Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Laisvoji transatlantinė prekyba: laisvę nulemia galingieji (5)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2013 12 23

Lapkričio 15-ąją baigėsi antrasis Tran­sat­lan­ti­nės pre­ky­bos ir in­ves­ti­ci­jų par­tne­rys­tės su­tar­ties (Transatlantic trade and investment partnership, TTIP) derybų raundas, Briuselyje prie stalo susodinęs JAV ir Europos Sąjungos atstovus. Šia partneryste ketinama liberalizuoti rinką, kuri šiandien užima apie 40 procentų pasaulio ekonomikos, ir tiek Europos Sąjungai, tiek JAV žadama daug pranašumų. Kokie tie pranašumai, kokie dažnai nutylimi minusai ir ką TTIP sako apie abiejų Atlanto pusių demokratiškas tradicijas?

 
 
  Lenkijos ir Rusijos santykiai vėl šlubuoja (16)

Viktoras Denisenko
2013 12 18

Atsakyti į klausimą, kokie yra Lenkijos ir Rusijos santykiai – ar patys geriausi naujausioje šių šalių istorijoje, ar tokie pat sudėtingi kaip įprastai, – nėra lengva. Atrodytų, kad pastaruoju metu šių dviejų valstybių santykiuose atsirado teigiama dinamika. Lenkijoje pradėta palankiau žiūrėti į Rusiją, o Rusijoje – į Lenkiją. Tačiau keli incidentai parodė, kad šis pagerėjimas yra tik laikinas, paviršutiniškas reiškinys. Giluminės Lenkijos ir Rusijos santykių problemos niekur nedingo.

 
 
  Sirija: taikos derybų belaukiant (2)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2013 12 13

Lapkričio pabaigoje Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki Moonas pasauliui pranešė, kad 2014 metų sausio 22-ąją Ženevoje prasidės Sirijos opozicijos pajėgų ir dabartinės vyriausybės taikos derybos. Tai bus pirmas kartas nuo karo pradžios 2011-aisiais, kai abi pusės leisis į diplomatinį dialogą. Kol jo laukiama, apžvelkime, kas dedasi Sirijoje metams artėjant prie pabaigos ir kokie trukdžiai gali stabdyti taikos derybas sausį.

 
 
  Maidanas – iššūkis Ukrainai, Rusijai ir Vakarams (5)

Lilija Ševcova
2013 12 10

Rusijos ir Vakarų žiniasklaidoje yra pasirodę nemaža straipsnių apie įvykius Ukrainoje, naujųjų Ukrainos opozicijos jėgų kovą už europinę šalies orientaciją, aiškiausiai matomą Kijevo Nepriklausomybės aikštėje (Nepriklausomybės Maidane). Pateikiame profesorės, Maskvos Karnegio centro mokslinės bendradarbės Lilijos Ševcovos straipsnio „Maidanas – iššūkis Ukrainai, Rusijai ir Vakarams“, gruodžio 6 d. išspausdinto tinklalapyje „Ежедневный журнал“, šiek tiek sutrumpintą vertimą.

 
 
  Rytų partnerystė: pasitarimas baigėsi – kas toliau? (58)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2013 12 09

Vienu metu buvo daug kalbų apie tai, kad Europos Sąjungos Rytų partnerystės (RP) programa yra neefektyvi ir neturi ateities. Tokių abejonių kyla ir šiandien (pirmiausia, žinoma, abejoja Rusija). Tačiau Ukrainos istorija su Asociacijos sutartimi parodė, kad RP iniciatyva pasiteisino.

 
 
  Ukrainoje gimsta pilietinė visuomenė (37)

Romanas Nazarenko, Ukraina
2013 12 05

Pasaulio bendruomenė šiuo metu įdėmiai seka įvykius Ukrainoje. Po to, kai jos vyriausybė atidėjo Asociacijos su ES sutarties pasirašymą, žinomas šalies žurnalistas Mustafa Naijemas per socialinį tinklą „Facebook“ pakvietė visus, nesutinkančius su šiuo valdžios sprendimu, ateiti į centrinę šalies aikštę. Tada, lapkričio 21-ąją, susirinko apie 500 žmonių. Tarp jų buvo ir šių eilučių autorius.

 
 
  Bulgarija: šalis, kur bėdos po vieną nevaikšto (11)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2013 12 04

Bulgarai nerimsta jau beveik metus

Gatvės protestai Bulgarijoje nerimsta beveik metus. Sausio pabaigoje dėl padidėjusių komunalinių paslaugų kainų prasidėję protestai, vėliau peraugę į apskritai nepasitenkinimą korupcija, skurdu, oligarchija ir pan., privertė atsistatydinti Boiko Borisovo vyriausybę. Tačiau net ir po rinkimų gegužės mėnesį bulgarai nenurimo.

 

 
 
  Gazos Ruožas: praėjus metams po karinės operacijos – humanitarinė krizė (14)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2013 12 02

Okupuoto Gazos Ruožo gyventojai lapkričio mėnesį minėjo metų sukaktį, kai Izraelis čia vykdė karinę operaciją „Gynybos stulpas“, kuri Palestinoje dažnai vadinama tiesiog 2012-ųjų Gazos karu. Minint šią skaudžią sukaktį verta panagrinėti, kas ir kokiame kontekste vyko prieš metus, kaip karinių veiksmų padariniai prisidėjo prie situacijos regione ir kokioje padėtyje Gazos Ruožo gyventojai gyvena šiandien. Tik apžvelgus šiuos aspektus galima kalbėti apie Gazos ateitį ir tolesnius politinius sprendimus regione.

 
 
  JAV ir Iranas: kam naudinga? (18)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2013 11 29

„Atėjau, pamačiau, nugalėjau“, – šis garsus posakis pastaruoju metu vis labiau siejasi su naujuoju Irano prezidentu Hassanu Rouhani, kuris per trumpą laiką sugebėjo gerokai perpiešti geopolitinį Artimųjų ir Vidurio Rytų paveikslą. Šiandien beveik visi jau pamiršo tuos laikus, kai Teheranas draugavo su Vašingtonu, ir staiga nesutarimų dėl Irano branduolinės programos tunelio gale pasirodė šviesa. Viena vertus, nieko ypatingo neįvyko: na, pasikalbėjo H. Rouhani su B. Obama telefonu, ir kas?..

 
 
  Ant Rusijos slenka stagnacijos šešėlis (52)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2013 11 28

Pastaruoju metu jau ne tik užsienio spauda, bet ir Rusijos valdžios atstovai pripažįsta: šalies ekonomika susiduria su rimtomis problemomis, kurios mažų mažiausiai reiškia stagnaciją. Ir nors šiais metais prognozuojamas 1,8 proc. BVP augimas, besivystančios ekonomikos statusą turinčiai šaliai tai nieko gero nežada. Rusijos ekonominės plėtros ministerija oficialiai pranešė, jog iki 2030 m. Rusijos ekonomika kasmet vidutiniškai augs 2,5 proc., ir toks nedidelis rodiklis reiškia, kad prezidento Vladimiro Putino prieš rinkimus pažadėtas ekonominis ir socialinis proveržis atidedamas tolesniam laikui.

 
 
  Integracija Eurazijoje – stabili ar trapi? (69)

Viktoras Denisenko
2013 11 27

Per kelis pastaruosius metus integracijos procesai Eurazijoje smarkiai paspartėjo. Pagrindinis jų lokomotyvas yra Rusija. Tai ji inicijavo Muitų sąjungą, už kurios matyti būsimos Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) kontūrai. Be to, ir pati EES gali tapti realybe jau 2015 metais. Visa tai galima priskirti prie didelių Maskvos laimėjimų. Tačiau integracijos procesai Eurazijos platybėse nėra vienareikšmiai.

 
 
  Žvilgsnis iš Baltarusijos: Rytų partnerystė ir sėkmės galimybė (1)

Pavel Usov, politikos mokslų daktaras
2013 11 25

Iki pastarojo laiko į Rytų partnerystę (RP) buvo žiūrima kaip į popierinį, be realaus geopolitinio turinio, projektą. Ši iniciatyva buvo lyg ir atsakas į ES kritiką dėl to, kad ji nėra parengusi strategijos savo rytinių kaimynų atžvilgiu, o Rytų Europos šalys buvo traktuojamos ne kaip geopolitinis prioritetas, o kaip kultūrinė ir politinė Europos periferija. Pradėjusi įgyvendinti RP iniciatyvą Europa parodė, kad yra pasirengusi savam geopolitiniam žaidimui rytinių kaimynių kryptimi, tačiau kartu tai kėlė abejonių dėl to žaidimo tikslo. <...> Todėl klausimas, ar RP taps tiltu į Europą arba tuo maksimumu, kurio gali tikėtis posovietinės valstybės, lieka neatsakytas.

 
 
  O dabar Putinas važiuoja į Jerevaną (206)

Roman Jakovlevskij
2013 11 22

Pasakos apie galimą Muitų sąjungos išplėtimą, į ją įstojant Turkijai, Indijai, Vietnamui, suvokiamos kaip kipšo pinklės.

Kol Putinas apie Ukrainos eurointegraciją aiškinasi su Janukovyčiumi tai Sočyje, tai lyg ir Maskvoje (iki šiol gerai nežinoma, kur), Kremliaus eilėje atsirado Armėnija. Jau ne paslaptis, kad gruodžio pradžioje Putiną išvys Jerevane, kur jis senokai bebuvo. Atėjo metas padėtį išsiaiškinti vietoje.  

 
 
  Sienų politika: vyriausybių argumentai ir realūs padariniai (8)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2013 11 18

1989-ųjų lapkričio 9-oji laikoma data, kai pradėjo byrėti Berlyno siena. Šis opresijos simbolis Vokietiją dalijo ne vieną dešimtmetį tarytum distopinis socialinis eksperimentas, kurio padariniai iki šių dienų buvusią Rytų Vokietiją ekonomiškai skiria nuo Vakarų Vokietijos. Kad ši siena griuvo, galima tik švęsti. Tačiau bešvenčiant verta prisiminti, kad šitokių sienų – įvairių fizinių barjerų sistemų – pasaulyje iki šiol yra ne viena, statomos ir naujos. Kas jas stato, kaip tai argumentuoja ir kokie šitokios politikos padariniai – svarbūs klausimai, į kuriuos įdomu pasigilinti...

 
 
  Apie Europos revoliuciją už laisvę (2)

Vytauto Landsbergio ir Hanso-Dieterio Genscherio vieša diskusija Aacheno aukštojoje mokykloje, 2013-04-12
2013 11 15

Karolio Didžiojo premijos įteikimo 2013 m. renginiai

Lietuvos laisvė ir Vokietijos susijungimas – istorinės paralelės

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras