Mažai kieno prognozuota krizė Ukrainoje sumaišė kortas ne tik regiono geopolitinių kortų kaladėje, bet ir tarptautinių santykių sferoje. Rusijai šią vasarą užvėrus savo rinką ES, JAV, Kanados, Australijos ir Norvegijos maisto produktų importui, įdomu pasvarstyti, su kuriomis šalimis jos ryšiai gali stiprėti. Čia verta aptarti Rusijos santykius su Lotynų Amerikos milžine Brazilija: dvišalis šių valstybių bendradarbiavimas aktyviai stiprinamas jau daugiau kaip dešimtmetį. Kokiose srityse šis bendradarbiavimas stipresnis, kaip plėtojamas, kur link juda ir ką tai gali reikšti Vakarams?

Vos per plauką Europoje neatsirado nauja valstybė: Škotijos nepriklausomybės referendume 45 procentai visų balsavusiųjų pareiškė norą atsiskirti nuo Didžiosios Britanijos, bet juos nusvėrė 55 procentai Jungtinės Karalystės (JK) šalininkų.

Masiniai neramumai, per kuriuos yra ir nukentėjusių, specialiajame Kinijos administraciniame regione Honkonge tapo tikru netikėtumu, nes jie vyksta autoritarinėje šalyje, kurios istorijoje jau buvo vienas kruvinas susidorojimas su studentais Tiananmenio aikštėje 1989 metais. „Šį kartą žmonės demonstruoja pilietinį nepaklusnumą ir stato barikadas. Anksčiau jie pabrėždavo, kad demonstracijos nepaveiks kasdienio gyvenimo. Šį kartą jiems tai nerūpi. Aš tikrai neatsimenu nieko panašaus Honkongo istorijoje“, – interviu „The Guardian“ sakė Johno Hopkinso universiteto ekspertas Hung Ho-fungas. Savaime suprantama, iš karto kyla klausimas – kodėl tai vyksta?

Retai kada išgirsdavome apie izoliuotą Centrinės Azijos valstybę Turkmėnistaną, tačiau dabar tai keičiasi. Ši šalis, kadaise buvusi viena vargingiausių Sovietų Sąjungos respublikų, visų dėmesį patraukė tapusi viena greičiausiai kylančių pasaulio ekonomikų.

NATO infrastruktūros atsiradimas Lenkijoje ir Baltijos valstybėse sustiprins Putino siekį galutinai paversti Baltarusiją strateginės paskirties raketų dislokavimo placdarmu.

Ekspertai gana prieštaringai vertina NATO vadovų susitikimą, įvykusį rugsėjo 4–5 dienomis Velse. Susitikimo rezultatus laikraščiui „Baltarusijos tiesa" (Беларуская праўдa) komentuoja politikos apžvalgininkas Romanas Jakovlevskis. 

Kuo labiau nutolsta įvykiai Minske, susiję su Putino ir Porošenkos susitikimu, tuo didesnis stebėtojams kyla nerimas dėl A. Lukašenkos, pozicionavusio save kaip taikdarį, pastangų pasekmių. Jo užsienio reikalų ministro Makėjaus tvirtinimas, kad jau patį Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimo faktą, ypač dalyvaujant ES atstovams, jis laikąs Minsko parodytos iniciatyvos sėkme, verčia tos sėkmės tikrumu abejoti. Juk vos tik spėjus Lukašenkai išlydėti aukštuosius svečius iš karto prasidėjo pavojingas prorusiškų Ukrainos separatistų kovos veiksmų eskalavimas, kurį Porošenka pavadino Rusijos įsiveržimu. O Vakarai eilinį kartą ėmė klausinėti klastingojo Putino: kas tai yra?...

Rusijos prezidentas V. Putinas aplankė tradicinį jaunimo forumą Seligere, kur daug kalbėjo įvairiomis temomis. Didžiausias dėmesys buvo skirtas Ukrainai, bet taip pat – gana netikėtai – iškilo Kazachstano klausimas. Šiame kontekste Rusijos lyderis pareiškė, kad jo kolega N. Nazarbajevas padarė unikalų dalyką – „sukūrė valstybę teritorijoje, kurioje valstybės niekada nebuvo“ (kitaip tariant, kvestionuojamas istorinis Kazachstano valstybingumas).

Pasaulio akiratyje atsidūrus „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV) kovotojams, vis dažniau girdėti ir apie Irako kurdų vaidmenį šiame konflikte. Kas gi tie kurdai, kur plyti Kurdistanas, kokia Irako Kurdistano istorija ir ką ILIV atakos gali reikšti jo tolimesnei geopolitinei situacijai – tai daug svarbių klausimų, į kuriuos šių dienų kontekste pasigilinti įdomu ir naudinga.

2011-aisiais vienas iš pasaulinės statistikos rodiklių sulaukė itin daug dėmesio: planetos gyventojų skaičius pasiekė septynis milijardus. Pasiekęs šešis milijardus tik 1998-aisiais, šis skaičius, prognozuojama, ir toliau didės. Nenuostabu, kad jau ne vienus metus kalbama apie vadinamąjį žmonių perteklių – situaciją, kai gyventojų skaičius viršija planetos pajėgumą tiek gyventojų išmaitinti. Įdomu pasvarstyti: ar tikrai žmonių perteklius yra pagrindinė daugumos globalių politinių, ekonominių, ekologinių ir kitų problemų priežastis, ar šitaip supaprastinama daug sudėtingesnė situacija? Problemos įvardijimas yra itin svarbus – jis diktuoja ir sprendimų variantus.

Kirgizijoje šis tas vyksta: nauja vyriausybė, kuriasi nauji opozicijos aljansai, o nauja ilgai trukusios įvairių politinių jėgų kovos fazė rodo, kad klostosi dinamiška ir lankstesnė nei bet kur kitur Centrinėje Azijoje politinė sistema. Debatai dėl šalies jungimosi į tarptautines sąjungas pinasi su vietinių politinių jėgų kova siekiant numatyti Kirgizijos ateitį Eurazijos regione.

Rožių revoliucijos lyderis, charizmatiškasis Gruzijos vadovas ir geriausias JAV draugas Kaukaze Michailas Saakašvilis savo vynuogyno, esančio šalies rytuose, gali nematyti dar ilgai.

Rugpjūčio 14-ąją Gruzijos generalinė prokuratūra įtraukė buvusį Gruzijos prezidentą į labiausiai ieškomų Gruzijos asmenų sąrašą. Taigi, jei šiuo metu JAV gyvenantis ir Tafto universiteto Tarptautinių santykių mokykloje Masačusetse dėstantis M. Saakašvilis sugalvotų bent trumpam sugrįžti į valstybę, kuriai vadovavo ištisą dešimtmetį, jo iškart lauktų areštas.

Padniestrė – probleminė Moldovos dalis, kurios ji nekontroliuoja jau daugiau nei 20 metų ir kurios gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai. Nors šiuo metu pasaulio žvilgsniai nukreipti į Ukrainą, galbūt vertėtų susimąstyti, ar Padniestrė nebus antrasis Krymas, o Moldova – antra eilėje po Ukrainos. Juolab kad Padniestrėje didėja Rusijos kareivių skaičius. Šių metų kovo mėnesį žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimai apie Rusijos kareivių pratybas šiame regione.

Pasirodo, kad tie Rusijos kareiviai be atpažinimo ženklų, kurie prieš kelis mėnesius užgrobė Ukrainos Krymą, – tikri profesionalai, puikiai ekipuoti ir ginkluoti. Įsiveržimui parengti rusų tankai ir aviacija šiuo metu sutelkti prie sienos su Ukraina. Tačiau Rusija, nors demonstruoja jėgą, tikriausiai laikosi kinų kario ir filosofo Sun Tzu patarimo: „Aukščiausias karo meno lygis – įveikti priešą be mūšio.“

Davidas Lektzianas yra Teksaso technikos universiteto Politikos mokslų departamento profesorius. Jo mokslinių interesų sritis – ekonominių sankcijų tyrimai, o darbai publikuojami tokiuose JAV akademiniuose leidiniuose kaip „American Journal of Political Science“, „International Studies Quarterly“, „Journal of Conflict Resolution“, „Journal of Peace Research“ ir kt. 2014 m. pavasario semestrą D. Lektzianas dirbo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, dėstė kursą „Prekyba, konfliktai ir ekonominė diplomatija“.

Liepos 17 d. Rusijos informaciniame portale „Lenta.ru“ buvo išspausdintas Rusijos agentūros „Regnum“ Rytų biuro redaktoriaus Michailo Pako straipsnis, kuriame teigiama, kad Uzbekistanas jau artimiausiu metu planuoja statyti atominę elektrinę. Įvykis tikrai būtų neeilinis, galintis gerokai pakeisti visą Centrinės Azijos energetinį žemėlapį. Tačiau vėliau pasirodė oficiali informacija, kad Uzbekistano valstybinė akcinė energetikos kompanija „Uzbekenergo“ tokių planų neturi net ilgalaikėje perspektyvoje, nes jie nesiderina su nebranduolinės zonos koncepcija, kurią dar 1993 m. Jungtinėse Tautose paskelbė šalies vadovas I. Karimovas. O jo žodis Uzbekistane yra šventas.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).