Birma, arba Mianmaro Sąjungos Respublika*, jau keletą metų džiugina tarptautinę bendruomenę. Šioje Pietryčių Azijos šalyje, 1962–2011 metais valdytoje karinės diktatūros, vykdomos demokratinės ir ekonominės reformos, surengti jau du Birmos ir ES dialogo žmogaus teisių klausimais raundai, o spalio mėnesį planuojami parlamento rinkimai, kurie turėtų patvirtinti, kad permainos yra negrįžtamos. Europos Sąjunga, siekdama paskatinti tolesnį Birmos demokratizacijos procesą, 2012 metais suspendavo, o 2013 metais atšaukė šaliai taikytas sankcijas, išskyrus ginklų embargą. Glaudesnis bendradarbiavimas su tarptautine bendruomene, įskaitant ES, ir jos skiriama vystomoji pagalba tenkina Birmos vyriausybės ir šalies piliečių interesus. Tiesa, ne visi nuolatiniai Birmos gyventojai turi piliečių statusą.

Susitarimas su Iranu dėl branduolinės programos, pristatomas kaip didelis Vakarų pasaulio diplomatinis laimėjimas, pradžiugino ne visas pasaulio valstybes. Teherano grįžimas į globalią rinką, kuris įvyks atšaukus sankcijas, yra svarbus geopolitinis veiksnys, tačiau ne visiems jis parankus.

Lietuviškame internete skleidžiami tekstai, palaikantys Kremliaus politiką arba dergiantys Vakarus, yra kepami pagal panašią propagandos techniką. Dažniausiai tokiose žinutėse būna nuolat kartojami prieštaringi teiginiai arba taikoma ne į oponentų argumentus, bet į asmenines savybes. Tai sako Lietuvos informacinę erdvę stebintys analitikai.

Lietuvos politiniame, ekspertiniame ir informaciniame diskurse įsitvirtino nuostata, kad šalies santykiai su Rusija yra blogi, netgi priešiški. Pastarojoje mūsų valstybė irgi vertinama dažniausiai negatyviai. Iš esmės dabar turime padėtį be išeities, ir ateitis nieko gero nežada.

Tailandas – šalis, kurioje perversmai tokie pat dažni kaip rinkimai: per mažiau nei šimtmetį – nuo 1932 m., kai Tailandas tapo konstitucine monarchija – šalis patyrė devyniolika karinių perversmų, dvylika iš jų – pavykusių. Pastarasis, devynioliktasis, įvykdytas kiek daugiau nei prieš metus – 2014 m. gegužę, kai generolo Prayuth Chan-o-cha vadovaujami kariškiai paskelbė perėmę vyriausybės kontrolę ir įvedė karinę padėtį. P. Chan-o-cha buvo paskelbtas šalies ministru pirmininku (juo tebėra iki šiol), o jam talkinti suformuota Nacionalinė taikos ir tvarkos taryba (National Council for Peace and Order, NPCO).

Kol visas dėmesys prikaustytas prie Graikijos ir jos bandymų išsikapstyti iš gilios krizės bei Atėnų svarstymų, ar jau laikas galutinai susipykti su Briuseliu, ar dar verta palūkėti, finansinio nestabilumo ir naujos globalios krizės grėsmės šešėlis atslenka visai iš kitos pusės. Šiuo atveju kalbama apie Kiniją ir tas problemas, su kuriomis ši šalis susidūrė pastaruoju metu.

Paulas Freirė (Paulo Freire), žymus brazilų kairiųjų mąstytojas ir pedagogas, savo knygą „Engiamųjų pedagogika“ („Pedagogia do oprimido“, New York: Herder & Herder, 1970) grindžia prielaida, jog nėra tokio dalyko kaip neutralus švietimas: „Neigti subjektyvumo svarbą pasaulio ir istorijos transformavimo procese yra naivu ir per daug paprasta. Tai reiškia teigti neįmanoma: pasaulį be žmonių.“ Ir nors politizuotą švietimo sistemą įsivaizduojame visų pirma kaip autoritarinių režimų elementą, politikos švietime išvengti negali tikriausiai nė viena šalis. Kaip švietimo įstaigose pristatomas „pasaulis be žmonių“, lemia ir pačios pilietinės visuomenės sąmoningumą bei jos galimus politinius sprendimus, ir tai daro švietimą itin įdomia ir analizuotina sritimi.

Baltarusijos–Lietuvos pasienyje statomas labai pavojingas objektas

Pro Astravą aš važiavau prieš dvi savaites. Gražus mažas katalikiškas Lietuvos–Baltarusijos pasienio miestelis, ekologiškai švari kurortinė zona, kuriai „šviečiasi“ liūdna galimybė tapti dar viena iškeldinimo zona. Mat iš karto už miestelio, į Lietuvos pusę, tarp kurorto žalumos jau kyla didžiulis krateris, panašus į krematoriumo kaminą. Tai – būsimoji Baltarusijos AE.

Aktualių geopolitinių įvykių konfigūracijoje vadinamųjų Naujojo (JAV) ir Senojo (Europa) pasaulių santykiai tampa esminiu klausimu. Šį klausimą aktualizuoja ir tai, kad JAV kartu su susivienijusia Europa galima apibūdinti kaip vieningą Vakarų pasaulį. Todėl itin svarbu aptarti, kiek šis pasaulis iš tikrųjų yra vieningas.

Po birželio 7 d. įvykusių Turkijos parlamento rinkimų šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmą kartą pajuto pralaimėjimo (tiesa, santykinio) kartėlį nuo tada, kai pradėjo politiko karjerą 1994 m. tapęs Stambulo meru, o 2002 m. – Turkijos premjeru. Nors prezidento Erdogano vadovaujama Teisingumo ir plėtros partija (TPP) surinko daugiausia balsų, daugumą parlamente prarado. Atrodo, kad turkai parodė nepritarimą Erdogano planams paversti Turkiją prezidentine respublika, kuri būtų panaši į britų monarchiją. Tai skaudus Turkijos prezidento, kuris dažnai lyginamas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pralaimėjimas.

Izraelio santykius su dauguma Azijos valstybių, ypač artimesnių ar tolimesnių kaimynių, sąlygojo Izraelio įkūrimo aplinkybės, jo konfliktas su palestiniečiais ir arabų šalių pozicija Izraelio atžvilgiu. Kai kurios Azijos šalys – Bangladešas, Butanas*, Pakistanas, Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Šiaurės Korėja – iki šiol nėra užmezgusios diplomatinių santykių su žydų valstybe, o kitos laikosi pragmatiškesnės pozicijos. Šis straipsnis – apie valstybes, esamas ir potencialias Izraelio partneres Pietų, Rytų ir Pietryčių Azijoje.

Dabartiniame politiniame Rusijos diskurse viską įprasta matuoti geopolitinėmis pergalėmis. Toks požiūris gerai koreliuoja ir su mitologizuotu pergalės Didžiajame Tėvynės kare konceptu. Prieš septynerius metus Rusija šventė pergalę prieš Gruziją, o vėliau ir geopolitinę pergalę prieš Vakarų pasaulį, kuris tyliai prarijo faktą, kad Rusija ignoravo Medvedevo-Sarkozy plano vykdymą ir pripažino Pietų Osetijos bei Abchazijos „nepriklausomybę“. Prieš metus Maskva šventė dar didesnę pergalę – Krymo užgrobimą. Vėliau buvo bandoma prastumti pergalingą „Novorosijos“ projektą, tačiau čia Kremliui nepavyko iki galo įgyvendinti savo sumanymo… Atrodo, kad geopolitinių pergalių laikas Rusijai baigėsi, o be naujų laimėjimų Kremliaus laukia sunkus abstinencijos sindromas.

„Kodėl informacinę kovą išskiriame kaip dar vieną atsiradusią grėsmę? Todėl, kad pagrindinė kariuomenės užduotis yra apginti savo valstybę: teritorinį vientisumą, visuomenę, vertybes“, – teigė Lietuvos kariuomenės atstovas pulkininkas Saulius Guzevičius. Jis sakė, kad dažnai klausiama, ar galime laimėti. Ir tvirtino: „Privalome.“

Separatistiniai dariniai Donbase yra pasivadinę Donecko ir Luhansko „Liaudies Respublikomis“ (DLR ir LLR). Ten buvo populiaru sakyti, kad būtent DLR ir LLR yra realizuojami Maidano idealai – liaudies valdžia be oligarchų, korumpuotų valdininkų ir iš užsienio nurodinėjančių, ką daryti, šeimininkų. Tačiau nuo pat pradžių gražiai pieštas vaizdas ėmė neatitikti tikrovės.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).