Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusijos argumentai Kryme – Vakarų politikos pasekmė (85)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2014 03 12

Vakaruose Rusijos veiksmams Kryme kritikos netrūksta. Tačiau ji būtų konservatyvesnė ir mažiau emocinga, jei geriau suprastume pagrindinius Rusijos argumentus. Šiame straipsnyje ir apžvelgsiu du svarbiausius – tautos apsisprendimo teisę ir intervenciją humanitariniais pagrindais ir, remdamasi jų atsiradimo istorija, nurodysiu silpnąsias ir stipriąsias Rusijos argumentacijos puses.

 
 
  Krymo „nežinomieji“ pradeda ir laimi? (7)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 03 11

Jeigu kas nors dar mano, kad Ukraina nekariauja, tai smarkiai klysta. Tiksliau – ji yra puolama, bet pati aktyvių atsakomųjų veiksmų kol kas nesiima. Vakarai visa tai vadina nepasidavimu provokacijoms ir sveikina Kijevo neveiksnumą. Tačiau iš tiesų tai turėtų būti nepriimtina – viskas gali baigtis tuo, kad rusų tankai stovės prie Ukrainos sostinės, o Briuselis ir Vašingtonas toliau ragins ukrainiečius būti kantrius.

 
 
  Krymas kaip tarptautinės politikos indikatorius (12)

Viktoras Denisenko
2014 03 10

Įvykiai Kryme privertė suklusti visą tarptautinę bendruomenę, tačiau kyla labai svarbus klausimas: ar po šių įvykių bus padarytos deramos išvados? Vadinamojo Vakarų pasaulio reakcija verčia rimtai tuo abejoti. Krymo krizė dramatiškai primena 2008 metų įvykius Gruzijoje. Po to konflikto irgi atrodė, kad idealistinis požiūris į Rusiją turėtų netekti prasmės, tačiau vangi ir labai atsargi Vakarų reakcija leido Maskvai pajusti ne tik galią, bet ir nebaudžiamumą.

 
 
  Naujai Ukrainos valdžiai nepatariu derėtis su Lukašenka (29)

2014 03 09

Į tinklalapio ZN.UA klausimus atsako buvęs Baltarusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas, buvęs kandidatas į prezidentus ir pilietinės kampanijos „Europinė Baltarusija“ vadovas Andrejus Sanikovas.

Jūsų požiūriu, kaip Maskvos veiksmai Krymo atžvilgiu derinasi su Budapešto memorandumu? Kaip į tai turi reaguoti jį pasirašiusios šalys, garantavusios Ukrainos saugumą?

 
 
  Olimpiada Sočyje: ar sportas nugalėjo politiką?

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 03 07

Štai ir pasibaigė nevienareikšmės Žiemos olimpinės žaidynės Sočyje. Nuo pat pradžių aplink jas buvo daugiau politikos nei sporto – dominavo terorizmo grėsmės, seksualinių mažumų teisių pažeidimo ir neribotos korupcijos Rusijoje temos. Vėliau prisidėjo atskirų valstybių lyderių sprendimas nevykti į olimpiados atidarymą...

 
 
  Tiksinti Krymo bomba (90)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 03 06

Įtampai Kryme pasiekus beveik kritinę ribą, buvęs Rusijos prezidento patarėjas Andrejus Ilarionovas savo tinklalapyje parašė: pagrindinė ir vienintelė pastarojo meto Vladimiro Putino provokacijų užduotis – išprovokuoti plataus masto pilietinį karą Ukrainoje. „Daugelis šių provokacijų tyčia ir demonstratyviai įžeidinėja Ukrainos valstybę, Ukrainos nacionalinius simbolius, ukrainiečių nacionalinę savimonę – tikintis, kad bus neišvengiama reakcija“, – pabrėžia buvęs patarėjas. Bet ukrainiečiai demonstruoja olimpinę kantrybę.

 
 
  Pigus rublis ir brangi nafta (83)

Vaidotas Šernius
2014 03 05

Pastaruosius porą mėnesių Rusijos rublis nuolat ritasi žemyn. Maskvos biržoje euras ir doleris pasiekė seniai regėtas aukštumas. Dar iki konflikto Kryme nuo šių metų pradžios rublis jau buvo praradęs daugiau kaip 7 procentinius punktus savo vertės JAV dolerio ir euro valiutų krepšelio atžvilgiu. Kovo 1 d. (šeštadienį) Rusijos Federacijos Tarybai pritarus Vladimiro Putino nuomonei ir davus leidimą įvesti karines pajėgas į Ukrainą, pirmadienį (kovo 3 d.) Maskvos valiutų birža pasiekė niekad nematytą dugną: už 1 eurą buvo galima įsigyti 50 rublių. 

 
 
  Kam ir kaip finansiškai padeda užsienis? (31)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 03 04

Nieko turbūt nestebina, kad Venesuela praktiškai nemokamai ilgus metus tiekė naftą Kubai ir kitais būdais rėmė šią šalį – viskas vardan Simono Bolivaro idėjų. Taip pat nestebina, kad amerikiečiai skiria pinigų Izraeliui ar Armėnijai, ką jau kalbėti apie „pagalbą demokratijai“ daugelyje besivystančių šalių. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pinigus skolina, o mainais reikalauja griežtų taupymo programų įgyvendinimo. Tačiau pastaruoju metu tarptautinės finansinės pagalbos sferoje atsiranda nauja tendencija: autokratinių valstybių tarpusavio pagalbos fondas.

 
 
  Kaip Putinas padeda JAV atsikratyti „geopolitinės konkurentės Nr. 1“, arba galimos Rusijos intervencijos į Ukrainą geopolitinės pasekmės (232)

Maksym Khylko, filosofijos mokslų kandidatas, tarptautinių santykių magistras (Kijevas, Ukraina)
2014 03 03

Nustebinti pasyvios Vašingtono reakcijos į Rusijos intervenciją Kryme Vakarų apžvalgininkai rašo, kad JAV laivyno įvedimas į Juodąją jūrą galėtų efektyviau apmalšinti Putino įkarštį nei Obamos pareiškimas. Žinoma, turi teisę egzistuoti ir įprastas aiškinimas, kad atseit visa bėda ta, jog Obama – silpnas. Tačiau tikrosios priežastys glūdi truputį giliau.

 
 
  Už Mūsų ir Jūsų laisvę (28)

Aleksej Polehkij, politologas, mokslininkas, Antverpeno universitetas, Belgija / Vroclavo universitetas, Lenkija
2014 03 03

2014-ųjų vasario 20-osios įvykiai Ukrainoje įeis į pasaulio istoriją kaip šauksmas – kokia yra laisvės, demokratijos kaina ir kokia iš tikrųjų yra žmogaus gyvybės kaina? Kokią kainą ukrainiečiai yra pasirengę sumokėti už savo balso teisę, už laisvę ir galimybę lemti savo likimą, o ne būti nebyliais kelių valdytojų, iš gobšumo ir nebaudžiamumo praradusių protą, vergais?

 
 
  Kijevo Euromaidanas – tai masinė išsilaisvinimo, o ne ekstremistinė pilietinio nepaklusnumo akcija (72)

2014 03 01

Bendras Ukrainos nacionalizmo tyrėjų pareiškimas dėl dešiniųjų radikalų grupių dalyvavimo Ukrainos protesto judėjime, taip pat perspėjimas dėl to, kad kai kurie „antifašistiniai“ pranešimai iš Kijevo iš tikrųjų palaiko rusiškąjį imperializmą 

 
 
  Šaltoje draugiškoje atmosferoje – ar išsaugos „Gazprom“ savo pozicijas posovietinėje erdvėje? (15)

Inokentij Adjasov
2014 02 28

Lietuvos energetinės nepriklausomybės klausimas yra tiesiogiai susijęs su „Gazprom“. Geopolitika.lt siūlo šiek tiek sutrumpintą tinklalapio Lenta.ru straipsnio, kuriame analizuojami Rusijos dujų milžino santykiai su partneriais posovietinėje erdvėje (taip pat ir su Baltijos valstybėmis) ir jo verslo perspektyvos šiame regione artimiausioje ateityje, vertimą.

 
 
  Neišspręstų konfliktų Pietų Kaukaze tarptautinis kontekstas – Khojaly genocidas

2014 02 26

2014 metų vasario 24 dieną Geopolitinių studijų centras drauge su Azerbaidžano jaunimo organizacija Lietuvoje (http://www.ayol.lt/) ir Azerbaidžano Respublikos ambasada Lietuvoje (http://www.azembassy.lt/) organizavo pirmąjį tarptautinį renginį „Neišspręstų konfliktų Pietų Kaukaze tarptautinis kontekstas – Khojaly genocidas“, skirtą Khojaly (Chodžaly; 1992-02-26) genocidui ir Kalnų Karabacho konfliktui nušviesti. Renginys vyko Mykolo Romerio universitete. Šis renginys buvo skirtas Khojaly įvykių aukoms paminėti ir pasvarstyti, kaip tarptautinė bendruomenė gali apginti karo aukų bei dingusių be žinios civilių gyventojų artimųjų ir sužeistųjų interesus.

 
 
  Ar ateis pavasaris į Bosniją? (5)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2014 02 26

Bosnijos šiaurėje esančioje Tuzloje protestus vasario 4 dieną pradėjo penkių privatizuotų gamyklų darbininkai, iš savininkų ir vyriausybės reikalaudami sumokėti vėluojančius atlyginimus bei pensijas. Per kelias dienas protestai išplito į kitus miestus, pasiekė ir sostinę Sarajevą. Taikūs protestai virto riaušėmis: vasario 7 dieną protestuotojai susirėmė su policija ir padegė keliolika valstybinių pastatų, tarp jų premjero administraciją ir prezidentūrą Sarajeve su joje įkurtu valstybiniu archyvu. Sulaikyti 27 protesto akcijos dalyviai, o kitą dieną atsistatydino kelių šalies kantonų vadovai. Manoma, kad iš viso nuo protestų pradžios sužeista per tris šimtus žmonių.

 
 
  Buvusio Ukrainos prezidento savininko instinktas ir šalies ateitis (37)

Viktoras Denisenko
2014 02 24

Atstatydintas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius dar ne taip seniai tvarkėsi šalyje kaip savininkas savo kieme. Tai tik patvirtino jo polinkį į autoritarinio valdymo principus, kurių taikymu šis šalies vadovas yra kaltinamas nuo pat atėjimo į valdžią. Rizikingas politinis žaidimas ir nenoras įsiklausyti į šalyje vyraujančias nuotaikas įžiebė Euromaidano laužus ir sukėlė didelę įtampą šalies viduje. Vargu ar V. Janukovyčių buvo galima pavadinti geru ir sumaniu politiku – savo būdu jis labiau priminė daugumą kitų posovietinės erdvės politikos veikėjų, kurie painioja asmeninius ir valdomos valstybės interesus.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras