Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kaip Rusija netapo energetine didžiąja valstybe (21)

Julija Latynina, "Novaja gazeta"
2014 05 30

Šiandien, kai Kremlius įgyvendino Chodorkovskio idėjas, tiesa, karikatūriniu pavidalu, pats laikas pagalvoti apie tai, kokioje istorinėje kryžkelėje mes stovėjome prieš 11 metų ir kokiu šansu nepasinaudojome.

Prezidentas Putinas pasirašė kontraktą su Kinija dėl dujų tiekimo. Derybos vyko 10 metų. Tačiau pačių dujų kol kas nėra, ir dujotiekio nėra. Kad jas būtų galima parduoti, reikės įsavinti Irkutsko bei Čajandinsko telkinius ir pastatyti dujotiekį „Sibiro galia“. Preliminariais „Gazprom“ skaičiavimais, „Sibiro galia“ kainuos 30 mlrd. dolerių, t. y. 7,5 mln. dolerių už kilometrą...

 
 
  Ukraina: decentralizacija, federalizacija ar padalinimas? (85)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2014 05 27

Gegužės 11 dieną, praėjus vos porai mėnesių nuo vadinamojo Krymo referendumo, dalis (tikėtina, mažesnė) Donecko ir Luhansko gyventojų vėl žengė link balsadėžių, kad balsuotų už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos. Referendumo rezultatai buvo žinomi iš anksto, nes dieną prieš balsavimą netoli Slavjansko buvo sulaikyta grupė separatistų, gabenančių per šimtą tūkstančių jau pažymėtų biuletenių, kuriais planuota užkimšti balsadėžes, gausybė pažeidimų taip pat buvo referendumo dieną – nenuostabu, kad nei Kijevas, nei Vakarų valstybės nepripažįsta šio „referendumo“ rezultatų.

 
 
  Eurazijos ekonominė sąjunga migloje (15)

Viktoras Denisenko
2014 05 26

Neseniai atrodė, kad Rusija stovi prie didelio geopolitinio proveržio slenksčio. Buvo kalbama, kad ilgai puoselėtas Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) projektas, kuris turėjo tapti Rusijos atsaku Europos Sąjungai, pavirs realybe jau 2015 metais. Tačiau agresyvūs Rusijos veiksmai prieš Ukrainą, esminių tarptautinės teisės normų nepaisymas ir kiti panašūs pavojingi žaidimai privertė sunerimti net artimiausius Maskvos partnerius. Dėl šios priežasties Eurazijos ekonominės sąjungos projektas vėl praranda aiškius kontūrus.

 
 
  Valstybių sienos Ferganos slėnyje – nuolatinis konfliktų šaltinis?

Fabio Belafatti, Šiuolaikinės Vidurio Azijos studijų centro koordinatorius (Vilniaus Universiteto Orientalistikos Centras) ir Vilniaus universiteto lektorius
2014 05 23

Derlingas Ferganos slėnis, plytintis Centrinės Azijos širdyje tarp Uzbekistano, Tadžikistano ir Kirgizijos, jau seniai yra dėmesio centre dėl daugybės regiono saugumui keliamų grėsmių. Tarp jų – ginčytinų valstybių sienų ir anklavų klausimai, laikomi svarbiausiu destabilizacijos veiksniu. Neseniai vykę pasienio incidentai tarp Tadžikistano ir Kirgizijos dar kartą išryškino problemą, tačiau, siekiant padaryti bent paprasčiausias išvadas apie saugumą Ferganos slėnyje, reikia atidžiau pažvelgti į visus tai lemiančius veiksnius.

 
 
  Pakeliui į Eurazijos Sąjungą (9)

Vaidotas Šernius
2014 05 19

Muitų sąjunga (MS), pradėta kurti dar 1995 m., konkrečią veiklą pradėjo tik 2010 m. liepos mėnesį patvirtinus Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos sąjungos Muitų kodeksą. Siekdami didesnės ekonominės šalių integracijos, 2011 m. lapkričio 18 d. Baltarusijos, Kazachstano ir Rusijos vadovai po beveik devynerius metus trukusių derybų pasirašė Deklaraciją dėl vieningos ekonominės erdvės, kuri šių valstybių teritorijoje pradės funkcionuoti nuo 2012 m., sukūrimo. Šiuo metu vyksta intensyvus pasirengimas deryboms dėl tolimesnio žingsnio – gilesnės ekonominės šių šalių integracijos. Gegužės 29 d. Kazachstano sostinėje Astanoje planuojama pasirašyti Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES) sutartį, o pati sąjunga savo veiklą oficialiai pradėtų nuo 2015 m. sausio 1 dienos.

 
 
  Taikos derybų pabaiga: tamsi Palestinos ateitis

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 05 16

Balandžio 29-ąją baigėsi devynis mėnesius trukęs Izraelio ir Palestinos lyderių derybų procesas. Izraelis, tą dieną tarytum pažymėjęs įsakymu nugriauti kelis namus ir mečetę netoli Nabluso miesto Vakarų Krante, liko nieko nepažadėjęs palestiniečiams, o šie – be karinės okupacijos iš jų atimtų teisių. Anot Izraelio, kurio balsas Vakarų žiniasklaidoje ne vieną dešimtmetį girdėti kur kas garsiau nei Palestinos, deryboms kelią užkirto palestiniečių nenoras pripažinti Izraelį kaip žydų valstybę. Ką iš tikro reiškia šis nenoras, kokią politiką vykdė Izraelis taikos derybų metu ir ar iš viso bent apžvelgiamoje perspektyvoje galimi pokyčiai regione? Atsakymai į du pirmus klausimus atsako ir į trečiąjį.

 
 
  Mįslingas „Dešinysis sektorius“ (93)

Viktoras Denisenko
2014 05 12

„Dešinysis sektorius“ (DS) tapo atpažįstamu Ukrainoje įvykusios revoliucijos „prekės ženklu“. Tačiau mažai kas galėtų tiksliai pasakyti, kas tai per organizacija ir kokie yra tikrieji jos siekiai. „Dešinysis sektorius“ vis labiau tampa mitais ir įtarimais apipintu susivienijimu be aiškios tiek visuomeninės, tiek politinės ateities. Tenka pripažinti, kad gyvybingiausia ši organizacija šiandien yra vien Rusijos propagandos vaizdiniuose.

 
 
  Kvietimas teikti individualias paraiškas ketvirtajam Tarptautiniam Baltarusijos tyrinėtojų kongresui

2014 05 11

Kongresas vyks Kaune 2014 m. spalio 3–5 dienomis.

Prašome iki birželio 2 d. užpildyti paraiškos formą tiesiogiai tinklalapyje (on-line): icbs.palityka.org/4th-international-congress-of-belarusian-studies.htm. Daugiau informacijos: http://www.icbs.lt/, icbs.palityka.org.

 
 
  Vengrijos kelias dešinėn ir į Rusijos glėbį (11)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2014 05 09

Balandžio 7 dieną Vengrijos parlamento rinkimai didelių staigmenų neatnešė. Kaip ir tikėjosi dauguma vengrų, charizmatiškas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas išsaugojo savo postą, o jo vadovaujama dešiniųjų jėgų partija „Fidesz“ užsitikrino daugumą parlamente: iš 199 vietų ji laimėjo 133, penkių kairės ir liberalų partijų aljansas gavo 38 vietas, kraštutinių dešiniųjų partija „Jobbik“ turės 23, o žalieji LMP – 5 parlamentarus. Tačiau po rinkimų netyla diskusijos, kad demokratija Vengrijoje nėra tokia stipri, kaip norėtųsi, ir „Fidesz“ šalį pamažu veda į autokratijos liūną.

 
 
  Rinkimai į Europos Parlamentą: akcentai ir iššūkiai (6)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 05 05

Europos Parlamentas (EP) yra viena svarbesnių Europos Sąjungos (ES) institucijų, tačiau jos autoritetas ir įtaka tiek Europos Sąjungos valdymo struktūroje, tiek ES valstybių gyventojams nėra dideli. Šių metų gegužę numatyti jau aštunti EP rinkimai spėjo išryškinti Europos aktualijas ir iššūkius, su kuriais susiduria europinis parlamentarizmas.

 
 
  Užgauta savimeilė (10)

Romanas Nazarenko, Ukraina
2014 05 02

To, kas dabar vyksta rytų Ukrainoje, negalima vadinti atsitiktiniais separatizmo protrūkiais. Rusijai jau užgrobus Krymą, žiniasklaidoje pasirodė rusų valdininkų publikacijų, kuriose jie atvirai pasisakė už tai, kad karinė kampanija būtų tęsiama į Ukrainos pietryčius.

 
 
  Ženevos susitarimas – daug triukšmo dėl nieko (166)

Viktoras Denisenko
2014 04 30

Ženevos susitarimas, pasiektas balandžio viduryje, turėtų padėti normalizuoti situaciją Ukrainoje, tačiau yra rimtų abejonių, kad šis dokumentas iš tikrųjų galėtų pakreipti reikalus į gerąją pusę. Kiekviena iš susitarimo dalyvių turėjo savo tikslų, kurie nebūtinai sutapo su kitų susitarimo šalių tikslais. Pasirašytame dokumente sudėlioti visi tokioje situacijoje reikalingi „teisingi“ žodžiai, tačiau politikos apžvalgininkai pažymi, kad susitarimas iš esmės yra tuščias ir beprasmis, o gal net žalingas svarbiausiaijo dalyvei – Ukrainai.

 
 
  Moldovai tenka susirūpinti (3)

Viktoras Denisenko
2014 04 25

Rusijos veiksmai Ukrainoje ir kariuomenės telkimas prie jos sienų griauna visą regiono saugumo infrastruktūrą. Suprantama, šiandien pagrindinis smūgis yra nukreiptas link rytinės ir pietinės Ukrainos dalies, tačiau šie įvykiai verčia nerimauti ir kitas valstybes, kurios gali būti paveiktos šios geopolitinės krizės.

 
 
  Kuo baigsis protestai Venesueloje? (14)

Aušra Pakalniūtė
2014 04 23

Kaip galėjo nutikti, kad vienoje turtingiausių naftos išteklių valstybių pasaulyje, kai barelis naftos kainuoja apie 100 JAV dolerių, trūksta net tualetinio popieriaus? – Venesuelos spaudoje klausia šios šalies analitikai. Nuo vasario vidurio Venesuelą krečia didelės protestų akcijos, per kurias jau žuvo mažiausiai 28 žmonės ir šimtai buvo sužeista.

 
 
  Tai, ką pradėjo Petras Didysis, baigėsi rusiškuoju ajatola (71)

Julija Latynina
2014 04 21

Pateikiame šiek tiek sutrumpintą Julijos Latyninos straipsnį, išspausdintą tinklalapyje novayagazeta.ru. Originalų tekstą galite rasti čia.

Kad ir kaip būtų liūdna pripažinti, bet Rusija šiuo metu išgyvena tą patį, ką ir Iranas per 1979 metų Islamo revoliuciją, skirtumas tik toks, kad mūsų ajatola Chomeinis kartu yra ir mūsų šachas.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras