Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Angela Merkel siūbuoja Europos laivą

Arvydas Lileikis
2015 12 14

Ko gero, niekam ne paslaptis, kad Europa šiuo metu gyvena ne pačius ramiausius laikus, ir to priežastis yra padidėjęs pabėgėlių bei migrantų srautas iš Centrinės Azijos bei Šiaurės Afrikos. Tačiau kyla natūralus klausimas: kodėl kaip tik dabar mes susiduriame su šia problema? Juk nuo seno migracijos kontrolė vyko tiek Europos viduje, tiek išorėje. Tačiau dar niekada migrantų iš trečiųjų pasaulio šalių problema nebuvo tokia opi ir plačiai aptariama ne tik valstybių vadovų lygmeniu, bet ir pačių Bendrijos piliečių. Migrantų krizės burbulas sprogo šių metų vasarą, kai į Europą plūstelėjo tūkstančiai pabėgėlių (daugiausia iš karo nualintos Sirijos) ir Europos migracijos politika, paremta stipria įstatymine baze, subyrėjo negrįžtamai lyg domino kaladėlės.

 
 
  Rusai nustojo mylėti Europą (3)

Levas Gudkovas, Levados sociologinių tyrimų centro vadovas
2015 12 11

Rusijos gyventojų požiūris į Europą, į Europos Sąjungą po Maidano Kijeve ryškiai pablogėjo, o patriotinis pasididžiavimas lygiai taip pat ryškiai padidėjo. Nacionalinės savigarbos reiškimas per priešiškumo demonstravimą šalims, galinčioms savai valstybei būti išsivystymo matu, rodo itin didelę Rusijos priklausomybę nuo Europos. Tiksliau – gilią traumą, atsiradusią dėl Rusijos nepajėgumo modernizuotis.

 
 
  Ką išspręstų Sirijos padalijimas?

Olegas Volkovas
2015 12 07

Jau penktus metus nesibaigiantis pilietinis karas Sirijoje Vakarų pasauliui tapo itin aktualus prasidėjus vadinamajai pabėgėlių krizei ir Rusijai tiesiogiai įsitraukus į konfliktą šioje šalyje. Pabėgėliai privertė europiečius pajusti, kad karas yra labai arti, o jo pasekmės nėra izoliuotos Artimųjų Rytų valstybių sienų, prieš šimtmetį nubrėžtų Europos „didžiųjų“. Teroristų išpuoliai Paryžiuje dar kartą priminė, jog teroristinė „Islamo valstybė“, paprastai vadinama ISIS, – vieno iš ankstesnių (o gal geriau sakyti – niekada nesibaigiančių) konfliktų „kūdikis“ – pajėgia sėti siaubą ne tik Mosule ar Rakoje, bet ir pačioje Europos širdyje.

 
 
  Kazachstanas rengiasi pereiti prie lotyniškos abėcėlės (6)

Gytis Janišius
2015 12 04

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas yra nurodęs, kad iki 2025 m. šalis turi pereiti nuo kirilicos prie lotyniško alfabeto. Rusija, ypač vadinamieji jos ideologai ir propagandistai, tokiais planais nėra patenkinta, bet ar dėl to ims spausti Kazachstaną atsisakyti šio plano? Ir ar patiems kazachams užteks ryžto priimti sprendimą, kuris jų valstybei turės ilgalaikių geopolitinių pasekmių?

 
 
  Kaip Kinijos vyriausybė ir Prancūzijos konservatoriai padeda Rusijai griauti branduolinio ginklo neplatinimo režimą (3)

Andreas Umland
2015 12 02

Vadinamosios Ukrainos krizės tarptautinės pasekmės neapsiriboja vien tik Rytų Europa ir šia diena. Be viso kito, tai, kad Rusija užpuolė Ukrainą, griauna 1968 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, kurios tikslas yra masinio naikinimo ginklo gaminimo, pardavimo arba įsigijimo draudimas įvairioms pasaulio valstybėms, logiką. Dešimto dešimtmečio viduryje Ukraina atsisakė tuomet trečio pasaulyje pagal didumą branduolinio arsenalo, tekusio jai kaip SSRS palikimas, ir prisijungė prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. Atsiliepdamos į tai trys iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos valstybių – JAV, Rusija ir Didžioji Britanija – Budapešto aukščiausio lygio pasitarime 1994 m. gruodį pasirašė su Kijevu Memorandumą dėl saugumo garantijų (Memorandum on Security Assurances, Budapešto memorandumas). Šiame dokumente Maskva, Vašingonas ir Londonas , kaip trys pirmosios Neplatinimo sutartį pasirašiusios valstybės, garantavo Ukrainai teritorinį vientisumą ir politinį suverenitetą.

 
 
  Ukrainos visuomenė – suskaldyta ar vieninga? (59)

Viktoras Denisenko
2015 11 30

Visai neseniai Ukraina paminėjo jau antrąsias Maidano pradžios metines. Tai leidžia apmąstyti kelią, kurį ši valstybė nuėjo per dvejus metus. Į šią laiko atkarpą tilpo ir Viktoro Janukovyčiaus pabėgimas, ir Rusijos įvykdytas Krymo užgrobimas, ir karas Rytų Ukrainoje, du Minsko susitarimai bei trapi įšaldyto konflikto situacija. Žinoma, galima bandyti skaičiuoti, ko buvo daugiau – praradimų ar atradimų. Tačiau galbūt svarbiau, kad Ukrainos visuomenė sugebėjo parodyti, jog yra pasiryžusi kovoti už savo teises ir laisves (pademonstravo tai jau antrą kartą po Oranžinės revoliucijos), todėl apie ją verta pakalbėti plačiau.

 
 
  Kodėl Rumunija ir Moldova nesusijungia į vieną valstybę

Gytis Janišius
2015 11 27

2018 m. abiejose Pruto upės pusėse – Rumunijoje ir Moldovoje – bus švenčiamas šių valstybių susivienijimo į vieną šalį, įvykusio prieš 100 metų, jubiliejus. Šiai datai ruošiasi daugybė organizacijų ir tūkstančiai žmonių abiejose valstybėse, o jų galutinis tikslas, deklaruojamas didžiosios šių šalių visuomenių dalies, yra šalių susijungimas į vieną valstybę.

 
 
  Beduinų gauja išėjo į pasaulinę areną

Irina Gordijenko, „Novaja gazeta“
2015 11 25

Kas žinoma apie žmogų, prisiėmusį atsakomybę už Rusijos lainerio sunaikinimą

Iš karto po Rusijos aerobuso katastrofos Šiaurės Sinajuje internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame kažkoks žmogus, pasivadinęs „Islamo valstybės“ Sinajaus grupuotės vadovu, pranešė, kad rusų lėktuvą numušė jo grupuotė. Vėliau pasirodė dar vienas vaizdo įrašas, kuriame kalbama, kad lėktuvas buvo „sunaikintas“, o ne „numuštas“, kaip buvo pranešta pirminėje įrašo versijoje. Žmogus, nufilmuotas įraše, tvirtina, kad šis įvykis – tai „kerštas Rusijai už dalyvavimą karinėje operacijoje Sirijos teritorijoje“, tačiau įrodymų nepateikia ir nežada, kad jų bus: „Mes palauksime“.

 
 
  Rusija prieš Ukrainą pagal „Stratfor“ (III): ar Maskvai apsimoka? (85)

Viktoras Denisenko
2015 11 23

Šiame straipsnyje užbaigiama modeliavimo žaidimo, kurį įgyvendino „Stratfor“ analitikai, apžvalga. Priminsiu, kad žaidime buvo analizuojama potenciali Rusijos agresijos prieš Ukrainą plėtra. Pirmame straipsnyje nagrinėta, kokius Ukrainos teritorijos užgrobimo scenarijus Maskva gali pasirinkti artimiausioje ateityje. Antrame straipsnyje aptarta, kaip Vakarų pasaulis turėtų reaguoti į galimą agresijos išplitimą. Šiame – paskutiniame – straipsnyje bus apžvelgta, ar Rusijai iš tikrųjų apsimoka plėsti vykdomą agresiją.

 
 
  Konferencija “Bendri tikslai, kurie vienija Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją”

2015 11 20

Kviečiame dalyvauti konferencijoje „Bendri tikslai, kurie vienija Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją“, kurią organizuoja VšĮ „Geopolitinių studijų centras“, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (VU TSPMI) ir Viešųjų reikalų institutas (Lenkija). Renginys vyks 2015 m. lapkričio 24 d. 10.00 val. VU TSPMI 402 aud., Vokiečių g. 10, Vilnius. 

Norinčius dalyvauti prašome registruotis el. paštu redakcija@geopolitika.lt

 
 
  Palestiniečių teroras Izraelyje: ar pavyks išvengti trečiosios intifados?

Živilė Juonytė, Jeruzalės Hebrajų universiteto magistrantė
2015 11 20

Nors ruduo Izraelyje turėtų būti džiugus – šiuo metų laiku švenčiami žydų Naujieji metai ir Sukot (Palapinių šventė) bei Simchat Tora (hebr. Toros džiaugsmas) šventės, o oras vis dar vasariškas, šį rugsėjį Šventyklos kalne liepsnojo riaušės, o spalį palestiniečiai įvykdė šešiasdešimt septynias teroro atakas (dauguma jų – užpuolimai ir subadymai peiliu). Per išpuolius žuvo dešimt izraeliečių, daugiau nei šimtas žmonių buvo sužeista. Kas slypi už šios smurto bangos ir ar įmanoma ją suvaldyti?

 
 
  Kvietimas

2015 11 18

VšĮ Geopolitinių studijų centras lapkričio 26 d. 10:30 val. kviečia į straipsnių rinkinio „Kalnų Karabacho konflikto paraštėse: sprendimo beieškant“ pristatymą Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso konferencijų salėje, Žirmūnų g. 1F, Vilniuje.

 
 
  Kadyrovo era (19)

Olegas Volkovas
2015 11 18

Pokyčiai, ištikę Čečėniją dvidešimt pirmame amžiuje, yra išties paradoksalūs. Per pastaruosius dešimt metų separatistinis regionas, rusų dažnai vadinamas užsieniu šalies viduje, vadovaujant charizmatiškajam Ramzanui Kadyrovui virto artimu Vladimiro Putino Rusijos sąjungininku. Nors oficialiai Čečėnija yra Rusijos Federacijos dalis, dabartiniam jos lyderiui pavyko sumažinti rusų valdžios struktūrų įtaką ir faktiškai savarankiškai vadovauti respublikai. Maskva pro pirštus žiūri į tai, kaip Čečėnijoje yra tvarkomi reikalai, mainais į finansavimą gaudama neabejotinai suklastotus rinkimų rezultatus ir Kadyrovo palaikymą užsienio politikos klausimais. Kol kas Kadyrovo ir Putino sugyvenimas atrodo abipusiai naudingas, Čečėnijoje palyginti ramu, o Rusijos propaganda gali naudoti šiuos santykius kaip „civilizacijų dialogo“ šalies viduje pavyzdį. Bet ar taip tęsis amžinai? Ko galima tikėtis iš opozicionierių žudymu ir korupcija įtariamo buvusio separatisto?

 
 
  G20: daugiapolio pasaulio triumfas ar tolimesnė Vakarų galios plėtros projekcija? (18)

Irmantas Pečiūra, Azijos politikos ekspertas
2015 11 16

Pastarąjį dešimtmetį daugelio besivystančių ir pereinamojo laikotarpio valstybių ekonomikos augo greičiau nei išsivysčiusių pasaulio valstybių. Kadangi ekonominė valstybių galia yra ir vienas svarbiausių jų politinės galios elementų, daug tarptautinės politikos ekspertų vis dažniau prabyla apie XXI amžiuje regimą ekonominio gravitacijos centro slinktį (iš Vakarų į Rytus ir iš Šiaurės į Pietus). Ši slinktis, savo ruožtu, reikštų ir didėjančią tarptautinės sistemos fragmentaciją, kuri pirmiausia ekonominiu, o vėliau ir politiniu požiūriu silpnintų Vakarų valstybių pozicijas ir jų globalią įtaką tarptautinėje arenoje.

 
 
  Neramumai Izraelyje ir Palestinoje: esminis ir kartais nutylimas kontekstas (7)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 11 11

Pastarosios savaitės Izraelyje ir jo okupuotame Vakarų Krante pasižymėjo itin stipria smurto banga: peiliais užpuolami kareiviai Jeruzalėje, Izraelio kariuomenės brutalūs protestų Vakarų Krante malšinimai, intensyvesni nausėdijų gyventojų išpuoliai prieš palestiniečius ir kitos tragedijos dominuoja žiniasklaidos puslapiuose bei televizijos ekranuose. Statistika keičiasi ir su kiekviena diena atrodo vis liūdnesnė, o galo neramumams nematyti. Vis dėlto žinojimas, kas vyksta regione, be analizės, kodėl tai vyksta, neleidžia padaryti jokių svarių išvadų. Bandyti paaiškinti smurto bangą nereiškia ją pateisinti, tačiau jokia racionali neramumų analizė negalima be esminio situacijos konteksto – okupacijos.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras