Pasakos apie galimą Muitų sąjungos išplėtimą, į ją įstojant Turkijai, Indijai, Vietnamui, suvokiamos kaip kipšo pinklės.

Kol Putinas apie Ukrainos eurointegraciją aiškinasi su Janukovyčiumi tai Sočyje, tai lyg ir Maskvoje (iki šiol gerai nežinoma, kur), Kremliaus eilėje atsirado Armėnija. Jau ne paslaptis, kad gruodžio pradžioje Putiną išvys Jerevane, kur jis senokai bebuvo. Atėjo metas padėtį išsiaiškinti vietoje.  

1989-ųjų lapkričio 9-oji laikoma data, kai pradėjo byrėti Berlyno siena. Šis opresijos simbolis Vokietiją dalijo ne vieną dešimtmetį tarytum distopinis socialinis eksperimentas, kurio padariniai iki šių dienų buvusią Rytų Vokietiją ekonomiškai skiria nuo Vakarų Vokietijos. Kad ši siena griuvo, galima tik švęsti. Tačiau bešvenčiant verta prisiminti, kad šitokių sienų – įvairių fizinių barjerų sistemų – pasaulyje iki šiol yra ne viena, statomos ir naujos. Kas jas stato, kaip tai argumentuoja ir kokie šitokios politikos padariniai – svarbūs klausimai, į kuriuos įdomu pasigilinti...

Karolio Didžiojo premijos įteikimo 2013 m. renginiai

Lietuvos laisvė ir Vokietijos susijungimas – istorinės paralelės

Sirijos atvejis atskleidė, kad Amerikos elitas gali būti skilęs (yra B. Obamos stovykla, kuri visaip bandė išvengti karinės operacijos, ir stumiančių jį link karo lageris, kuris galbūt mažiau matomas, bet į jį orientuojasi tokie aktyvesnių veiksmų prieš Damaską šalininkai kaip Saudo Arabija ir Turkija). Ir atrodo, kad tai nėra paprastas skilimas, susijęs su konkrečiu atveju...

Pasirašius Asociacijos sutartį tarp ES ir Ukrainos šiaurinėje Eurazijos dalyje atsirastų esminių politinių permainų galimybė. Sėkminga Ukrainos „europeizacija“ ne tik galėtų tapti didele demokratijos sklaidos sėkme, bet ir suteiktų impulsą laipsniškai europinių vertybių sklaidai į kitas posovietines valstybes. Tačiau be oficialiai paskelbtos galimybės kad ir tolimoje ateityje Ukrainai įstoti į ES pats didžiausias Briuselio vykdomas demokratizavimo projektas kol kas yra tik eksperimentas, kuris gali ir nepasisekti. Be oficialios narystės perspektyvos suteikimo, Briuselis ir ES šalys privalo pareikšti apie galimą sankcijų taikymą Maskvai Rusijos ir Ukrainos prekybinių santykių eskalavimo atveju.

Latvijos makroekonomikos ekspertas Dainis Gašpuitis šių metų liepą pareiškė, kad iš visų Baltijos šalių arčiausiai prieškrizinio lygio yra Lietuvos ekonomika, o labiausiai atsilieka Latvijos. Ekonomisto teigimu, lietuviams beliko atkurti 2,3 proc. prieškrizinio BVP lygio, estams – 4,9 proc., o latviams – 12,2 procento. Ir tai logiška, nes kaimyninė šalis įkrito į giliausią duobę. Tačiau pernai šios šalies ekonomika visus maloniai nustebino: jos BVP ūgtelėjo net 5,6 proc. (Lietuvos –  3,7 proc., o Estijos – 3,3 proc.). Kai kurie ekonomistai tai pavadino tikru stebuklu, o kai kurie iki šiol negali patikėti, kad Latvijai išties pavyko.

Islamas yra religija, apie kurią šiandien kalbama daugiausia, tačiau nesunku pastebėti, kad šios kalbos neretai būna ne dvasinio, o politinio pobūdžio. Islamo pasaulis priešpriešinamas ne kitų religijų paradigmai, o Vakarų pasauliui kaip ne vien religinių – krikščioniškų, bet ir politinių vertybių sferai. Be to, šiandien tradiciškai apie islamo pasaulį kalbama kaip apie priešišką erdvę. „Džihadas“, „terorizmas“, „šariatas“ yra tos sąvokos, kurios formuoja mūsų požiūrį į šią religiją.

Paskutinį spalio sekmadienį Gruzijoje vykę prezidento rinkimai netikėtumų nepateikė nei rinkėjams, nei politikams, nei politikos apžvalgininkams. Kaip ir tikėtasi (tiksliau – kaip prieš rinkimus rodė įvairios apklausos), naujuoju šalies vadovu tapo „Gruzijos svajonės“ (GS) kandidatas Georgijus Margvelašvilis, surinkęs beveik du trečdalius (62 proc.) rinkimuose dalyvavusių gruzinų balsų.

Neseniai vykusį oficialų Ukrainos premjero žaibo vizitą į Minską visi beveik užmiršo.

Į kai kurių strategų spėliojimus, kad svečias šį kartą bandys užsitikrinti Minsko paramą eurazijinių Kremliaus planų prilaikymui, rimtai žiūrėti neverta. Briuselis ir Maskva spaudimą Kijevui didina ne dienomis, o valandomis. Šiame mūšyje už Ukrainą apie svarbų Baltarusijos vaidmenį mėgstama kalbėti tik Minske...

Tradiciniame susitikime su Rusijos žurnalistais Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka, žmonių pravardžiuojamas „batka“ („tėtušiu“), išsakė nemažai įdomių minčių, kurias galima interpretuoti kaip tam tikrą politinį pranešimą. Šis pranešimas pirmiausia skirtas artimiausiai Baltarusijos sąjungininkei – Rusijai.

Be pirmoje šio straipsnio dalyje analizuotų politinių veiksnių, yra dar daugybė socialinių ir ekonominių klausimų, kuriuos reikia atskirai aptarti, kad Kazachstano „stebuklas“ būtų įvertintas objektyviai.

Pastaraisiais metais dėmesys Kazachstanui – didžiausiai Centrinės Azijos šaliai ir ekonomikai – Vakarų žiniasklaidoje akivaizdžiai padidėjo, ekonomikos kilimas padarė Kazachstaną viena iš sparčiausiai besivystančių buvusios SSRS valstybių. Padidėjęs susidomėjimas šia šalimi gali būti aiškinamas tiek neabejotinai įspūdinga ekonomine jos veikla, tiek ir jos pačios viešųjų ryšių pastangomis pateikti šalį kaip unikalų ekonominės sėkmės, pasiektos dėl „apsišvietusio“ paternalistinio autoritarinio vadovavimo, pavyzdį.

Ar žinote, katras vardas yra populiaresnis Didžiojoje Britanijoje – Džordžas ar Mohamedas? Tiems, kas pasirinko ne vieno iš Didžiosios Britanijos monarchų vardą, teks nusivilti: šiuo metu Didžiosios Britanijos gatvėse dažniau sutiksi pavadintuosius musulmonišku islamo pradininko vardu. Tokia smulkmena puikiai atspindi tai, ką rodo ir valstybių statistika – Senajame žemyne nepaliaujamai gausėja musulmonų populiacija. Skaičiuojama, kad tik dešimtmečių klausimas, kada musulmonai čia sudarys daugumą.

Kaip jau rašyta, Armėnijos pasirinkimas stoti į Rusijos proteguojamą Muitų sąjungą (MS), užuot pasirašius Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, paveiks šio bloko ir Rusijos žaidimo taisykles. Šį kartą pažvelkime, kaip gali pasikeisti situacija Pietų Kaukaze, o tiksliau – Kalnų Karabache.

Baltijos šalys nebėra vienintelės, nepriklausomybės siekusios sudarydamos gyvą žmonių grandinę – Baltijos kelią. Rugsėjo viduryje panašų kelią pakartojo katalonai – šiaurės Ispanijos regiono, siekiančio nepriklausomybės, gyventojai. „Katalonija – nauja ES valstybė“ – tai pagrindinis nepriklausomybės siekiančių Katalonijos nacionalistų šūkis. Bet ar šis siekis realus?

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).