Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ar Ukrainos krizė – tik Ukrainoje? (32)

Irmantas Pečiūra, Azijos politikos ekspertas
2015 05 27

Dabartiniai politiniai procesai Arkties regione neturėtų būti analizuojami atsietai nuo globalios politikos dinamikos. Šis regionas gali tapti savotišku lakmuso popierėliu, iš kurio bus galima spręsti apie tolimesnę Ukrainos konflikto (iš)sprendimo eigą.

 
 
  Apie tuos, kurie buvo ir kurių nebuvo (31)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2015 05 25

Gegužės 9 d. paradas Maskvoje suteikė puikią progą įvertinti Rusijos santykius su buvusiomis SSRS respublikomis, praėjus šiek tiek daugiau nei 20 metų po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Pradėkime nuo tų, kurie nusprendė ignoruoti V. Putino surengtą šventę.

 
 
  Spaudos pranešimas: Rimantui Vaitkui įteiktas Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir juosta

Japonijos ambasada Lietuvoje
2015 05 23

2015 m. gegužės 22 d. 11 val. Japonijos ambasadorės Kazuko Shiraishi rezidencijoje Vilniuje Rimantui Vaitkui buvo įteiktas Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir juosta už nuopelnus skatinant tarpusavio supratimą bei ekonominių ir technologinių ryšių mainus tarp Japonijos ir Lietuvos.

 
 
  Į chaosą paniręs Jemenas: bombos vietoj diplomatijos skurdžiausioje arabų šalyje

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 05 22

Nors žinių apie neramumus Jemene netrūksta jau ne vieną dešimtmetį, šiais metais reportažų iš šios šalies padažnėjo, suintensyvėjus kariniams veiksmams regione. Ką čia veikia Saudo Arabija, kas tokie husių kovotojai, koks tariamas Irano vaidmuo konflikte ir kaip prie visos šios tragiškos sumaišties prisideda Vakarai? Klausimų apstu, o atsakymai į juos, deja, piešia niūrią šalies ateitį.

 
 
  Taika baigiasi Baltijos valstybėms (73)

2015 05 20

Rašytojas ir žurnalistas Thomas C. Theineris, penkerius metus gyvenęs ir dirbęs Kijeve, tinklaraštyje euromaidanpress.com paskelbė seriją straipsnių apie Baltijos jūros regiono valstybių galimybes pasipriešinti vis realesnėmis tampančioms karinėms grėsmėms iš Rusijos. Serija prasideda bendras grėsmes nagrinėjančiu straipsniu „Taika baigiasi“ („Peace is over“), toliau grėsmės ir galimybės jas neutralizuoti detalizuojamos straipsniuose „Taika baigiasi Švedijai“, „Taika baigiasi Lenkijai“ ir „Taika baigiasi Baltijos valstybėms“ („Peace is over for Sweden“, „Peace is over for Poland“, „Peace is over for the Baltic States“).

 
 
  Kvietimas

2015 05 18

Geopolitinių studijų centras antrus metus bendradarbiaudamas su Tarptautiniu Baltarusijos tyrinėtojų kongresu maloniai kviečia siųsti paraiškas dalyvauti jau V-ajame kongrese.

Geopolitinių studijų centras skelbia individualių paraiškų priėmimą dalyvauti Centro kuruojamoje V-ojo tarptautinio Baltarusijos tyrinėtojų kongreso sekcijoje, skirtoje hibridinių karų tematikai:

Hibridinis karas: iššūkiai šiuolaikiniam saugumui ir atsakas.

 
 
  Rytų partnerystės politikos kaip tarpinės stotelės problema (12)

Justina Budžiūtė, Baltijos jūros regiono tyrimų centras
2015 05 18

Rytų partnerystės valstybes galima apibrėžti kaip ES ir Rusijos kaimynystės ir bendradarbiavimo regioną arba kaip sritį, kurioje šios veikėjos – ES ir Rusija – konkuruoja. Nors 2009 m. ES Rytų partnerystės iniciatyvą buvo bandoma aiškinti remiantis pirmąja samprata – teigta, kad ji neturi jokių geopolitinių intencijų ir nėra nukreipta prieš Rusiją, o priešingai, galbūt sukurs bendradarbiavimo erdvę, – šiandienos geopolitiniam kontekstui apibūdinti tinkamesnė būtų antroji. ES siūlymą šešioms posovietinėms valstybėms pasirašyti asociacijos sutartis ir laisvosios prekybos susitarimus Rusija suvokė kaip galios balanso regione pažeidimą, į kurį vėliau reagavo Krymo aneksija ir taip įtvirtino dar griežtesnę konkurenciją tarp dviejų skirtingų integracinių erdvių.

 
 
  Pergalės padalinti: Vesterplatė, Maskva, Kijevas (84)

Viktoras Denisenko
2015 05 13

Antrasis pasaulinis karas tapo didžiausia XX amžiaus tragedija ir pamoka visai Europai. Greičiausiai dauguma sutiks su tokiu teiginiu. Tačiau šio karo diskursas (arba tiksliau – skirtingi pasakojimai apie jį ir jo vertinimas) yra aktualus ir šiandien. Ką tik buvo paminėtas Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-metis. Dalis Europos lyderių sutiko šią sukaktį gegužės 8 dieną Lenkijoje, Vesterplatėje. Rusija tradiciškai minėjo savo Pergalės dieną gegužės 9-ąją, švęsdama vadinamojo Didžiojo Tėvynės karo pabaigą. Dvi šio karo pabaigos Europoje minėjimo ceremonijos turėjo skirtingas tonacijas, nuotaikas ir akcentus.

 
 
  Kinija siekia pasaulio finansų lyderės pozicijos (1)

Justina Kariniauskaitė
2015 05 11

Dar visai neseniai finansų pasaulį sudrebino žinia apie ambicingą Kinijos žingsnį – Azijos infrastruktūrinių investicijų banko steigimą (AIIB). Tai rodo tiek Kinijos norą skatinti investicijas regione, tiek ir jos susierzinimą dėl JAV, Japonijos ir Europos dominavimo Pasaulio banke, Tarptautiniame valiutos fonde bei Azijos plėtros banke (APB). Nors Vašingtonas šiam projektui intensyviai priešinasi, vadina šį banką nereikalingu ir galinčiu sukelti grėsmę jau įkurtoms tokioms finansų institucijoms kaip Pasaulio bankas (PB), atrodo, Kinija ketina tvirtai žengti žingsnį į priekį pasaulio finansų lyderių link.

 
 
  „Civilizacijos pabaiga prasidės nuo kovos robotų“

2015 05 08

Lenta.ru žurnalistas Aleksejus Sočnevas parengė straipsnį Politinės ir karinės analizės instituto direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Chramčichino paskaitos apie karinių technologijų perspektyvas pagrindu.

Pateikiame šiek tiek sutrumpintą šio straipsnio vertimą.

 
 
  Evo Moraleso Bolivija: kas keičiasi skurdžiausioje Pietų Amerikos valstybėje?

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 05 01

Daugelio demokratiškų valstybių lyderių reitingai svyruoja ir ne visada siekia 50 procentų, o dabartinio Bolivijos prezidento Evo Moraleso jau ne vienus metus laikosi itin aukšti – šių metų vasarį siekė 76 procentus. Skurdžiausios Pietų Amerikos šalies lyderis jau beveik dešimt metų bando atsikratyti šitokio šalies titulo. Tad kokias reformas – ir ar sėkmingai – vykdo E. Moralesas ir kuo yra įdomi Bolivija Pietų Amerikos ir pasauliniame kontekstuose?

 
 
  Venesuelos scenarijus Rusijai (51)

2015 04 29

Lenta.ru žurnalistė Viktorija Kuzmenko pateikia pagrindines ekonomisto, ūkinės partnerystės „Naujoji ekonominė plėtra“ prezidento Michailo Dmitrijevo paskaitos apie socialinius ekonominius procesus ir nuotaikas Rusijoje tezes

 
 
  Pietų Kaukazas: kas nutylima (36)

Alvydas Butkus, humanitarinių mokslų daktaras, VDU profesorius, Letonikos centro vadovas
2015 04 27

Pietų Kaukaze yra trys šalys – Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas. Sovietų laikais šis regionas vadintas Užkaukaze, nes į Rusijos pakraščius žiūrėta pro Kremliaus langus. Rusija šį terminą vartoja ir dabar.

 
 
  Putino draugai: EAES pakeleiviai (34)

Viktoras Denisenko
2015 04 20

Tai paskutinis straipsnis iš ciklo apie Putino draugus. Jame žvilgsnis ir vėl krypsta į posovietinę erdvę, kurią Rusija laiko savo ypatingų interesų ir poveikio zona. Būtent šioje erdvėje Maskva konstruoja Eurazijos ekonominę sąjungą (EAES) – savo geopolitinį atsaką vakarietiškam Europos Sąjungos projektui.

 
 
  Islamofobijos apraiškos: dvejopi standartai ir vienpusiškas islamo interpretavimas (10)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 04 17

Įsivaizduokime tokią situaciją: krikščionių ekstremistų grupei susprogdinus bombą klinikoje JAV, kurioje daromi abortai, pasaulio galingieji kreipiasi į Lenkiją, kaip katalikišką šalį, ir klausia jos religinių lyderių, ką jie gali į tai atsakyti ir kaip stengiasi kovoti su ekstremizmu. Arba kita situacija: po Žydų gynybos lygos (FTB oficialiai pripažintos teroristine organizacija) išpuolių tose pačiose JAV Izraelis prašomas atsakyti, kokias pastangas deda kovojesu radikalizmu judaizme. Nors šitokie scenarijai skamba keistai, jie pasidaro mažiau absurdiški, kai prakalbama apie islamą.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras