Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Jeloustouno apokalipsė – dūmai be ugnies? (50)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 10 31

Pastaruoju metu internete nedrąsiai, bet vis ryžtingiau plinta bauginančios kalbos apie galimą JAV esančio Jeloustouno ugnikalnio išsiveržimą. Niuansas šiuo atveju yra tas, kad tai būtų pasaulinio lygio katastrofa, palyginti su ja, Ejafjadlajokudlio ugnikalnio Islandijoje išsiveržimo 2010 metais sukeltą sąmyšį reikėtų vertinti kaip smulkius nemalonumus.

 
 
  Rusija pradeda, Kinija laimi (45)

Viktoras Denisenko
2014 10 29

Besitęsiant Rusijos santykių su Vakarų pasauliu krizei, kilusiai dėl įvykių Ukrainoje, Maskva demonstratyviai perorientuoja savo ekonomikos vektorių į Aziją. Tiksliau, į pagrindinę regiono žaidėją – Kiniją. Tačiau tai, kas Kremliui atrodo kaip sėkmingas strateginis ėjimas, iš tikrųjų gali būti kelias į spąstus.

 
 
  Ar Rusija išspręs vidines Gruzijos politikos problemas? (28)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2014 10 27

Jau beveik metus Gruzijos prezidento poste esantis Giorgijus Margvelašvilis vis labiau tolsta nuo savo protežė, milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio, įtakos. O tai kelia įtampą ne tik šalies politikos užkulisiuose, bet ir pagrindinėje scenoje tarp prezidento ir premjero, artimo B. Ivanišvilio patikėtinio Iraklijaus Garibašvilio. Bet tikėtina, kad naujoji Rusijos politika Abchazijos atžvilgiu suvienys šiuos politinius varžovus.

 
 
  Apie vieną JAV viceprezidento J. Bideno paskaitą (25)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 10 24

Spalio 2 d. perskaitęs paskaitą Harvardo universiteto Politikos institute, JAV viceprezidentas J. Bidenas tapo žinių žvaigžde ir diplomatinės įtampos tarp Amerikos ir jos sąjungininkų priežastimi. Didžiausią ažiotažą sukėlė du jo teiginiai: apie spaudimą Europai dėl sankcijų Rusijos atžvilgiu ir apie kai kurių Artimųjų ir Vidurio Rytų valstybių vaidmenį kovos su „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV) radikalais kontekste. Kaip galima interpretuoti tokius Jungtinių Valstijų viceprezidento pareiškimus?

 
 
  Rusija: informacinė visuomenė ir nauja geležinė uždanga (26)

Viktoras Denisenko
2014 10 22

Žiniasklaidos laisvės suvaržymas tapo vienu iš kertinių dabartinio politinio Rusijos režimo akmenų. Kita vertus, šiais laikais jau nebeįmanoma pasiekti informacinio lauko kontrolės vien apribojant žiniasklaidos priemonių nepriklausomybę ir savarankiškumą. Globali informacinė erdvė paverčia totalios informacijos kontrolės idėją visiška utopija. Tačiau nelaisvos šalys nenori taikytis su tokia situacija, nes mato joje tiesioginę grėsmę sau. Kovoti su nevaržoma informacijos laisve bando ir Maskva.

 
 
  Nauja sena Brazilijos politikos kryptis (1)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 10 17

Spalio 5 dieną įvykę rinkimai Brazilijoje tikrąja to žodžio prasme stabdė eismą gatvėse: daugiau ar mažiau šventiškai nusiteikę piliečiai ėjo rinkti savo prezidentą, nacionalinio parlamento narius ir valstijų senatorius. Jau to paties sekmadienio vakare elektroninių balsavimo kabinų dėka paaiškėjo rinkimų rezultatai: ketvirtą rinkimų kadenciją iš eilės Brazilijos politinėje arenoje dominuos Darbininkų partija (DP, Partido dos Trabalhadores). Žinoma, septintos pagal dydį pasaulio ekonomikos Brazilijos rinkimų rezultatai turės įtakos ir už pačios šalies ribų, tad įdomu apžvelgti, kokią politiką DP vykdė per tris buvusias kadencijas, už ką kritikuojama ir ką jos dominavimas reiškia tarptautinei bendruomenei.

 
 
  Vanagai galanda nagus (22)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 10 10

Rugsėjo pradžioje Rusijos prezidentas V. Putinas viešai pranešė apie reikšmingas karines permainas. Jos turi kelis svarbius aspektus. Pirma, įvyks institucinė reforma. Antra, toliau svarstoma nauja Valstybinė ginklavimosi programa 2016–2025 metams. Trečia, iki šių metų pabaigos bus parengta nauja Rusijos karinė doktrina.

 
 
  Brazilija ir Rusija: bendradarbiavimas stiprėja (5)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 10 08

Mažai kieno prognozuota krizė Ukrainoje sumaišė kortas ne tik regiono geopolitinių kortų kaladėje, bet ir tarptautinių santykių sferoje. Rusijai šią vasarą užvėrus savo rinką ES, JAV, Kanados, Australijos ir Norvegijos maisto produktų importui, įdomu pasvarstyti, su kuriomis šalimis jos ryšiai gali stiprėti. Čia verta aptarti Rusijos santykius su Lotynų Amerikos milžine Brazilija: dvišalis šių valstybių bendradarbiavimas aktyviai stiprinamas jau daugiau kaip dešimtmetį. Kokiose srityse šis bendradarbiavimas stipresnis, kaip plėtojamas, kur link juda ir ką tai gali reikšti Vakarams?

 
 
  Škotijos „Ne“ pasekmės

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2014 10 06

Vos per plauką Europoje neatsirado nauja valstybė: Škotijos nepriklausomybės referendume 45 procentai visų balsavusiųjų pareiškė norą atsiskirti nuo Didžiosios Britanijos, bet juos nusvėrė 55 procentai Jungtinės Karalystės (JK) šalininkų.

 
 
  Dar vienas pilietinis maištas – šįkart Kinijoje (13)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 10 03

Masiniai neramumai, per kuriuos yra ir nukentėjusių, specialiajame Kinijos administraciniame regione Honkonge tapo tikru netikėtumu, nes jie vyksta autoritarinėje šalyje, kurios istorijoje jau buvo vienas kruvinas susidorojimas su studentais Tiananmenio aikštėje 1989 metais. „Šį kartą žmonės demonstruoja pilietinį nepaklusnumą ir stato barikadas. Anksčiau jie pabrėždavo, kad demonstracijos nepaveiks kasdienio gyvenimo. Šį kartą jiems tai nerūpi. Aš tikrai neatsimenu nieko panašaus Honkongo istorijoje“, – interviu „The Guardian“ sakė Johno Hopkinso universiteto ekspertas Hung Ho-fungas. Savaime suprantama, iš karto kyla klausimas – kodėl tai vyksta?

 
 
  Artėja Turkmėnistano metas (5)

Vaiva Sapetkaitė, VU TSPMI magistrė
2014 09 24

Retai kada išgirsdavome apie izoliuotą Centrinės Azijos valstybę Turkmėnistaną, tačiau dabar tai keičiasi. Ši šalis, kadaise buvusi viena vargingiausių Sovietų Sąjungos respublikų, visų dėmesį patraukė tapusi viena greičiausiai kylančių pasaulio ekonomikų.

 

 
 
  Didėjanti Rusijos konfrontacija su NATO paverčia Baltarusiją realiu kariniu placdarmu prieš Europą (1)

Glebas Judinas, Беларуская праўда
2014 09 23

NATO infrastruktūros atsiradimas Lenkijoje ir Baltijos valstybėse sustiprins Putino siekį galutinai paversti Baltarusiją strateginės paskirties raketų dislokavimo placdarmu.

Ekspertai gana prieštaringai vertina NATO vadovų susitikimą, įvykusį rugsėjo 4–5 dienomis Velse. Susitikimo rezultatus laikraščiui „Baltarusijos tiesa" (Беларуская праўдa) komentuoja politikos apžvalgininkas Romanas Jakovlevskis

 
 
  Minsko viltys ir iliuzijos (24)

Roman Jakovlevskij
2014 09 19

Kuo labiau nutolsta įvykiai Minske, susiję su Putino ir Porošenkos susitikimu, tuo didesnis stebėtojams kyla nerimas dėl A. Lukašenkos, pozicionavusio save kaip taikdarį, pastangų pasekmių. Jo užsienio reikalų ministro Makėjaus tvirtinimas, kad jau patį Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimo faktą, ypač dalyvaujant ES atstovams, jis laikąs Minsko parodytos iniciatyvos sėkme, verčia tos sėkmės tikrumu abejoti. Juk vos tik spėjus Lukašenkai išlydėti aukštuosius svečius iš karto prasidėjo pavojingas prorusiškų Ukrainos separatistų kovos veiksmų eskalavimas, kurį Porošenka pavadino Rusijos įsiveržimu. O Vakarai eilinį kartą ėmė klausinėti klastingojo Putino: kas tai yra?...

 
 
  Kaip Putinas Seligere kaimynus gąsdino (10)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 09 17

Rusijos prezidentas V. Putinas aplankė tradicinį jaunimo forumą Seligere, kur daug kalbėjo įvairiomis temomis. Didžiausias dėmesys buvo skirtas Ukrainai, bet taip pat – gana netikėtai – iškilo Kazachstano klausimas. Šiame kontekste Rusijos lyderis pareiškė, kad jo kolega N. Nazarbajevas padarė unikalų dalyką – „sukūrė valstybę teritorijoje, kurioje valstybės niekada nebuvo“ (kitaip tariant, kvestionuojamas istorinis Kazachstano valstybingumas).

 
 
  Kur eina Irako Kurdistanas? (5)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 09 15

Pasaulio akiratyje atsidūrus „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV) kovotojams, vis dažniau girdėti ir apie Irako kurdų vaidmenį šiame konflikte. Kas gi tie kurdai, kur plyti Kurdistanas, kokia Irako Kurdistano istorija ir ką ILIV atakos gali reikšti jo tolimesnei geopolitinei situacijai – tai daug svarbių klausimų, į kuriuos šių dienų kontekste pasigilinti įdomu ir naudinga.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras