Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Arielio Sharono palikimas: tarp pagyrų ir nusikaltimų šleifo (6)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 01 22

Po aštuonerių metų, praleistų komos būsenos, šiemet sausio 11-ąją mirė buvęs Izraelio premjeras ir vienas įtakingiausių šalies politikų Arielis Sharonas. Dalyvavęs šalies politiniame gyvenime nuo pat jos susikūrimo, po mirties premjeras sulaukė nevienareikšmių vertinimų. Kol pasaulio galingieji ir tarptautinės spaudos gigantai giria politiką už indėlį į Izraelio valstybės raidą, girdėti – nors gal ne taip garsiai – ir kritiškų balsų, primenančių pasauliui apie jo vykdytus karo nusikaltimus. Vienų herojus, kitų stipriai nekenčiamas, A. Sharonas iliustruoja žiniasklaidos ir pasaulio galingųjų tendenciją pamiršti, kad dauguma politikų veiksmų turi dvi medalio puses.

 
 
  Irako ir JAV kryžkelės (13)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 01 20

Šiandien Irakas stovi prie pilietinio karo slenksčio. Kad po JAV karių išvedimo iš šalies viskas baigsis taip, prognozavo didelė dalis regiono ekspertų, ir tai suprantama dėl sudėtingų Irako šiitų, sunitų ir kurdų santykių. S. Husseino laikais iš esmės šiitišką valstybę valdė sunitų mažuma. Po diktatoriaus nuvertimo viskas tarsi atsistojo į savo vietas, tačiau sunitišką diktatūrą faktiškai pakeitė šiitiškoji su premjeru Nouri al Malikiu priešakyje.

 
 
  Kijevo Maidanas sutiko Naujuosius metus. Kas toliau? (200)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 01 17

Kaip rašoma „Vikipedijoje“, svarbiausias revoliucijos požymis yra esminis vyriausybės politikos turinio pasikeitimas, o klasikinis to pavyzdys – Didžioji Prancūzijos revoliucija (1789–1799), nuvertusi absoliutaus monarcho Liudviko XVI vyriausybę, kurios politika buvo nebepriimtina daugumai šalies gyventojų. Iš esmės tokia apibrėžtis tinka ir šiandien. Deja, po 2003 m. Rožių revoliucijos Gruzijoje, 2004 m. Oranžinės revoliucijos Ukrainoje, 2011 m. įvykusio valdžios pasikeitimo Egipte „naujas gyvenimas“ šiose šalyse truko labai neilgai. Todėl kyla natūralus klausimas: kuo pasibaigs pastarųjų mėnesių įvykiai Ukrainoje? Ar tai išties nauja bręstanti revoliucija, galinti pakeisti santvarką? Ir kas toliau?

 
 
  Karimovų šeimos paslaptys (3)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 01 13

Pastaruoju metu keisti dalykai dedasi ilgamečio Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo šeimoje. Rimtas bangas kelia jo mylima duktė Gulnara. Ji nei iš šio, nei iš to ėmė atvirauti „Tviteryje“, kritikuodama ne tik Nacionalinės saugumo tarnybos (institucija, kuri yra pagrindinis autoritarinio režimo ramstis ir kurios vadovą Rustamą Inojatovą Gulnara apkaltino noru perimti valdžią) savivalę, bet ir savo šeimos narius (pavyzdžiui, seserį Gulnara apkaltino narkotikų vartojimu, o motiną Tatjaną Karimovą –susidomėjimu okultizmu).

 
 
  Kinijos skverbimasis į Centrinę Aziją: logika ir poveikis (14)

Fabio Belafatti, Šiuolaikinės Vidurio Azijos studijų centro koordinatorius (Vilniaus Universiteto Orientalistikos Centras) ir Vilniaus universiteto lektorius
2014 01 10

Pastaraisiais metais Kinijos vaidmuo Centrinėje Azijoje akivaizdžiai padidėjo ir tai pavertė ją svarbiausiu penkių posovietinių Centrinės Azijos respublikų prekybos partnere. Kinija formuluoja savo Centrinės Azijos strategiją vien ekonominiais terminais: jos investicijos užtikrina regiono plėtrą ir turėtų būti geriausia jo stabilumo garantija. Kadaise tuščios rinkos dabar yra pripildytos kiniškų prekių, plečiama infrastruktūra ir tai atrodo kaip grynai pozityvus, abiem pusėms naudingas žaidimas. Tačiau viskas nėra taip paprasta.

 
 
  Europos Sąjunga prieš „Gazprom“ „Pietų srautą“

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 01 08

Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ projektas – dujotiekis „Pietų srautas“ – susidūrė su rimtomis teisinėmis problemomis: Europos Komisijos (EK) teigimu, visi iki šiol pasirašyti susitarimai su Europos Sąjungos (ES) šalimis, kurių teritorija turėtų driektis naujasis dujotiekis, prieštarauja ES teisės normoms. O tiksliau – Trečiojo energetikos paketo nuostatoms, kurios draudžia tai pačiai kompanijai būti ir dujų tiekėja, ir

 
 
  Kas laimėjo, o kas pralaimėjo Ženevoje (4)

Viktoras Denisenko
2014 01 06

Lapkričio pabaigoje po ilgų ir įtemptų derybų Ženevoje pavyko pasiekti susitarimą dėl įsisenėjusios tarptautinės politikos problemos – Irano ir jo branduolinės programos. Po dešimtmečio bevaisių pastangų daug kas įvertino šį sprendimą kaip aiškų proveržį, tačiau atsirado ir tokių šalių, kurios vis vien liko nepatenkintos pasiektu kompromisu. Galbūt taip nutiko dėl to, kad Ženevoje vyko stambus geopolitinis žaidimas, tačiau tiksliai pasakyti, kas jį laimėjo, o kas pralaimėjo, nėra lengva.

 
 
  Kinija keičia pasaulio taisykles – Vakarų hegemonijai pribrendo galas (3)

Giedrius Smolskas
2014 01 05

Iki XXI-ojo amžiaus Vakarų šalys, visų pirma Vakarų Europa ir JAV bei kai kurios pažangesnės buvusios europiečių kolonijos, kaip kad Australija ar Kanada, galėjo džiaugtis savo visapusiška globalia lyderyste. Labiausiai išplėtotomis ekonomikomis, didžiausia karine galia, vadovaujančiomis pozicijomis įvairiose tarptautinėse struktūrose. To joms pasiekti padėjo ankstyvosios industrializacijos ir kolonizacijos suteikti pranašumai. Kaip bebūtų, XXI-ame amžiuje laukia didelės geopolitinės permainos, kurios jau prasidėjo ir privers ant laurų užmigusias Senojo kontinento ir kitas Vakarų pusrutulio valstybes permąstyti savo nenoriai kvestionuojamą vietą pasaulyje ir jų ateities strategijas.

 
 
  Ką pranašauja žaliavų ciklai (4)

Vaiva Sapetkaitė, VU TSPMI magistrė
2014 01 03

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai, išnalizavę ilgesnę nei 350 metų žaliavų rinkos istoriją, sugebėjo įrodymais pagrįsti populiarią (Prebischo-Singerio) teoriją, kad ilgesnėje perspektyvoje žaliavų eksportuotojai visada pralaimi, praneša Rusijos naujienų portalas newsru.com. Laikui bėgant santykinės žaliavos kainos (prekės kainos, išreikštos per kitas prekes) krinta ir galutinis produktas visada duos didesnę ekonominę naudą negu žaliavos... 

 
 
  Baltarusijoje oligarchus paskiria Lukašenka, Ukrainoje oligarchai skiria prezidentą (11)

Roman Jakovlevskij
2014 01 01

Žvilgsnis iš Minsko į Ukrainos įvykius

Baltarusijoje labai atidžiai sekama, kas vyksta Ukrainoje, tačiau vertinti to neskubama. Šiomis dienomis daugelis manęs klausia, kas vyksta Kijeve, ir tai – nuoširdus susidomėjimas. Manau, kad tyla Baltarusijoje klaikiai augant kainoms yra apgaulinga. Mūsų šalyje visi žino, kad šiandien Ukrainai iškilo rimtų sunkumų. Aišku, kaip ir 2004 metais, pasienio su Ukraina rajone – Polesėje – kabelinės televizijos tinklai nebetransliuoja Ukrainos kanalų. Tačiau šiandien, priešingai nei prieš 10 metų, nieko nuslėpti nebeįmanoma, nes jau išplito internetas.

 
 
  Laisvoji transatlantinė prekyba: laisvę nulemia galingieji (5)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2013 12 23

Lapkričio 15-ąją baigėsi antrasis Tran­sat­lan­ti­nės pre­ky­bos ir in­ves­ti­ci­jų par­tne­rys­tės su­tar­ties (Transatlantic trade and investment partnership, TTIP) derybų raundas, Briuselyje prie stalo susodinęs JAV ir Europos Sąjungos atstovus. Šia partneryste ketinama liberalizuoti rinką, kuri šiandien užima apie 40 procentų pasaulio ekonomikos, ir tiek Europos Sąjungai, tiek JAV žadama daug pranašumų. Kokie tie pranašumai, kokie dažnai nutylimi minusai ir ką TTIP sako apie abiejų Atlanto pusių demokratiškas tradicijas?

 
 
  Lenkijos ir Rusijos santykiai vėl šlubuoja (16)

Viktoras Denisenko
2013 12 18

Atsakyti į klausimą, kokie yra Lenkijos ir Rusijos santykiai – ar patys geriausi naujausioje šių šalių istorijoje, ar tokie pat sudėtingi kaip įprastai, – nėra lengva. Atrodytų, kad pastaruoju metu šių dviejų valstybių santykiuose atsirado teigiama dinamika. Lenkijoje pradėta palankiau žiūrėti į Rusiją, o Rusijoje – į Lenkiją. Tačiau keli incidentai parodė, kad šis pagerėjimas yra tik laikinas, paviršutiniškas reiškinys. Giluminės Lenkijos ir Rusijos santykių problemos niekur nedingo.

 
 
  Sirija: taikos derybų belaukiant (2)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2013 12 13

Lapkričio pabaigoje Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki Moonas pasauliui pranešė, kad 2014 metų sausio 22-ąją Ženevoje prasidės Sirijos opozicijos pajėgų ir dabartinės vyriausybės taikos derybos. Tai bus pirmas kartas nuo karo pradžios 2011-aisiais, kai abi pusės leisis į diplomatinį dialogą. Kol jo laukiama, apžvelkime, kas dedasi Sirijoje metams artėjant prie pabaigos ir kokie trukdžiai gali stabdyti taikos derybas sausį.

 
 
  Maidanas – iššūkis Ukrainai, Rusijai ir Vakarams (5)

Lilija Ševcova
2013 12 10

Rusijos ir Vakarų žiniasklaidoje yra pasirodę nemaža straipsnių apie įvykius Ukrainoje, naujųjų Ukrainos opozicijos jėgų kovą už europinę šalies orientaciją, aiškiausiai matomą Kijevo Nepriklausomybės aikštėje (Nepriklausomybės Maidane). Pateikiame profesorės, Maskvos Karnegio centro mokslinės bendradarbės Lilijos Ševcovos straipsnio „Maidanas – iššūkis Ukrainai, Rusijai ir Vakarams“, gruodžio 6 d. išspausdinto tinklalapyje „Ежедневный журнал“, šiek tiek sutrumpintą vertimą.

 
 
  Rytų partnerystė: pasitarimas baigėsi – kas toliau? (58)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2013 12 09

Vienu metu buvo daug kalbų apie tai, kad Europos Sąjungos Rytų partnerystės (RP) programa yra neefektyvi ir neturi ateities. Tokių abejonių kyla ir šiandien (pirmiausia, žinoma, abejoja Rusija). Tačiau Ukrainos istorija su Asociacijos sutartimi parodė, kad RP iniciatyva pasiteisino.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras