Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Naujoji Europos netvarka (10)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2015 04 15

Taip vadinasi Europos užsienio reikalų tarybos (EURT) parengta ataskaita apie nepasiteisinusias Europos iliuzijas, kad europinis raidos modelis gali tapti pavyzdžiu visiems, apie Rusiją, kuri visai kitokia, negu įsivaizdavo europiečiai, ir apie tai, ką dabar reikia daryti ES, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika.

 
 
  Putino draugai: įnoringoji Baltarusija (53)

Viktoras Denisenko
2015 04 13

Oficialiajame Rusijos diskurse sunku rasti artimesnę partnerę ir sąjungininkę nei Baltarusija. Teigiama, kad Maskvą ir Minską sieja amžina draugystė, paremta slaviška brolybe. Tačiau realūs Rusijos ir Baltarusijos santykiai ne visada pasižymi tokia darna. Kartais jie primena sudėtingą žaidimą, kurio dramatizmas dažniausiai (bet ne visada) slepiamas po draugiškų šypsenų kaukėmis.

 
 
  Šiandien pratybos – o rytoj? (122)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2015 04 08

Rusijos prezidentas V. Putinas iš pradžių dingo, paskui atsirado ir paskelbė netikėtą masinį kariuomenės kovinės parengties patikrinimą. „Dalyje karinių dalinių, priklausančių Baltijos jūros laivynui, Pietų karinei apygardai, taip pat desantininkų pajėgoms, skelbiama aukščiausio lygio kovinė parengtis, vyks vadaviečių pratybos“, – Rusijos karinės vadovybės pranešimą citavo naujienų agentūra TASS. Iš viso pratybose dalyvavo apie 80 tūkst. karių, daugiau negu 10 tūkst. karinės technikos vienetų, 65 antvandeniniai laivai ir 15 povandeninių laivų, daugiau negu 200 lėktuvų (tarp jų naujausi bombonešiai „Su-34“) ir sraigtasparnių...

 
 
  Krymo „kelio į Tėvynę“ dekonstrukcija (40)

Viktoras Denisenko
2015 04 06

Kovo viduryje Rusija minėjo pirmąsias „Krymo sugrįžimo“ metines. Ta proga federalinis televizijos kanalas „Rossija“ parodė dokumentinį filmą „Krymas. Kelias į Tėvynę“. Šiame beveik pustrečios valandos trukmės kūrinyje pristatomas Kremliaus požiūris į 2014 metų pradžios įvykius Ukrainoje ir vėlesnę Maskvos pastangomis įvykdytą Krymo aneksiją. Tačiau kalbėti apie šį filmą vien kaip apie Rusijos pozicijos išraišką būtų pernelyg primityvu – „Krymas. Kelias į Tėvynę“ demonstruoja tradicinius propagandinius naratyvus, kuriuos Maskva naudoja savo pozicijai skleisti. Jis taip pat netikėtai atskleidžia Rusijos valdžią kamuojančias fobijas ir ją valdančius stereotipus.

 
 
  Draugystė su šiandieniu Kalnų Karabachu – abejotinos vertės precedentas (17)

Gintaras Visockas, www.slaptai.lt vyr. redaktorius
2015 04 03

Palyginti su didžiosiomis pasaulio valstybėmis, turime itin mažai parlamentarų. Bet vos trijų milijonų gyventojų valstybei užtenka ir 141 parlamentaro. Tačiau kodėl mūsų politikai pasišovę draugauti su visu pasauliu?

 
 
  Užburtas kovos su „Islamo valstybe“ ratas (43)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 04 01

Šių metų vasario pradžioje, praėjus jau pusmečiui po JAV karinių veiksmų Irako ir Sirijos teritorijose, užimtose „Irako ir Levanto islamo valstybės“ grupuotės pajėgų, arba tiesiog „Islamo valstybės“ (IV), pradžios, JAV prezidentas Barackas Obama pristatė Senatui įstatymą, kurio patvirtinimas leistų išplėsti karinius veiksmus prieš IV neapibrėžiant šių veiksmų geografinės plotmės. Atrodo, kad JAV ir jos sąjungininkių kova su IV pereina į ilgalaikį karą, o pati JAV vyriausybė planuoja įgauti dar daugiau galių imtis karinių veiksmų užjūryje.

 
 
  Armėnų separatizmo Gruzijoje bijoti nėra ko (65)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2015 03 27

Kalbos, kad Gruzija gali prarasti pietvakarių Samcchė Džavachetijos regioną, kuriame daugiausia gyvena etniniai armėnai, garsiau pasigirdo iškart po referendumo Kryme praėjusių metų kovą. Tokias kalbas kursto nerimstanti Kremliaus remiamų separatistų kova su Kijevo pajėgomis Ukrainos rytuose ir tylus, bet kryptingas prarajos tarp Abchazijos bei Pietų Osetijos regionų ir Gruzijos gilinimas.

 
 
  Europos kariuomenė – cui bono? (12)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2015 03 25

Europos Komisijos pirmininkas J. C. Junckeris susprogdino eterį savo pasiūlymu sukurti ES kariuomenę. „Vieninga Europos armija parodytų pasauliui, kad tarp ES šalių daugiau nebus karo. Tokia armija taip pat padėtų mums suformuoti bendrą užsienio ir saugumo politiką ir leistų Europai prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta pasaulyje. Su savo armija Europa galėtų užtikrinčiau reaguoti į grėsmes taikai ES narėse arba kaimyninėse valstybėse. Bendra Europos armija pasiųstų aiškią žinią Rusijai, kad mes rimtai pasiruošę ginti savo europines vertybes“, – pareiškė EK vadovas.

 
 
  Putino draugai: atsargusis Kazachstanas (73)

Viktoras Denisenko
2015 03 23

Tarp ištikimų Rusijos sąjungininkų šalia Baltarusijos dažniausiai minimas ir Kazachstanas. Ši posovietinė valstybė palaiko glaudžius ryšius su Maskva, dalyvauja bendruose geopolitiniuose projektuose. Tačiau tai nereiškia, kad Astana žiūri į Rusiją vien pro rožinius akinius ar yra jos marionetė. Be jokios abejonės, Kazachstanas įdėmiai stebi situaciją posovietinėje erdvėje ir daro atitinkamas išvadas.

 
 
  Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas: ar tikrai lygiaverčių partnerių draugystė? (15)

Diana Garmašaitė
2015 03 20

Neramumai Ukrainoje tapo pagrindiniu katalizatoriumi, sąlygojusiu besitęsiančią Rusijos ir Vakarų pasaulio krizę. Dėl to ir pasaulio politinėje darbotvarkėje tikėtis stagnacijos neverta: kai Europos Sąjunga ir JAV, reaguodamos į neteisėtą Krymo aneksiją, paskelbė sankcijas Rusijai, Maskva garsiai eskalavo persiorientuojanti į bene svarbiausią Rytų Azijos regiono žaidėją – Kiniją. Ir ne veltui – Pekinas tapo kone vienintele Vladimiro Putino viltimi palaikyti silpstančios šalies ekonomikos ir režimo gyvybę. Kuo ši pamažu vis stiprėjanti abiejų valstybių draugystė tokia naudinga?

 
 
  JAV Nacionalinio saugumo strategija 2015 (8)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2015 03 13

Šių metų vasario mėnesį JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė naują šalies Nacionalinio saugumo strategiją. Vertas dėmesio dokumentas, turint omenyje tai, kad pastaruoju metu Amerikos (jos vadovo) užsienio politika nepasižymi aiškumu ir nuoseklumu. Tačiau amerikiečiai tvirtai įsitikinę, kad jie yra „lyderiaujanti pasaulyje globali galia, turinti interesų kiekviename vientiso pasaulio kampe“.

 
 
  Putino draugai: prorusiški lobistai Europoje (57)

Viktoras Denisenko
2015 03 11

Rusijos įvaizdis Vakarų pasaulyje yra itin prastas. Teigiama, kad ši šalis dabar neturi draugų susivienijusioje Europoje, tačiau tai ne visai taip. Europos Sąjungoje egzistuoja tiek atskiri politikai, tiek atskiros politinės jėgos, kurioms imponuoja V. Putino Rusijos ryžtingumas, agresyvumas bei antiamerikietiškumas. Maskva irgi rodo šioms jėgoms dėmesį, vertindama jas kaip galimus savo agentus Europos širdyje.

 
 
  Izraelis ir Palestina – Siamo dvyniai, kuriuos išgelbės tik operacija? (5)

Živilė Jusaitė
2015 03 09

Izraelio ir Palestinos konfliktas – vienas ilgiausiai besitęsiančių konfliktų Artimųjų Rytų regione, prasidėjęs dar iki Izraelio Valstybės susikūrimo. Konflikto raida yra nuolat nušviečiama žurnalistų, priežastys – tyrinėjamos geopolitikų, o galimų sprendimo būdų ieško kone visa tarptautinė bendruomenė, tačiau kol kas – nesėkmingai.

 
 
  Saudo Arabija ir Vakarai: karaliaus Abdulos palikimas (2)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 03 06

Šių metų sausio 23-iąją būdamas 90-ties metų mirė Saudo Arabijos karalius Abdula (Abdullah Bin Abdulaziz Al Saud), karalystę oficialiai valdęs nuo 2005-ųjų. De facto, prieš tai karaliavusį netikrą brolį Fahdą ištikus infarktui, Abdula Saudo Arabiją valdė jau nuo 1995-ųjų. Tad nenuostabu, jog neseniai mirusio monarcho palikimas aptariamas tarptautinėje spaudoje tiek valstybių vadovų, tiek politikos ekspertų. Vakarų lyderiai Abdulą giria už realų ar tariamą progresyvumą, na o šitokias pagyras galima įvertinti tik platesniame kontekste, bent iš dalies nusakančiame ir patį karaliaus politinį palikimą...

 
 
  Armėnijos motyvai prisijungti prie Eurazijos ekonominės sąjungos (66)

Vaidotas Šernius
2015 03 04

Šių metų sausio 1 d. Baltarusijos, Kazachstano ir Rusijos Muitų sąjunga perėjo į aukščiausią regioninės integracijos lygį – oficialiai pradėjo veikti Eurazijos ekonominė sąjunga (EAES). Armėnija, nors ir neturi bendros sienos su naujosios sąjungos nariais, sausio 2 d. prisijungė prie EAES ir tapo pirmąja valstybe, prisijungusia prie sąjungos steigėjų trio.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras