Liepos 25 dieną Dubingiuose prasidėjo Geopolitinių studijų centro organizuojama tarptautinė konferencija - Vasaros akademija, kurios metu dalyviai iš Baltijos šalių, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Padnestrės regiono, Gruzijos ir Pietų Osetijos bei Abchazijos regionų aptars ,,įšaldytus“ konfliktus posovietinėje erdvėje.

Pirmąją Vasaros akademijos dieną planuojama išklausyti pranešimus apie Baltijos ir Juodosios jūros regionų geopolitinius interesus, Moldovos ir Padnestrės, Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos ,,įšaldytus“ konfliktus, taip pat aptarti Rusijos ir Europos Sąjungos vaidmenį šiuose procesuose.

Vasaros akademijos dalyviai ketvirtadienį ir penktadienį ketina ieškoti atsakymų, kaip būtų galima spręsti posovietinės erdvės konfliktus, diskutuoti, kokie galėtų būti scenarijai, analizuoti susidariusią padėtį.

Projekto partneris – Sankt Peterburgo (Rusija) Tarptautinės ir regioninės politikos centras. Rėmėjai: LR Vyriausybė, LR užsienio reikalų ministerija, Atviros Lietuvos fondas, Konrado Adenauerio fondas, JAV Germano Marshallo fondo transatlantinis centras Vidurio ir Rytų Europai, JAV ambasada Lietuvoje.

Projekto tikslas – įtraukti buvusios Sovietų Sąjungos jaunimą, jaunuosius profesionalus ir patyrusius pranešėjus į diskusijas apie pilietinės visuomenės plėtros ir demokratijos skatinimą, skleisti demokratijos ir taikos idėjas linkusiose į konfliktus teritorijose.

Buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje konfliktai nerimsta tarp Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos, tarp Moldovos ir Padnestrės, Rusijos ir Čečėnijos, įtampa juntama tarp Vakarų ir Rytų Ukrainos. Visos šios temos sulauks projekto dalyvių dėmesio.

Visus pranešimus planuojama sudėti į vieną rinkinį, kuris trimis kalbomis (lietuvių, anglų ir rusų) bus paskelbtas www.geopolitika.lt ir partnerių tinklalapiuose.

Kontaktinis asmuo:

Greta Monika Tučkutė

Direktorė

VšĮ Geopolitinių studijų centras

Tel.: +37069931898

info@geopolitika.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.