JTO Saugumo Taryba nebalsavo dėl Kosovo ateities projekto, bet išbraukė iš darbotvarkės Rusijai pareiškus, kad ji vetuos. Taigi vadinamasis Ahtisaario planas atidėtas geresniems laikams. Neatmestas, ir tai turbūt protingas variantas esamoje padėtyje.

Lieka, kaip buvo, tačiau ne visai taip, kaip buvo. Perspektyva nubrėžta, tik JTO nepatvirtinta, tad nei Serbijos, nei Rusijos tas dokumentas nesaisto. Bet jis jau yra, ir Kosovas turi tarptautinę apsaugą, kitaip nei Lietuva 1990–1991 m. sovietų diplomatinėje blokadoje ir kas dieną grasinant Gorbačiovo – Kriučkovo – Jazovo agresijai. Kosovas lieka saugus ir gali gyvuoti, tobulėti mažumų teisių klausimais, socialiai, ekonomiškai ir kultūriškai.

Todėl svarbiausia dabar, kaip elgsis kosoviečiai, jų albaniškoji dauguma su vyriausybe ir serbų mažuma. Linkėkime jiems ramybės ir kantrybės, toliau kuriant savo šalį kaip būsimą Europos dalį, kad ir laikinoj diplomatinėj izoliacijoj. Tegul Rusijos veto neišprovokuoja naujų pykčių ir konfliktų, ko galbūt tikimasi.

Rusijos parama Miloševičiaus valdomai Serbijai bemaž nuo pat serbiškosios Jugoslavijos irimo pradžios, mėginant jėga stabdyti laisvinimąsi, atnešė tik nelaimių visiems ir nesėkmių Belgradui. Milijono kosoviečių išvarymo į užsienį pagal Miloševičiaus etninio valymo ir genocido planą Rusija „nevetavo“. Bet išėjo kaip paprastai. Dabartinė Serbija, nors ir palinko į Europą susitaikiusi su paskutinės federacinės Juodkalnijos atsiskyrimu, dar nepajėgia susitaikyti su oficialia Kosovo nepriklausomybės perspektyva. Čia Rusija laimi, laikinai pasilaikydama Serbiją kaip savo įtakos sferą Balkanuose.

Taika nelaimi, bet Rusijai niekada ir nereikėjo taikos gretimose erdvėse. Jos kaimynystės politika tebėra kurstymas ir diversijos. Dabartinė Serbijos – Kosovo įtampa Rusijai naudingesnė, negu jų abiejų ir visų Balkanų šalių kursas į Europos Sąjungą.

Štai kodėl tas veto.

Negirdėjom apie Kinijos nuostatą. Jos santūrumas vetuoti Ahtisaari planą Saugumo Taryboje būtų suprantamas. Artėja laikas, kai kinai Rusijos Tolimuosiuose Rytuose pareikalaus savo teisių rinkti savivaldą. Jeigu tai sukels, be kitų priežasčių, trečiąjį Rusijos imperijos žlugimą, tai kosoviečiams, čečėnams, Gruzijai, Moldavijai išties tereikia kantrybės.

Bet jeigu Rusija anksčiau pajungs Europą, tai Kosovo ir kitų ateitis gali apsiniaukti.

bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.