Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Jonas Ohmanas: Lukšos pavardė – Lietuvos išlikimo garantas (1)

Jonas Ohmanas, 15min.lt
2016 01 13

Prieš kelias dienas eidamas 93-uosius mirė Antanas Lukša. Išėjo Anapilin dar vienas žmogus, niekuomet nenustojęs tikėti ir siekti, kaip ilgai atrodė, neįmanomos svajonės.

 
 
  Paryžiaus susitarimas – didžiausia pergalė ar didžiausia iliuzija?

Viktoras Denisenko
2016 01 11

Ką tik pasibaigę metai nelepino geromis geopolitinės sferos naujienomis. Vienas pozityvesnių įvykių buvo beprecedentis susitarimas, pasiektas Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Paryžiuje. Šį susitarimą, kurio esmė – išsaugoti mūsų planetą ateities kartoms, pasirašė 195 valstybių atstovai. Tačiau dabar, kai euforija dėl pasiekto konsensuso jau kiek nuslūgo, galima pabandyti kritiškai pažvelgti į tai, dėl ko buvo sutarta Prancūzijos sostinėje.

 
 
  Turkų pasaulis (1)

Gytis Janišius
2016 01 08

Lietuvoje daug kalbama ir diskutuojama apie Maskvos įsivaizduojamą rusų pasaulį ir tai, kaip ši ideologija veikia geopolitinius procesus. Ne išimtis ir turkų numušto Rusijos naikintuvo Sirijoje atvejis. Lietuvoje buvo komentuojami tik Rusijos veiksmai, priežastys ir pasekmės, visai mažai skiriant dėmesio Turkijos pozicijai. Atidžiau žvilgtelėjus į Ankaros vykdomą politiką, matyti, kad konfliktas tarp Maskvos ir Ankaros rusena seniai. Sirijos karas tik išryškino dviejų koncepcijų – rusų pasaulio ir turkų pasaulio – susidūrimą.

 
 
  Venesuelos pamokos

Tatjana Vorožeikina
2016 01 06

Kodėl režimas, Venesueloje valdęs jau 17 metų ir sąžiningai laimėdavęs rinkimus bei referendumus, staiga su tokiu triukšmu pralaimėjo? Visuomenės nuomonės apklausos, vykusios paskutiniais mėnesiais, rodė susivienijusios opozicijos pranašumą, tačiau jos neleido nuspėti, kad opozicijos pergalė 2015-ųjų gruodžio 6 d. bus tokia akivaizdi: „Demokratinės vienybės apskritasis stalas“ gavo du trečdalius balsų. Kas gi atsitiko?

 
 
  Kremlius ir realybė (102)

Viktoras Denisenko
2016 01 04

Adekvatumas – sąvoka, kurią vis rečiau tenka vartoti rašant apie dabartinės Rusijos politiką. Vis labiau stiprėja įtarimas, kad tiek šios valstybės vadovas Vladimiras Putinas, tiek jo artimiausia aplinka gyvena savotiškoje virtualioje realybėje, kuri turi mažai ką bendra su tikrove. Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar 2014 metų kovo pradžioje telefonu kalbėdamasi su JAV prezidentu Baracku Obama pasakė, jog V. Putinas prarado sąsają su realybe. Atrodo, kad nuo to laiko situacija tik blogėjo.

 
 
  Ukrainos gyventojų sumažėjo iki 1960 m. lygio (69)

Gytis Janišius
2015 12 30

Karas šalies rytuose ir Krymo okupacija tik dar labiau pablogino ir taip sudėtingą Ukrainos demografinę situaciją. Ukrainiečiai nenori turėti vaikų, skuba emigruoti, o gyvenimo trukmė nėra iš ilgiausių. Per 15 metų šalyje gyventojų sumažėjo 10 milijonų ir tolimesnės prognozės nieko gero nežada.

 
 
  Minskas ir Ankara: specifinio pobūdžio santykiai

Roman Jakovlevskij
2015 12 28

Šiandien mažai kas prisimena, kad Turkijos Respublika buvo pirma valstybė, oficialiai pripažinusi Baltarusijos Respubliką.

Netrukus Minske pasirodė ir pirmasis pasiuntinys – Turkijos, ir tai labai padėjo energingo Turkijos verslo plėtrai Baltarusijoje. Tada aktyviai plėtojosi ir kitos abipusio bendradarbiavimo, kuriam buvo lemta atlaikyti ir rimtų išbandymų, sritys. Praėjus porai metų po to, kai Ankara pripažino Baltarusiją suverenia valstybe, Minske kilo didžiulis šnipinėjimo skandalas ir du turkų diplomatai buvo priversti išvykti namo. O KGB savo pastate surinko žurnalistus ir parodė „kiną“ apie tai, kaip turkai verbuoja Baltarusijos piliečius. Po šio žurnalistams surengto „kino“ kai kurie jo fragmentai buvo parodyti per televiziją.

 
 
  Konfliktas Ukrainoje keičiasi (23)

Viktoras Denisenko
2015 12 23

Apie įvykius Donbase vis labiau kalbama kaip apie įšaldytą konfliktą. Situacija šiame regione iš esmės apibūdinama kaip „nei karas, nei taika“. Įtampa išlieka, abi šalys (Ukrainos kariuomenė ir Donbaso pseudoseparatistai) yra pasirengusios atnaujinti karo veiksmus, tačiau kol kas laikosi nominalios taikos. Žinoma, kartkartėmis būna pavienių susišaudymų (tai irgi būdinga įšaldyto konflikto situacijai), tačiau apie platesnio pobūdžio karo veiksmus kol kas nekalbama.

 
 
  Kinijos ekonominis augimas kaip nacionalinio saugumo prioritetas (5)

Irmantas Pečiūra, Azijos politikos ekspertas
2015 12 21

Spartus Kinijos ekonominis augimas ir su juo susijusios šios valstybės politinės galios plėtros tendencijos pastaruoju metu yra viena iš populiariausių tarptautinės politikos problemų, plačiai eskaluojamų Vakarų valstybių politiniame ir akademiniame diskurse. Prognozių Kinijos atžvilgiu esama įvairių – nuo požiūrio, kad jau visai netrukus ši valstybė nustelbs JAV hegemoniją ir taps naująja supergalybe, iki tokių, kurie projektuoja gana niūrius šios valstybės ateities scenarijus. Be jokios abejonės, prognozuojant tolimesnes Kinijos raidos perspektyvas į analizę tenka įtraukti gausybę kintamųjų, ir skirtingos jų interpretacijos ar net pačių kintamųjų pasirinkimas nulemia, kad mokslinių/strateginių požiūrių gijos išsiskiria. Vis dėlto visus požiūrius vienija bendras vardiklis: pernelyg pabrėžiama realpolitik/geopolitiniai – kovos dėl galios tarptautinėje arenoje aspektai – ir dažnai pamirštama įvertinti sociopolitinių veiksnių reikšmę šios valstybės viduje. Siekiant prognozuoti šios ypatingais prieštaringumais ir civilizacine specifika pasižyminčios valstybės raidą, būtina susidaryti visapusišką mentalinį žemėlapį, integruojant į jį ir vidaus politikos veiksnius.

 
 
  Propagandiniai hibridai, atsiradę Rusijos hibridinio karo Ukrainoje kontekste (11)

Georgijus Počepcovas
2015 12 18

Kas yra hibridas šio karo atveju? Tai neadekvatus fizinės, informacinės ir virtualios erdvės derinys. Dažniausiai su tuo reikalų turi propaganda ir kareiviai, pastarieji, pavyzdžiui, naudoja maskuotę, pasitelkiamą fizinėje erdvėje. Hibridinis karas perkelia maskuotės metodą taip pat į informacinę ir virtualią erdvę.

 
 
  Turkija nepražus ir be „Turkų srauto“ (19)

Olegas Volkovas
2015 12 16

Lygiai prieš metus Vladimiras Putinas per oficialų vizitą Turkijoje paskelbė apie „Turkų srautu“ pakrikštyto dujotiekio projektą. Jo siūlomas dujotiekis turėjo pakeisti taip ir neįgyvendintą „Pietų srauto“ projektą. Pastarasis neišvydo dienos šviesos dėl Rusijos nenoro sutikti su Europos Sąjungos energetikos rinkos reguliavimo taisyklėmis. Principinis susitarimas dėl dujotiekio tiesimo buvo pasiektas šių metų sausio 27 d., per Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Milerio vizitą Ankaroje. Šįkart įgyvendinti planus trukdo įtampa tarp Rusijos ir Turkijos, kurios pagrindinė priežastis – tiesioginis Rusijos įsitraukimas į Sirijos konfliktą. Tai anaiptol nėra pirma kliūtis, su kuria susiduria šis projektas...

 
 
  Angela Merkel siūbuoja Europos laivą

Arvydas Lileikis
2015 12 14

Ko gero, niekam ne paslaptis, kad Europa šiuo metu gyvena ne pačius ramiausius laikus, ir to priežastis yra padidėjęs pabėgėlių bei migrantų srautas iš Centrinės Azijos bei Šiaurės Afrikos. Tačiau kyla natūralus klausimas: kodėl kaip tik dabar mes susiduriame su šia problema? Juk nuo seno migracijos kontrolė vyko tiek Europos viduje, tiek išorėje. Tačiau dar niekada migrantų iš trečiųjų pasaulio šalių problema nebuvo tokia opi ir plačiai aptariama ne tik valstybių vadovų lygmeniu, bet ir pačių Bendrijos piliečių. Migrantų krizės burbulas sprogo šių metų vasarą, kai į Europą plūstelėjo tūkstančiai pabėgėlių (daugiausia iš karo nualintos Sirijos) ir Europos migracijos politika, paremta stipria įstatymine baze, subyrėjo negrįžtamai lyg domino kaladėlės.

 
 
  Rusai nustojo mylėti Europą (3)

Levas Gudkovas, Levados sociologinių tyrimų centro vadovas
2015 12 11

Rusijos gyventojų požiūris į Europą, į Europos Sąjungą po Maidano Kijeve ryškiai pablogėjo, o patriotinis pasididžiavimas lygiai taip pat ryškiai padidėjo. Nacionalinės savigarbos reiškimas per priešiškumo demonstravimą šalims, galinčioms savai valstybei būti išsivystymo matu, rodo itin didelę Rusijos priklausomybę nuo Europos. Tiksliau – gilią traumą, atsiradusią dėl Rusijos nepajėgumo modernizuotis.

 
 
  Ką išspręstų Sirijos padalijimas?

Olegas Volkovas
2015 12 07

Jau penktus metus nesibaigiantis pilietinis karas Sirijoje Vakarų pasauliui tapo itin aktualus prasidėjus vadinamajai pabėgėlių krizei ir Rusijai tiesiogiai įsitraukus į konfliktą šioje šalyje. Pabėgėliai privertė europiečius pajusti, kad karas yra labai arti, o jo pasekmės nėra izoliuotos Artimųjų Rytų valstybių sienų, prieš šimtmetį nubrėžtų Europos „didžiųjų“. Teroristų išpuoliai Paryžiuje dar kartą priminė, jog teroristinė „Islamo valstybė“, paprastai vadinama ISIS, – vieno iš ankstesnių (o gal geriau sakyti – niekada nesibaigiančių) konfliktų „kūdikis“ – pajėgia sėti siaubą ne tik Mosule ar Rakoje, bet ir pačioje Europos širdyje.

 
 
  Kazachstanas rengiasi pereiti prie lotyniškos abėcėlės (6)

Gytis Janišius
2015 12 04

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas yra nurodęs, kad iki 2025 m. šalis turi pereiti nuo kirilicos prie lotyniško alfabeto. Rusija, ypač vadinamieji jos ideologai ir propagandistai, tokiais planais nėra patenkinta, bet ar dėl to ims spausti Kazachstaną atsisakyti šio plano? Ir ar patiems kazachams užteks ryžto priimti sprendimą, kuris jų valstybei turės ilgalaikių geopolitinių pasekmių?

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras