Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Tai, ką pradėjo Petras Didysis, baigėsi rusiškuoju ajatola (71)

Julija Latynina
2014 04 21

Pateikiame šiek tiek sutrumpintą Julijos Latyninos straipsnį, išspausdintą tinklalapyje novayagazeta.ru. Originalų tekstą galite rasti čia.

Kad ir kaip būtų liūdna pripažinti, bet Rusija šiuo metu išgyvena tą patį, ką ir Iranas per 1979 metų Islamo revoliuciją, skirtumas tik toks, kad mūsų ajatola Chomeinis kartu yra ir mūsų šachas.

 
 
  Putino sąjungininkai Vakaruose (58)

Mitchellas A. Orensteinas
2014 04 15

JAV žurnalo „Foreign Affairs“ portalas foreignaffairs.com kovo 25 d. išspausdino straipsnį apie galimus Rusijos prezidento V. Putino ryšius su Europos kraštutinėmis dešiniosiomis partijomis. Pateikiamas šiek tiek sutrumpintas šio straipsnio vertimas į lietuvių kalbą. Visą straipsnį galima rasti šiuo adresu.

 
 
  Krymas: juoda katė tarp Rusijos ir Kinijos? (29)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2014 04 14

Kai prieš pat Krymo referendumą Jungtinių Tautų Saugumo Taryba siekė priimti rezoliuciją, raginančią viso pasaulio valstybes nepripažinti jo rezultatų, niekam nebuvo nuostabu, kad Rusija pasiūlymą vetavo. Kita vertus, Kinijos susilaikymas nuo balsavimo sulaukė gerokai daugiau dėmesio, spekuliacijų ir interpretacijų.

 
 
  Ar JAV ir Saudo Arabija stabdys Rusiją kartu? (67)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 04 11

Kai Rusija prisijungė Krymą, Vakarai turėjo kažkaip reaguoti. Jie sureagavo – sukūrė porą nepageidaujamų savo šalyse asmenų sąrašėlių ir pašalino Maskvą iš Didžiojo aštuoneto. Tačiau visa tai atrodo nerimtai. Kai prasidėjo kalbos apie ekonomines sankcijas, Amerikos ir Europos vienybė iš karto skilo. Ir tai suprantama, nes Jungtinėms Valstijoms lengva ekonomiškai bausti Rusiją, mat šalių sąsajos šioje srityje nėra glaudžios. O, pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija ar Didžioji Britanija (pirmiausia jų verslas) nenori aukoti savo ekonominių interesų vardan Ukrainos.

 
 
  Skandalingasis „Keystone XL“ naftotiekis: protestų banga prieš purviną energiją

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 04 09

Šių metų kovo 2 dieną prie Baltųjų rūmų Vašingtone buvo suimta bene rekordinis skaičius protestuotojų: 398. Tądien minia, kurios didumą sudarė studentai, susirinko protestuoti prieš vis dar nesulaukiantį JAV prezidento pritarimo naftotiekio „Keystone XL“ statybos projektą, aktyvistų radare blykčiojantį jau ne pirmus metus. Dėl ko gi nerimsta protestai, ką žada „Keystone XL“ šalininkai ir kokią būsimo naftotiekio įtaką aplinkai prognozuoja mokslininkai? Atsakymai: 830 tūkstančių barelių naftos, iš Kanados į JAV transportuojamos per dieną, ir gamtosaugos entuziastų prognozuojama nepataisoma žala gamtai.

 
 
  V. Landsbergis atsakinėja tiesioginiame eteryje tarptautiniam al Jazeera tinklui, Vilnius, 2014-03-31 (1)

2014 04 06

- Kas Jums kelia daugiausia rūpesčio dėl Krymo aneksijos? Ar žiūrite optimistiškai?

V.L.: Nesu labai optimistiškas. Didžiausią rūpestį kelia Vakarų sutrikimas ir akivaizdus silpnumas, kadangi jie buvo nepasirengę tokiam netikėtam ir pamatiniam smūgiui prieš Jungtinių Tautų nustatytą pasaulio tvarką. JTO chartija su visais savo principais išmesta į šiukšlyną, ir niekas atvirai nepaklausia: pone Putinai, ar tai Jūsų tikrasis sprendimas išeiti iš Jungtinių Tautų? Ar Jūsų nelegitimi Rusijos vyriausybė irgi tam pritaria?

 
 
  Nauja V. Putino tikrovė: ko dar tikėtis iš Rusijos prezidento? (113)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 04 04

Gyvenant dabartinių įvykių sūkuryje dar šiek tiek sunku vertinti jų istorinę reikšmę. Tačiau vienas dalykas aiškus: po Krymo prijungimo prie Rusijos Federacijos pasaulis jau bus kitoks. Kažkas panašaus atsitiko SSRS žlugimo metu. Tuomet lyg ir baigėsi šaltasis karas, o šiandien Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė pagrįstai teigia: „Konf­ron­ta­ci­ja tarp Va­ka­rų ir Ru­si­jos di­dė­ja. Ma­to­me ne tik­tai ka­ri­nio konf­lik­to užuo­maz­gas, bet ma­to­me eko­no­mi­nio ka­ro užuo­maz­gas, o tai, kad vyks­ta pro­pa­gan­di­nis ir in­for­ma­ci­nis ka­ras, ga­li­ma vi­siš­kai at­vi­rai tvir­tai kons­ta­tuo­ti. (…) Iš ti­krų­jų esa­me pra­ktiš­kai prie šal­to­jo ka­ro slenks­čio.“ Ir šitą tikrovę, kurią A. Duginas jau spėjo pavadinti „rusiškuoju pavasariu“, pirmiausia kuria ne kas kitas, o Rusijos prezidentas V. Putinas.

 
 
  Balkanuose atgyja mažosios Jugoslavijos idėja (1)

2014 04 04

Pateikiame 2014 03 31 lzinios.lt išspausdintą straipsnį.

Ma­ke­do­ni­jos mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Ni­ko­la Gruevs­kis ne­no­ri na­rys­tės NA­TO ar Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Po­li­ti­kas tu­ri ki­to­kią vi­zi­ją – kur kas pa­trauk­les­nė jam bū­tų na­rys­tė nau­jai at­kur­to­je Ju­gos­la­vi­jo­je. Pa­na­šiai sa­vo at­ei­tį re­gio­ne įsi­vaiz­duo­ja ir ser­bai.

 
 
  Ji ir JT (6)

Vitalijus Portnikovas
2014 04 03

Rusijos portalas grani.ru kovo 28 d. išspausdino straipsnį apie Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje vykusį balsavimą dėl rezoliucijos, palaikančios Ukrainos teritorinį vientisumą. Atkreiptinas dėmesys į žodžių rusų kalba žaismą straipsnio pavadinime: „Она и ООН“ skamba lyg „Ji ir jis“. Šį pavadinimą, tarsi simbolizuojantį Rusijos vienišumą balsavimo metu, su tam tikra ironijos doze galima suprasti kaip „Rusija ir likęs pasaulis“ (atstovaujamas JT).

 
 
  Kokie pokyčiai laukia Afganistano? (2)

Viktoras Denisenko
2014 04 02

Po kelių dienų Afganistane vyks prezidento rinkimai. Šios šalies gali laukti žymūs politiniai pokyčiai, nes pagret dvi kadencijas jai vadovavęs prezidentas Hamidas Karzajus pagal šalies Konstituciją neturi teisės siekti trečios kadencijos. Kita vertus, visi supranta, kad esminius pokyčius Afganistane pirmiausia lemia ne politinio gyvenimo įvykiai, o kiti, su saugumo padėtimi šalyje susiję aspektai. Ši valstybė išlieka viso regiono nestabilumo šaltiniu. Gana sudėtingoje situacijoje atsidurs ir naujai išrinktas Afganistano vadovas, nes iki šių metų pabaigos iš šalies turėtų pasitraukti JAV ir jų sąjungininkų pajėgos. Visą atsakomybę už padėtį šalyje ir jos ateitį planuojama perduoti Afganistano valdžios struktūroms, kurių gebėjimas visiškai kontroliuoti situaciją kelią pagrįstų abejonių.

 
 
  Saulė teka rytuose (53)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 03 28

Ne, čia ne eilinis straipsnis apie Ukrainą, nors ir apie ją taip pat. Parašyti jį pirmiausia paskatino žinia, kad Amerika ketina mažinti savo ginkluotųjų pajėgų dydį iki 440–450 tūkstančių (mažiausias skaičius nuo 1940 m.). Viena vertus, tai suprantama. Ekonominių sunkumų laikmečiu didelės karinės išlaidos yra sunkiai pateisinama našta. Kartu vienas Pentagono atstovas, komentuodamas šį sprendimą, pažymėjo: „Mes vis dar turėsime labai didelę kariuomenę. Ji bus mobili. Ji bus šiuolaikiška. Ji bus gerai paruošta. Kitaip tariant, kokybė kompensuos kiekybę. Investavimas į nepilotuojamus lėktuvus ir PRGS yra geriau negu investavimas į kareivį. Tačiau ne viskas yra taip paprasta.

 
 
  Krymo totoriai: miglota ateitis (40)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2014 03 27

Šiemet gegužės mėnesį Krymo totoriai minės 70-ąsias trėmimų iš Krymo į Sibirą ir Centrinę Aziją metines. Per 200 tūkstančių totorių buvo ištremti, o sugrįžti į gimtąsias vietas jiems buvo leista tik prasidėjus M. Gorbačiovo perestroikai. Todėl nenuostabu, kad dauguma jų neslepia antirusiškų nuotaikų ir bando priešintis Rusijos veiksmams Kryme.

 
 
  Geopolitinė realybė po Krymo aneksijos (14)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 03 26

Tinklalapio geopolitika.lt redakcija su giliu liūdesiu praneša, kad tai – paskutinis ilgametės mūsų bendradarbės, netikėtai mirusios Aušros Radzevičiūtės-Kornelijos Bradaitės parengtas straipsnis.

Su tinklalapiu geopolitika.lt Aušra bendradarbiavo nuo pat jo įkūrimo 2005 metais. Jos straipsniai visada pasižymėdavo aiškiu tarptautinės situacijos supratimu, giliu analitiniu mąstymu ir įdomiomis įžvalgomis, jautriu į geopolitines kolizijas patekusių tautų ir žmonių problemų suvokimu.

Šviesus velionės atminimas ilgam liks tinklalapio bendradarbių atmintyje.

 
 
  Kiek Rusijai kainuos Krymas? (11)

Viktoras Denisenko
2014 03 24

Praėjus vos kelioms dienoms po vadinamojo „referendumo“ Kryme Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė pusiasalio prijungimo prie Rusijos Federacijos dokumentus. Įgyvendinti šį siekį Maskvai jau negalėjo sutrukdyti net labai neigiama tarptautinės bendruomenės reakcija. Tačiau, be karinių ir geopolitinių niuansų, šis Rusijos sprendimas turi ir ne mažiau reikšmingą finansinį aspektą, kurį verta panagrinėti plačiau.

 
 
  Keistas susitarimas (15)

Brigita Kupstaitytė
2014 03 21

Sausio viduryje Rusija ir Iranas paskelbė apie vykstančias derybas ir planuojamą susitarimą eksportuoti Irano naftą mainais į rusiškas prekes. Toks susitarimas būtų itin reikšmingas Irano ekonominei ir politinei situacijai. Irano ekonomika, nuo 2011 metų įvedus sankcijas, yra paveikta naftos eksporto sumažėjimo ir nesibaigiančių derybų dėl šalies branduolinės programos ateities. Nors šio susitarimo baigtis dar neaiški, vien jo galimybės teikiamas efektas yra neabejotinas. Kyla klausimas: kam Rusijai, turinčiai tiek naftos atsargų, reikalinga Irano nafta ir kokie politiniai aspektai gali slypėti po šiuo komerciniu pasiūlymu?

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras