Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  H. Kissingeris darytų kitaip (7)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2015 02 04

Tokie žmonės kaip Z. Brzezinskis ir H. Kissingeris savo kalbose ir knygose transliuoja amerikietiško elito (ar bent tam tikros įtakingos jo dalies) pažiūras į įvairius JAV užsienio politikos aspektus. Todėl visuomet verta detaliau paanalizuoti šių ekspertų viešai išsakomas nuomones. Šį kartą – H. Kissingerio, kuris aplankė JAV Užsienio reikalų tarybą ir atsakė į klausimus apie šaltąjį karą bei šiandienines tarptautinės politikos aktualijas (pokalbio tekstas; video).

 
 
  Įvykiai Ukrainoje kaip vienas lūžio šiuolaikinėje Baltarusijos istorijoje etapų (13)

Viktor Odinočenko, Gomelis
2015 02 02

Nors straipsnio pavadinime esama tam tikro paradoksalumo, jame ir daug tiesos. Norima pabrėžti didelę įvykių Ukrainoje 2013–2014 metais reikšmę Baltarusijai. Jie padarė įtaką požiūriui į Rusiją ir atskleidė dabartinės Baltarusijos valdžios geopolitinės orientacijos, taip pat A. Lukašenkos, kuris vadinamas paskutiniu Europos diktatoriumi, politikos specifiką.

 
 
  „Boko Haram“ – Nigerijos „Islamo valstybė“?

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 01 30

Sausio 10-ąją Nigerijos Maidugurio miesto turguje nugriaudėjo sprogimas, nusinešęs daugiau nei 20 gyvybių ir sužeidęs dešimtis žmonių. Be to, kad šis incidentas savaime yra didžiulė tragedija, grotesko jam prideda tai, jog turguje islamistų grupės „Boko Haram“ susisprogdinti buvo priversta maža mergaitė. Nors vaikų-karių fenomenas pasaulyje žinomas jau ne vieną dešimtmetį, vaikų kaip gyvų bombų naudojimas žiniasklaidos jau pavadintas žemiausiu ekstremistų grupuotės nuopuoliu. Kas gi toji „Boko Haram“ grupuotė, savo žiaurumu prilygstanti „Islamo valstybei“ ir gal ją net lenkianti?

 
 
  Kuba ir jos geopolitinė reikšmė

Viktoras Denisenko
2015 01 28

Viena didžiausių naujienų praėjusių metų pabaigoje tapo JAV ir Kubos pasiektas sprendimas atkurti diplomatinius santykius, kurie tarp šių dviejų valstybių buvo nutraukti prieš 53-ejus metus. Šį įvykį galima interpretuoti tiek dvišalių santykių tarp Vašingtono ir Laisvės salos, kaip kartais vadinama Kuba, kontekste, tiek ir pasitelkus platesnį – geopolitinį – interpretacijos rėmą. Vis akivaizdžiau bręstant naujam šaltajam karui Laisvės sala vėl įgyja strateginę reikšmę, tačiau atrodo, jog šiuo atveju JAV nori užkirsti kelią net teorinėms naujosios Karibų krizės galimybėms.

 
 
  Rusijos santykiai su Baltarusija ir Kazachstanu krizės Ukrainoje kontekste (13)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2015 01 26

Nuo pat krizės Ukrainoje pradžios Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pradėjo elgtis visai ne kaip artimiausias Rusijos sąjungininkas. Tuomet galima buvo pagalvoti, kad tai tik kažkoks Maskvos triukas siekiant turėti tarpininką dialoge su Kijevu ar paprasčiausios maištingu charakteriu pasižyminčio Batkos išdaigos.

 
 
  Baltarusija taikdarės vaidmenyje – kuo jai tai naudinga? (6)

Diana Garmašaitė
2015 01 23

Praėjusiais metais Šv. Kalėdos stebuklo neatnešė – per Kūčias Minske susitikusios kontaktinės grupės derybos buvo bevaisės, jeigu neskaitytume susitarimo dėl apsikeitimo belaisviais. Rusijos, Ukrainos, prorusiškų separatistų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) deleguoti atstovai dėl ugnies rytų Ukrainoje nutraukimo nesusitarė, maža to, ir taip nuolat atidėliojamų derybų tolimesnė data vėl pakibo nežinioje.

 
 
  Izraelis rinkimų kryžkelėje: eisi į kairę – prieisi Hamastaną, eisi į dešinę – moralę prarasi (1)

Živilė Jusaitė
2015 01 21

Kovo mėnesį, per atokvėpį tarp Purimo ir Pesacho švenčių, izraeliečiai eis prie balsadėžių, kad pirmalaikiuose rinkimuose išrinktų atstovus į dvidešimtąjį Knesetą. Benjamino Netanyahu, Izraelyje familiariai vadinamo Bibi, vadovaujama dešinės ir centro koalicija išsilaikė mažiau nei dvejus metus. Nepaisant to, visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad didelė rinkėjų dalis yra ir vėl linkusi savo balsus skirti Bibi vadovaujamai „Likud“ partijai.

 
 
  Atsigręžiant atgal: ar 2014 metai tapo „naujais 1914-aisiais“? (163)

Viktoras Denisenko
2015 01 19

Praėjusių metų įvykiai kiek užgožė svarbią istorinę sukaktį – šimtmetį nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Šis istorinis įvykis savotiškai nubrėžė viso XX a. kontūrą (žinoma, pirmiausia Europai). Iš esmės Pirmojo pasaulinio karo rezultatuose galima aptikti ir ankstyvas Antrojo pasaulinio karo šaknis. 1914-ieji neretai prisimenami kaip didelės katastrofos metai, nes nepasiteisino viltys, kad XX amžiuje žmonija pasieks savo brandą, o įsibėgėjantis progresas leis pamiršti tarpusavio nesantaiką ir karus. Deja, tai buvo tik iliuzijos, ir jų žlugimą galima apibūdinti kaip labai labai skausmingą.

 
 
  Vidurio Europa: tarp Rytų ir Vakarų (16)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2015 01 16

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas su Vladimiru Putinu draugiškus santykius palaiko gana ilgai, ir tai Budapeštui jau kainavo Vašingtono palankumo praradimą. Bet kol Vengrija pamažu bando savo politikos vairą sukti į Vakarų pusę, Čekija žengia jos pramintu taku link Kremliaus.

 
 
  Nereikalingas Donbasas – geopolitinis pastumdėlis (45)

Viktoras Denisenko
2015 01 12

Rytų Ukrainos dalies, kurioje besibaigiant 2014 metams kiek prislopo kariniai veiksmai, ateitis tebėra miglota. Konfliktas nėra išspręstas, jo taip pat negalima pavadinti ir įšaldytu. Sudėtingame konfrontacijos trikampyje tarp Ukrainos, Rusijos ir vadinamųjų separatistų vyksta procesai, kurių galutinį rezultatą būtų sunku prognozuoti. Kol kas išryškėjo tik vienas gana akivaizdus dalykas – susiklosčiusioje situacijoje karinių veiksmų sugriautas Donbaso regionas realiai niekam nereikalingas.

 
 
  Įvykiai Fergusone: prieš ką iš tikro protestuojama? (11)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 01 09

Prasidėję nedideliame JAV Misūrio valstijos miestelyje Fergusone, protestai greitai išplito visoje šalyje. Štai gruodžio 13-ąją tūkstantinės protestuotojų minios patraukė į Niujorko, Vašingtono, Bostono bei kitų miestų gatves. Taikioms (ir ne visai – protestuotojai Fergusone ir kai kur kitur daužė parduotuvių vitrinas, gatvėse degino šiukšles ir padangas, į policininkus svaidė skardines su šlapimu ir t. t.) demonstracijoms susirinkę piliečiai garsiai pasisakė prieš, jų supratimu, policijos smurtą, kuris JAV viešųjų debatų erdvėje dominuoja jau ne vieną mėnesį. Viskas prasidėjo po to, kai Fergusione policijos pareigūnas rugpjūčio 9-ąją nušovė neginkluotą (tai paaiškėjo vėliau) 18-metį juodaodį Michaelą Browną, pavogusį iš parduotuvės krūvelę cigarilių.

 
 
  Kalbinė situacija šiuolaikinėje Baltarusijoje (89)

Viktor Odinočenko, Gomelis
2014 12 31

Baltarusijoje procentiškai dominuoja pagrindinė nacija. Paskutinio surašymo, kuris įvyko 2009 m., duomenimis, baltarusiai bendrame piliečių skaičiuje sudarė 83,7 proc., rusai – 8,3 proc., lenkai – 3,1 proc., ukrainiečiai – 1,7 proc., žydai ir lietuviai – po 0,1 proc.

Kalbinės situacijos Baltarusijoje specifika ta, kad šalyje yra dvi valstybinės kalbos: baltarusių ir rusų, ir pastaroji kalba labiausiai paplitusi visose gyvenimo srityse.

 
 
  Tandemas bando atlaikyti smūgį (I) (24)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 12 29

Metu pabaigoje Rusijos valdžios tandemas tradiciškai bendrauja su žurnalistais: amžinas (nors, kaip kalba pikti liežuviai, gal ir neamžinas) premjeras D. Medvedevas – su nacionalinės žiniasklaidos atstovais, o amžinas prezidentas V. Putinas – su viso pasaulio ketvirtąja valdžia.

 
 
  Užkulisinė kova dėl valdžios Gruzijoje tęsiasi (3)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2014 12 22

Gruzijoje juokaujama, kad ruduo – politinių intrigų ir permainų metas. Ne išimtis ir šis lapkritis: mėnesio pradžioje su triukšmu skilo valdančioji koalicija, kai tarpusavyje ragus surėmė du Irakliai – premjeras Iraklis Garibašvilis ir populiariausias Gruzijos politikas, dabar jau buvęs gynybos ministras Iraklis Alasanija.

 
 
  Korėjietiški žaidimai (29)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 12 19

Šiaurės Korėja yra uždara šalis, kuri kartkartėmis generuoja naujienas, dominančias visą pasaulį. Paskutiniu tokiu epizodu tapo valstybės vadovo Kim Jong Uno dingimas. Prieš tai visi matė, kad jis sunkiai eina, o kai pradingo, iš karto prasidėjo kalbos apie galimą jo mirtį, valstybinį perversmą ir panašiai (atsirado net versija, kad mirė persivalgęs šveicariško sūrio). Tačiau Kimas nuvylė konspirologus ir jau keletą kartų pasirodė viešumoje pasiramsčiuodamas lazda, ir tai pagrindžia prielaidas, kad pradingęs beveik šešioms savaitėms jis buvo dėl kojos traumos arba kokio kito sveikatos sutrikimo.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras