, JAV Germano Marshalo fondas, JAV ambasada Lietuvoje.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |