Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kalašnikovas gali pralaimėti (68)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 11 24

Rusija patvirtino savo ateities kario (rus. pатник) ekipuotės komplektą (apranga, navigacija ir ginkluotė). Ir viskas būtų lyg ir gerai, tik liko vienas klausimas – kokį automatą turės rusiškasis terminatorius? Iš pirmo žvilgsnio atsakymas akivaizdus. „Žinoma, modernizuotą kalašnikovą (beje, gamykla dabar yra patekusi į sunkią finansinę padėtį, taip pat dėl sankcijų, ir laimėjimas jai yra būtinas kaip oras). O realybėje viskas, pasirodo, ne taip paprasta. Vienoje garsioje sovietinėje dainoje (beje, apie Centrinį armijos sporto klubą) dainuojama: „Laiko nesustabdysi... Ateis ambicingi dubleriai, duok Dieve jiems sužaisti geriau už mus.“ Ir dubleriai atėjo...

 
 
  Atgaivintas orientalizmas: kolonijinė galvosena Vakarų analitikų komentaruose apie Ukrainą (30)

Fabio Belafatti, Šiuolaikinės Vidurio Azijos studijų centro koordinatorius (Vilniaus Universiteto Orientalistikos Centras) ir Vilniaus universiteto lektorius
2014 11 21

Pastaruosius keletą mėnesių prorusiški komentatoriai daugelyje Vakarų šalių nušviečia įvykius Ukrainoje remdamiesi stereotipais, kurie primena kadaise buvusią tipišką rasistinio ir imperialistinio mąstymo retoriką. Dėl tų stereotipų ukrainiečiai (taip pat gruzinai, moldavai, lenkai, lietuviai, latviai, estai) tampa naujos formos orientalizmo – iškreipto mąstymo būdo, kurį žmonės Vakaruose demonstruoja kalbėdami apie padėtį kitose pasaulio dalyse, – aukomis. Šis straipsnis suteikia peno skaitytojų ir komentatorių apmąstymams ir skatina sustoti ir susimąstyti prieš imantis rašyti apie Rytų Europą: pirmiausia mums reikia išsivaduoti iš stereotipų, kurie yra mus užvaldę mums to net nesuvokiant.

 
 
  „Jūs pateikite savo duomenis, galvijai“ (33)

Matas Jakaitis
2014 11 17

Taip į socialinių tinklų tinklalapių savininkus kreipėsi Rusijos televizijos Pirmojo kanalo laidos „Odnako“ vedėjas žurnalistas Michailas Leontjevas, pasipiktinęs, kad tų tinklalapių savininkai (toliau trumpumo dėlei juos vadinsiu jau tapusiu populiariu žodžiu „blogeriai“) suabejojo jo laidoje parodytos nuotraukos tikrumu. Bet apie viską nuo pradžių...

 
 
  Pasaka apie prarastą laiką (28)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 11 14

Yra pagal knygą sukurtas sovietinis filmas vaikams, kuris vadinasi „Pasaka apie prarastą laiką“. Siužeto centre vaikai, švaistę savo laiką, už tai juos nubaudė piktieji burtininkai – atėmė iš jų jaunystę. Straipsnio autorius prisiminė būtent šią istoriją, kai perskaitė M. Chodorkovskio kalbą, pasakytą „Freedom House“ būstinėje Vašingtone šių metų spalio 2 d. Ši paskaita vadinosi „Putino dešimtmetis – išbrauktas iš Rusijos gyvenimo laikas“.

 
 
  Ukraina – po rinkimų sunkiais metais (56)

Viktoras Denisenko
2014 11 10

2014-ieji tapo Ukrainai didelių išbandymų ir, tikėtina, rimtų pokyčių metais. Neseniai įvykę priešlaikiniai rinkimai į šalies parlamentą – Aukščiausiąją Radą – apibūdinami kaip dar vienas svarbus tebevykstančių procesų etapas. Šiuos rinkimus galima pavadinti žingsniu politinės krizės įveikimo link ir viltimi, kad Ukrainos gyvenime įvyks svarbių kokybinių pokyčių, kurie laikui bėgant leis įveikti ir visas kitas problemas – jų sąrašas šiandien kartais atrodo begalinis.

 
 
  Minskas vis labiau verčiamas plaukti Kremliaus politikos farvateriu (6)

Georgij Gromov, „Беларуская праўда“
2014 11 07

„Sąjunginės valstybės“ Ministrų tarybos posėdyje, vykusiame spalio 21 d. Minske, Baltarusijos valdžiai buvo priminta apie neįvykdytus privatizacijos įsipareigojimus. Ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas skubėjo priminti Minskui senas skolas. Maža to, Medvedevas paskelbė ultimatumą: arba iki metų pabaigos sukuriamos bendros įmonės, apie kurias visi kalba, arba Kremlius peržiūrės „bendradarbiavimo perspektyvas“.

 
 
  Gazos ruožo atstatymo paradoksas (37)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 11 03

Spalį Kaire susirinkę tarptautinės bendruomenės atstovai – Norvegija, JAV, Kataras, kitos šalys ir Europos Sąjunga – pažadėjo skirti net 5,4 milijardo JAV dolerių Gazos Ruožui atstatyti. Šių metų vasarą Izraelio vykdyta operacija „Apsauginė riba“ (Protective edge) ir taip prastą Gazos Ruožo infrastruktūrą dar labiau suniokojo, taip pat žuvo per 2000 žmonių. Šitoks šalių donorių žingsnis yra šis tas daugiau nei gestas: finansinės pagalbos Gazai reikia, ir tikriausiai labiau nei kada nors anksčiau. Vis dėlto kritiškai žvelgiant į šią situaciją tenka paminėti, viena vertus, šių šalių ir tarptautinės bendruomenės susirūpinimą dėl padėties šiame itin neramiame regione, kita vertus – ir tam tikrą nenuoširdumą, gal net veidmainystę...

 
 
  Jeloustouno apokalipsė – dūmai be ugnies? (50)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 10 31

Pastaruoju metu internete nedrąsiai, bet vis ryžtingiau plinta bauginančios kalbos apie galimą JAV esančio Jeloustouno ugnikalnio išsiveržimą. Niuansas šiuo atveju yra tas, kad tai būtų pasaulinio lygio katastrofa, palyginti su ja, Ejafjadlajokudlio ugnikalnio Islandijoje išsiveržimo 2010 metais sukeltą sąmyšį reikėtų vertinti kaip smulkius nemalonumus.

 
 
  Rusija pradeda, Kinija laimi (45)

Viktoras Denisenko
2014 10 29

Besitęsiant Rusijos santykių su Vakarų pasauliu krizei, kilusiai dėl įvykių Ukrainoje, Maskva demonstratyviai perorientuoja savo ekonomikos vektorių į Aziją. Tiksliau, į pagrindinę regiono žaidėją – Kiniją. Tačiau tai, kas Kremliui atrodo kaip sėkmingas strateginis ėjimas, iš tikrųjų gali būti kelias į spąstus.

 
 
  Ar Rusija išspręs vidines Gruzijos politikos problemas? (28)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2014 10 27

Jau beveik metus Gruzijos prezidento poste esantis Giorgijus Margvelašvilis vis labiau tolsta nuo savo protežė, milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio, įtakos. O tai kelia įtampą ne tik šalies politikos užkulisiuose, bet ir pagrindinėje scenoje tarp prezidento ir premjero, artimo B. Ivanišvilio patikėtinio Iraklijaus Garibašvilio. Bet tikėtina, kad naujoji Rusijos politika Abchazijos atžvilgiu suvienys šiuos politinius varžovus.

 
 
  Apie vieną JAV viceprezidento J. Bideno paskaitą (25)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 10 24

Spalio 2 d. perskaitęs paskaitą Harvardo universiteto Politikos institute, JAV viceprezidentas J. Bidenas tapo žinių žvaigžde ir diplomatinės įtampos tarp Amerikos ir jos sąjungininkų priežastimi. Didžiausią ažiotažą sukėlė du jo teiginiai: apie spaudimą Europai dėl sankcijų Rusijos atžvilgiu ir apie kai kurių Artimųjų ir Vidurio Rytų valstybių vaidmenį kovos su „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV) radikalais kontekste. Kaip galima interpretuoti tokius Jungtinių Valstijų viceprezidento pareiškimus?

 
 
  Rusija: informacinė visuomenė ir nauja geležinė uždanga (26)

Viktoras Denisenko
2014 10 22

Žiniasklaidos laisvės suvaržymas tapo vienu iš kertinių dabartinio politinio Rusijos režimo akmenų. Kita vertus, šiais laikais jau nebeįmanoma pasiekti informacinio lauko kontrolės vien apribojant žiniasklaidos priemonių nepriklausomybę ir savarankiškumą. Globali informacinė erdvė paverčia totalios informacijos kontrolės idėją visiška utopija. Tačiau nelaisvos šalys nenori taikytis su tokia situacija, nes mato joje tiesioginę grėsmę sau. Kovoti su nevaržoma informacijos laisve bando ir Maskva.

 
 
  Nauja sena Brazilijos politikos kryptis (1)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 10 17

Spalio 5 dieną įvykę rinkimai Brazilijoje tikrąja to žodžio prasme stabdė eismą gatvėse: daugiau ar mažiau šventiškai nusiteikę piliečiai ėjo rinkti savo prezidentą, nacionalinio parlamento narius ir valstijų senatorius. Jau to paties sekmadienio vakare elektroninių balsavimo kabinų dėka paaiškėjo rinkimų rezultatai: ketvirtą rinkimų kadenciją iš eilės Brazilijos politinėje arenoje dominuos Darbininkų partija (DP, Partido dos Trabalhadores). Žinoma, septintos pagal dydį pasaulio ekonomikos Brazilijos rinkimų rezultatai turės įtakos ir už pačios šalies ribų, tad įdomu apžvelgti, kokią politiką DP vykdė per tris buvusias kadencijas, už ką kritikuojama ir ką jos dominavimas reiškia tarptautinei bendruomenei.

 
 
  Vanagai galanda nagus (22)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 10 10

Rugsėjo pradžioje Rusijos prezidentas V. Putinas viešai pranešė apie reikšmingas karines permainas. Jos turi kelis svarbius aspektus. Pirma, įvyks institucinė reforma. Antra, toliau svarstoma nauja Valstybinė ginklavimosi programa 2016–2025 metams. Trečia, iki šių metų pabaigos bus parengta nauja Rusijos karinė doktrina.

 
 
  Brazilija ir Rusija: bendradarbiavimas stiprėja (5)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 10 08

Mažai kieno prognozuota krizė Ukrainoje sumaišė kortas ne tik regiono geopolitinių kortų kaladėje, bet ir tarptautinių santykių sferoje. Rusijai šią vasarą užvėrus savo rinką ES, JAV, Kanados, Australijos ir Norvegijos maisto produktų importui, įdomu pasvarstyti, su kuriomis šalimis jos ryšiai gali stiprėti. Čia verta aptarti Rusijos santykius su Lotynų Amerikos milžine Brazilija: dvišalis šių valstybių bendradarbiavimas aktyviai stiprinamas jau daugiau kaip dešimtmetį. Kokiose srityse šis bendradarbiavimas stipresnis, kaip plėtojamas, kur link juda ir ką tai gali reikšti Vakarams?

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras