Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  V. Janukovyčius susitarė su opozicija – ar tai atneš taiką? (236)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 02 22

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir trijų parlamentinių opozicijos partijų vadovai – Vitalijus Klyčko, Arsenijus Jaceniukas bei Olehas Tiahnybokas, stebint derybininkams iš ES, pasirašė politinės krizės sprendimo susitarimą. Tuoj po to buvo praneštos kelios naujienos: specialiosios paskirties VRM daliniai traukiasi iš vyriausybinių kvartalų Kijeve; protestuotojams duotos 24 valandos atiduoti neteisėtai turimus ginklus; Rusija stabdo dviejų milijardų JAV dolerių kredito pervedimą Ukrainai.

 
 
  Laiškas iš Lvovo (1)

2014 02 22

Brangūs draugai, jau suėjo trys mėnesiai, kai prasidėjo konfrontacija tarp prezidento Viktoro Janukovyčiaus ir Ukrainos žmonių. Vakar, vasario 19 d., konfliktas įgavo grėsmingą pobūdį, dabartinė situacija šalyje gali baigtis pilietiniu karu. Todėl mes imamės iniciatyvos informuoti jus apie įvykius Ukrainoje, siūlydami jums dar vieną požiūrį į šį konfliktą. Mes stengsimės būti sąžiningi ir objektyvūs.

 
 
  Bitkoinai: nei auksas, nei auksu žiba (28)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2014 02 21

Kodėl bitkoinai tampa vis populiaresne kriptovaliuta (crypto-currency)? Visų pirma, atsiskaityti bitkoinais už prekes ir paslaugas yra kur kas paprasčiau ir pigiau nei tradicinėmis mokėjimo priemonėmis. Kita priežastis – bitkoinai nėra priklausomi nė nuo vienos šalies vyriausybės, todėl jų infliacija ir defliacija nėra ir negali tapti politinio žaidimo dalimi – o tai ypač patrauklu libertarių pažiūrų asmenims. Dar vienas bitkoinų pliusas yra tas, kad atsiskaitymai jais yra ne tik paprastesni, bet ir atsieti nuo jūsų tapatybės. Kitaip tariant, apsipirkdami ar mokėdami už paslaugas neturite atskleisti savo privačių duomenų – ši tema pastaruoju metu po JAV šnipinėjimo skandalų yra ypač aktuali. Bitkoinų rėmėjai taip pat tikina, kad ribotas jų kiekis – iš viso 21 mln. bitkoinų galės būti paleisti į apyvartą – taip pat apsaugos nuo šios valiutos infliacijos.

 
 
  Ukrainos ateitis sprendžiama šiandien (38)

Viktoras Denisenko
2014 02 21

Nepriklausomybės aikštė Kijeve (Maidane) tapo visos Ukrainos simboliu. Lokalūs įvykiai šioje sostinės aikštėje turi platesnę prasmę ir atspindi situaciją visoje šalyje. Padėtis čia itin sudėtinga, todėl kol kas nėra lengva atlikti bent tikslesnę jos analizę ir juo labiau ką nors prognozuoti. Šiame straipsnyje bus bandoma pateikti svarbiausius aspektus, kurie lemia sudėtingą situaciją Ukrainoje, ir pamąstymus apie galimą šios šalies ateitį.

 
 
  Kodėl Sovietų Sąjunga dar gyva? (23)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 02 19

Pasaulyje pripažinta amerikietiška sociologinių tyrimų bendrovė „Gallup“ (ją labai sunku įtarti neobjektyvumu ar tendencingumu) atliko apklausą buvusiose SSRS respublikose (kažkodėl – išskyrus Uzbekistaną ir Baltijos valstybes), kurių gyventojams buvo užduotas paprastas klausimas: jie daugiau prarado ar laimėjo dėl Sovietų Sąjungos subyrėjimo? Praėjusių metų pabaigoje paskelbti rezultatai buvo nevienareikšmiai (žr. lentelę apačioje).

 
 
  Viktoro Janukovyčiaus manevrai (136)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 02 17

Kai prieš kelias savaites politinė situacija Ukrainoje vėl gerokai įkaito, šalies prezidentas pasiėmė nedarbingumo lapelį – oficialiai buvo pranešta, kad jį į lovą paguldė aukšta temperatūra. Tačiau netrukus iš lovos teko išlipti: politinėms kovoms iš gatvių persikėlus į Aukščiausiąją Radą, prezidentui teko slopinti maištą savo paties laive. 52 valdančiosios Regionų partijos deputatai buvo pasirengę balsuoti už opozicijos inicijuotą įstatymo projektą, tarp kitų sausio 16 d. Rados priimto įstatymų paketo pakeitimų numatantį ir besąlygišką amnestiją protestų dalyviams.

 
 
  Skelbimas

2014 02 14

Geopolitinių studijų centras maloniai kviečia atvykti į tarptautinį renginį „International context of unsolved conflicts in the South Caucasus“, kuris vyks vasario 24 dieną 11.30 val. Mykolo Romerio universitete (Ateities g. 20) I-414 auditorijoje.

 
 
  Abenomikos pagrindai (3)

Inga Sapronaitytė
2014 02 12

Dideli užmojai iš esmės keisti ekonominę politiką nusipelno ir atitinkamo termino. Čia galima paminėti reiganomikos, klintonomikos ar rodžernomikos pavyzdžius. Na, o prieš metus apžvalgininkai Japonijos premjero Shinzo Abe ekonomikos išjudinimo planą pavadino abenomika. Ar šis terminas į istoriją bus įrašytas kaip sėkmingas ekonomikos skatinimo pavyzdys, nulems Sh. Abe ryžtas pagaliau imtis struktūrinių reformų.

 
 
  Apie keturis puslapius, skirtus Lietuvai Rusijos URM ataskaitoje (20)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 02 07

Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM) paskelbė ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį ES valstybėse, kurioje net keturis puslapius skyrė Lietuvai (jos tekstą rusų ir anglų kalbomis galima rasti čia). Pirmiausia būtina pasakyti, kad tai vienas iš informacinio karo ne tik prieš mūsų šalį, bet ir prieš visą demokratinę Europą elementų bei akivaizdus Amerikos, kurios Valstybės departamentas irgi kasmet skelbia ataskaitas dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje, atkartojimas.

 
 
  Maidanas ir Ukrainos šansas modernizuotis (82)

Jevgenij Magda, politikos mokslų kandidatas, Kijevas
2014 02 06

Revoliuciniai įvykiai Kijevo Maidane dar nepriartėjo prie logiškos pabaigos. Šiandien galima kalbėti apie tai, kad Ukrainoje nusistovėjo dviejų grupuočių priešprieša: tų, kurie yra suinteresuoti gyventi europietiškoje aplinkoje, ir tų, kurie tam priešinasi. Bet katros iš jų pergalė rimtai pakeis visuomeninį-politinį Ukrainos gyvenimą.

 
 
  Tikrasis Turkijos demokratijos veidas (20)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2014 02 05

Didžiulis korupcijos skandalas, įtraukęs daugiau nei pusšimtį įtakingiausių Turkijos politikų ir verslininkų, atrodytų, turėjo būti šios šalies ministro pirmininko Recepo Tayyipo Erdogano eros pabaiga. Tačiau jis savo posto palikti nežada. Ar tai reiškia, kad Turkijoje baigiasi (dalinės) demokratijos era?

 
 
  Ką Vakarams būtina žinoti apie kraštutinius dešiniuosius Euromaidane (43)

Anton Šechovcov
2014 02 01

Daug kas Vakaruose teiraujasi apie Ukrainos radikaliųjų nacionalistų dalyvavimą Kijevo Euromaidane. Kai kurie tariamai kairieji tinklalapiai, tokie kaip WorldSocialistWebSite (Pasaulinis socialistų tinklalapis) spausdina atvirą melą apie Euromaidaną ir dešiniųjų radikalų vaidmenį protestuotojų veiksmuose. Tokio pobūdžio tinklalapiai bando įtikti Rusijos veikėjams, kurie stengiasi, kad Ukraina netektų savo ir taip trapios nepriklausomybės.

 
 
  Pasipriešinimas Ukrainoje plinta. Kas bus: „antrasis frontas“ ar pirmalaikiai rinkimai? (46)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 01 30

Ukrainoje visi laukia, ar bus įvesta nepaprastoji padėtis. Ministrai skelbia ultimatumus: reikalauja grąžinti užimtus valstybinių institucijų pastatus (kai kuriais duomenimis, Kijeve protestuotojai užėmė trijų ministerijų patalpas), trauktis iš Maidano ir toliau sau taikiai protestuoti kitose Kijevo aikštėse. Tačiau neramumai Ukrainoje tik plinta – vienas po kito atskrieja pranešimai apie „perversmus“ kituose šalies miestuose. Pranešama, kad pirmadienį protestuotojai kontroliavo dešimt apskričių savivaldybių: Ivano Frankovsko, Lvovo, Lucko, Černovcų, Ternopolio, Rovno, Vinicos, Žitomyro ir Poltavos.

 
 
  Turi revoliucija pradžią – neturi revoliucija pabaigos! (I) (57)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 01 29

Ši garsi frazė pakankamai tiksliai apibūdina dabartinę situaciją Ukrainoje. O yra dar vienas – Bismarko – posakis: „Revoliucijas sugalvoja romantikai, vykdo fanatikai, o jų rezultatais naudojasi niekšai“, ir galima sakyti, kad Kijevo Maidanas – jau beveik antrame etape.

 
 
  Pilietinis karas Sirijoje: paskutinės minutės klausimai prieš Ženevą ir derybų pradžia (39)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 01 27

Tarptautinių organizacijų ataskaitos apie kone trejus metus besitęsiančio Sirijos pilietinio karo padarinius darosi vis kraupesnės. Beveik devyni milijonai – daugiau kaip visos trys Baltijos valstybės – priversti palikti namus, per 11 tūkstančių žuvusių vaikų, o keletą dienų prieš taikos derybų pradžią paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Basharo Assado režimas atsakingas už 11 tūkstančių kalinių nukankinimą. Sausio pradžioje Jungtinių Tautų Vyriausiasis pabėgėlių komisariatas (angl. UNHCR) pasauliui pristatė turbūt ne vieną šokiravusį pranešimą: UNHCR tiesiog nustojo sekti žuvusiųjų skaičių, mat jam peržengus 100 tūkstančių tiksliai ir patikimai įvardinti konflikto apimtį darosi itin sunku.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras