Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kadyrovo era (19)

Olegas Volkovas
2015 11 18

Pokyčiai, ištikę Čečėniją dvidešimt pirmame amžiuje, yra išties paradoksalūs. Per pastaruosius dešimt metų separatistinis regionas, rusų dažnai vadinamas užsieniu šalies viduje, vadovaujant charizmatiškajam Ramzanui Kadyrovui virto artimu Vladimiro Putino Rusijos sąjungininku. Nors oficialiai Čečėnija yra Rusijos Federacijos dalis, dabartiniam jos lyderiui pavyko sumažinti rusų valdžios struktūrų įtaką ir faktiškai savarankiškai vadovauti respublikai. Maskva pro pirštus žiūri į tai, kaip Čečėnijoje yra tvarkomi reikalai, mainais į finansavimą gaudama neabejotinai suklastotus rinkimų rezultatus ir Kadyrovo palaikymą užsienio politikos klausimais. Kol kas Kadyrovo ir Putino sugyvenimas atrodo abipusiai naudingas, Čečėnijoje palyginti ramu, o Rusijos propaganda gali naudoti šiuos santykius kaip „civilizacijų dialogo“ šalies viduje pavyzdį. Bet ar taip tęsis amžinai? Ko galima tikėtis iš opozicionierių žudymu ir korupcija įtariamo buvusio separatisto?

 
 
  G20: daugiapolio pasaulio triumfas ar tolimesnė Vakarų galios plėtros projekcija? (18)

Irmantas Pečiūra, Azijos politikos ekspertas
2015 11 16

Pastarąjį dešimtmetį daugelio besivystančių ir pereinamojo laikotarpio valstybių ekonomikos augo greičiau nei išsivysčiusių pasaulio valstybių. Kadangi ekonominė valstybių galia yra ir vienas svarbiausių jų politinės galios elementų, daug tarptautinės politikos ekspertų vis dažniau prabyla apie XXI amžiuje regimą ekonominio gravitacijos centro slinktį (iš Vakarų į Rytus ir iš Šiaurės į Pietus). Ši slinktis, savo ruožtu, reikštų ir didėjančią tarptautinės sistemos fragmentaciją, kuri pirmiausia ekonominiu, o vėliau ir politiniu požiūriu silpnintų Vakarų valstybių pozicijas ir jų globalią įtaką tarptautinėje arenoje.

 
 
  Neramumai Izraelyje ir Palestinoje: esminis ir kartais nutylimas kontekstas (9)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 11 11

Pastarosios savaitės Izraelyje ir jo okupuotame Vakarų Krante pasižymėjo itin stipria smurto banga: peiliais užpuolami kareiviai Jeruzalėje, Izraelio kariuomenės brutalūs protestų Vakarų Krante malšinimai, intensyvesni nausėdijų gyventojų išpuoliai prieš palestiniečius ir kitos tragedijos dominuoja žiniasklaidos puslapiuose bei televizijos ekranuose. Statistika keičiasi ir su kiekviena diena atrodo vis liūdnesnė, o galo neramumams nematyti. Vis dėlto žinojimas, kas vyksta regione, be analizės, kodėl tai vyksta, neleidžia padaryti jokių svarių išvadų. Bandyti paaiškinti smurto bangą nereiškia ją pateisinti, tačiau jokia racionali neramumų analizė negalima be esminio situacijos konteksto – okupacijos.

 
 
  Rusija prieš Ukrainą pagal „Stratfor“ (II): ką daryti Vakarams? (67)

Viktoras Denisenko
2015 11 09

Šiuolaikinė Rusija drąsiai spjauna į tarptautinės teisės normas. Tai gana ilgą laiką smarkiai trikdė Vakarų pasaulį, kuris yra įpratęs žaisti pagal tam tikras nustatytas taisykles. Šio ciklo pirmame straipsnyje buvo apžvelgta, kaip Maskva galėtų veikti įgyvendindama savo strateginius (bet kol kas nepasiektus) tikslus Rytų Ukrainoje. Šiame, antrame, straipsnyje pratęsime analitinio centro „Stratfor“ atlikto modeliavimo žaidimo apžvalgą ir pakalbėsime apie tai, kaip turėtų veikti Vakarų pasaulis, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje netaptų žaidimu į vienus vartus.

 
 
  Anne Applebaum: „Taip prasideda pasauliniai karai“ (5)

UNIAN
2015 11 06

Rusijos žiniasklaida nustojo kalbėti apie Ukrainą, šiuo metu visi yra susitelkę į Siriją. Putino politikos Ukrainos atžvilgiu rezultatu tapo tik šis užsitęsęs konfliktas, kuriame Rusijai nematyti teigiamos baigties.

Rusijos kariniai veiksmai Sirijoje ir Ukrainoje yra Vakarų nesistematiškumo pasekmė, teigia Anne Applebaum, Rytų Europos ekspertė ir Pulicerio premijos laureatė. O Vladimiras Putinas naudoja senus NKVD metodus. Interviu su Anne Applebaum publikuotas austrų laikraščio „Die Presse“ tinklalapyje.

 
 
  Įsisenėjusi karinių perversmų „mada“ Afrikoje (5)

Vaiva Sapetkaitė, VU TSPMI magistrė
2015 11 04

Burkina Faso drama truko vos savaitę. Rugsėjo viduryje įvykęs karinis perversmas išsikvėpė jau rugsėjo 24 d. ir pernai nuversto Burkina Faso prezidento Blaise‘o Compaoré šalininkai grąžino užgrobtą valdžią. Panašūs įvykiai nestebina – Afrikoje perversmai ne naujiena.

 
 
  Gruzijos „variagai“ Ukrainoje (II) (2)

Matas Jakaitis
2015 11 02

Pirmoje straipsnio dalyje buvo kalbama apie žinomiausią Gruzijos „variagą“ Ukrainoje – Michailą Saakašvilį. Šioje dalyje trumpai pasakojama apie dar du Gruzijos atstovus Ukrainos teisinės ir vykdomosios valdžios struktūrose.

Davidas Sakvarelidzė

Trisdešimt ketverių metų Davidas Sakvarelidzė – Ukrainos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas. Gali pasirodyti keista, kad toks jaunas kitos valstybės valdininkas skiriamas į tokias atsakingas pareigas, tačiau tai – dabartinės Ukrainos realybė.

 
 
  Rusija prieš Ukrainą pagal „Stratfor“ (I): trys scenarijai (33)

Viktoras Denisenko
2015 10 28

Globalus analitinis centras „Stratfor“ dar šių metų kovo mėnesį atliko karinį modeliavimo žaidimą, kurio tikslas – pabandyti suprasti, kaip toliau gali plisti ir keistis Rusijos agresija prieš Ukrainą. Žaidimo rezultatai išties įdomūs. Nors Ukrainos temą dabar ir užgožia kiti įvykiai, pavyzdžiui, Rusijos įsitraukimas į konfliktą Sirijoje, jos nevertėtų pamiršti. „Taika“ Donbase yra itin trapi, kaip ir visa dabartinė geopolitinė situacija. Todėl verta panagrinėti išsamiau, kokius aspektus pavyko pamatyti „Stratfor“ ekspertams pagal atlikto karinio žaidimo rezultatus.

 
 
  Gruzijos „variagai“* Ukrainoje I (20)

Matas Jakaitis
2015 10 26

Pabėgėlių iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos srautas į Europą, karinis Rusijos įsikišimas į įvykius Sirijoje pamažu išstumia konfliktą Ukrainos rytuose iš Europos žiniasklaidos aktualijų. Juolab kad ir Donbase, atrodo, nusistovi paliaubos, retkarčiais pertraukiamos neintensyvių susišaudymų, ir, deja, vis dar pasitaiko viena kita auka. Panašu, kad Ukrainai ateina laikas rimčiau užsiimti valstybės valdymo ir ekonomikos reformomis, dėl kurių lėto įgyvendinimo jai priekaištauja Europos Sąjunga, tačiau intensyvūs kariniai veiksmai šalies rytuose vykdomajai valdžiai trukdė ir vis dar trukdo jų imtis iš esmės (aišku, jeigu tik tam yra pakankama politinė šalies vadovybės valia).

 
 
  Kurdų klausimas – kaip niekada aktualus (5)

Olegas Volkovas
2015 10 23

Ilgiau nei dešimtmetį Turkiją valdžiusiai Teisingumo ir pažangos partijai (AKP) per birželio mėnesį vykusius rinkimus nepavyko užsitikrinti daugumos ir susitarti dėl koalicijos su patekusiomis į parlamentą opozicijos partijomis. Šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas rugpjūčio mėnesį paskelbė, kad Turkija lapkričio 1 d. pirmąkart šalies istorijoje rengs pakartotinius rinkimus. Likus mažiau nei dviem savaitėms iki rinkimų, kaip niekada aktualus yra kurdų klausimas, paaštrėjęs dėl virtinės teroristinių išpuolių, sukrėtusių šalį per pastarąjį pusmetį.

 
 
  Ar lengva bus pašalinti Rusijos karinę bazę iš Baltarusijos žemės? (88)

Zmiteris Lukašukas, euroradio.fm
2015 10 21

Kad Baltarusijoje bus Rusijos karinė aviacijos bazė, ekspertai neabejoja. Na, gal lėktuvai į Bobruiską atskris ne 2016 m. sausį, o truputį vėliau. Bet ar jie taip pat lengvai paliks Bobruiską tuo atveju, jeigu Baltarusijos vadovybė nuspręstų peržiūrėti savo sprendimus ir nutraukti susitarimą dėl aviacijos bazės? 

 

 
 
  Europos ir Rusijos susidūrimas Kaukaze (3)

Gytis Janišius
2015 10 19

Po Armėnijos pareiškimo, kad ji jungiasi prie Rusijos kuriamos Eurazijos Sąjungos, Europos ir JAV dienraščiai skelbė: Gruzija renkasi Vakarus, Armėnija Rytus. Ką Kaukazui duos toks kaimyninių šalių politinių darbotvarkių išsiskyrimas, kaip plėtosis abiejų šalių ekonomika ir ką tai atneš gyventojams?

 
 
  Užsieniečiai Ukrainos valdyme – kaip į tai žiūrėti? (2)

Viktoras Denisenko
2015 10 14

Užsieniečių atsiradimas Ukrainos vyriausybėje iš pat pradžių buvo vertinamas nevienareikšmiškai. Lygiai taip pat vertintas ir vėlesnis sprendimas paskirti buvusį Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį Odesos srities gubernatoriumi. Viešosios nuomonės paradigmoje išryškėjo dvi priešingos stovyklos: vieną sudarė tie, kurie manė, kad užsieniečių pritraukimas į valdžią yra pigus populizmas, kitą – tie, kuriems artimesnė pozicija, kad užsieniečių patirtis gali tapti Ukrainos gelbėjimo ratu.

 
 
  Tolimesnio Rytų Ukrainos konflikto paaštrėjimo atveju: laikinas rusiškos naftos importo į ES draudimas (33)

Andreas Umland
2015 10 12

Kaip Vakarai reaguotų į prasčiausią įmanomą Rytų Ukrainoje vykstančio karo plėtros scenarijų? Kokių priemonių Briuselis ir Vašingtonas imtųsi, jeigu Rusija toliau vykdytų ekspansiją į Ukrainą? Dažnai minimos skirtingos karinės išeitys, pavyzdžiui, gynybinių ginklų tiekimas Ukrainos kariuomenei, ir pamirštama, kad Vakarų pasaulis iki šiol yra didžiausias Rusijos prekybos ir investicijų partneris. Šiuo metu galiojančios sankcijos apriboja tik tam tikrų paslaugų ir technologijų eksportą į Rusiją. Jos beveik nepaveikia esamo Rusijos ir Vakarų ekonominio bendradarbiavimo ir neturi tiesioginės įtakos stambaus masto ES energijos importui iš Rusijos.

 
 
  Irano pavasaris (47)

Arvydas Lileikis
2015 10 09

Istorinis didžiųjų pasaulio valstybių (JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Rusijos, Kinijos ir Vokietijos) ir islamiškos valstybės Irano susitarimas buvo pasiektas 2015 metų liepos 14 dieną. Ši žinia akimirksniu apskriejo visą pasaulį ir sulaukė milžiniško ne tik žiniasklaidos, bet ir plačiosios pasaulio visuomenės susidomėjimo, taip įrodydama, kad tai iš tiesų neeilinis įvykis. Derėtų pabrėžti, kad sutartis buvo pasiekta nelengvai, ji yra metų metus trukusių derybų ir diskusijų rezultatas. Svarstymai, kam tai labiau naudinga (arba nenaudinga), netyla iki šiol, būta įvairių nuomonių, kaip tai gali pakeisti pasaulio geopolitinį žemėlapį ir šio regiono įtakos svarbą bei regiono įtakos zonų persiskirstymą tarp valstybių. Pažvelkime plačiau, kokią įtaką šis susitarimas ir sankcijų Iranui panaikinimas gali padaryti Europos Sąjungai, Rusijai ir, žinoma, pačiam Iranui.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras