Paskutinį spalio sekmadienį Gruzijoje vykę prezidento rinkimai netikėtumų nepateikė nei rinkėjams, nei politikams, nei politikos apžvalgininkams. Kaip ir tikėtasi (tiksliau – kaip prieš rinkimus rodė įvairios apklausos), naujuoju šalies vadovu tapo „Gruzijos svajonės“ (GS) kandidatas Georgijus Margvelašvilis, surinkęs beveik du trečdalius (62 proc.) rinkimuose dalyvavusių gruzinų balsų.

Neseniai vykusį oficialų Ukrainos premjero žaibo vizitą į Minską visi beveik užmiršo.

Į kai kurių strategų spėliojimus, kad svečias šį kartą bandys užsitikrinti Minsko paramą eurazijinių Kremliaus planų prilaikymui, rimtai žiūrėti neverta. Briuselis ir Maskva spaudimą Kijevui didina ne dienomis, o valandomis. Šiame mūšyje už Ukrainą apie svarbų Baltarusijos vaidmenį mėgstama kalbėti tik Minske...

Tradiciniame susitikime su Rusijos žurnalistais Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka, žmonių pravardžiuojamas „batka“ („tėtušiu“), išsakė nemažai įdomių minčių, kurias galima interpretuoti kaip tam tikrą politinį pranešimą. Šis pranešimas pirmiausia skirtas artimiausiai Baltarusijos sąjungininkei – Rusijai.

Be pirmoje šio straipsnio dalyje analizuotų politinių veiksnių, yra dar daugybė socialinių ir ekonominių klausimų, kuriuos reikia atskirai aptarti, kad Kazachstano „stebuklas“ būtų įvertintas objektyviai.

Pastaraisiais metais dėmesys Kazachstanui – didžiausiai Centrinės Azijos šaliai ir ekonomikai – Vakarų žiniasklaidoje akivaizdžiai padidėjo, ekonomikos kilimas padarė Kazachstaną viena iš sparčiausiai besivystančių buvusios SSRS valstybių. Padidėjęs susidomėjimas šia šalimi gali būti aiškinamas tiek neabejotinai įspūdinga ekonomine jos veikla, tiek ir jos pačios viešųjų ryšių pastangomis pateikti šalį kaip unikalų ekonominės sėkmės, pasiektos dėl „apsišvietusio“ paternalistinio autoritarinio vadovavimo, pavyzdį.

Ar žinote, katras vardas yra populiaresnis Didžiojoje Britanijoje – Džordžas ar Mohamedas? Tiems, kas pasirinko ne vieno iš Didžiosios Britanijos monarchų vardą, teks nusivilti: šiuo metu Didžiosios Britanijos gatvėse dažniau sutiksi pavadintuosius musulmonišku islamo pradininko vardu. Tokia smulkmena puikiai atspindi tai, ką rodo ir valstybių statistika – Senajame žemyne nepaliaujamai gausėja musulmonų populiacija. Skaičiuojama, kad tik dešimtmečių klausimas, kada musulmonai čia sudarys daugumą.

Kaip jau rašyta, Armėnijos pasirinkimas stoti į Rusijos proteguojamą Muitų sąjungą (MS), užuot pasirašius Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, paveiks šio bloko ir Rusijos žaidimo taisykles. Šį kartą pažvelkime, kaip gali pasikeisti situacija Pietų Kaukaze, o tiksliau – Kalnų Karabache.

Baltijos šalys nebėra vienintelės, nepriklausomybės siekusios sudarydamos gyvą žmonių grandinę – Baltijos kelią. Rugsėjo viduryje panašų kelią pakartojo katalonai – šiaurės Ispanijos regiono, siekiančio nepriklausomybės, gyventojai. „Katalonija – nauja ES valstybė“ – tai pagrindinis nepriklausomybės siekiančių Katalonijos nacionalistų šūkis. Bet ar šis siekis realus?

Apie Putino politikos Ukrainoje krachą

Vladimiro Putino vizitas į Ukrainą 1025-ųjų Rusios krikšto metinių proga vietos žiniasklaidoje išprovokavo seriją publikacijų, kurios niekaip nėra susijusios su jubiliejumi, bet perkelia skaitytoją iš karto į 2015 m., kai ukrainiečiai rinks naują prezidentą. Visų rūšių specialistai įžvelgė Rusijos lyderio judesiuose ir kontaktuose ketinimus galutinai nutraukti santykius su Viktoru Janukovyčiumi ir ateityje pasikliauti savo kūmu Viktoru Medvedčiuku – politiku su beveik nuliniu reitingu, bet su rimtais ryšiais.

Klausimas, kas taps dabartinio Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo įpėdiniu, jau seniai kursto ekspertų diskusijas. Klausimas ne tik įdomus savaime, bet ir labai reikšmingas politine prasme. Žiūrint iš vidinio taško, N. Nazarbajevas yra politinio stabilumo šalyje garantas, sugebėjęs sukurti gerai subalansuotą valdymo sistemą, kuri tenkina didesnę dalį įtakingiausių Kazachstano interesų grupių. Todėl jos suinteresuotos, kad Elbasy („nacijos lyderis“) išliktų savo poste kuo ilgiau, nes naujokas (kas jis bebūtų) gali nesugebėti suvaldyti situacijos ir paskatinti konkuruojančių grupuočių konfliktą, kuris neišvengiamai neigiamai atsilieptų politinei ir ekonominei šalies raidai.

Sankt Peterburge rugsėjo 5–6 d. įvyko G20 grupės valstybių vadovų susitikimas. Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui ir nurimus aistroms padiskutuokime apie šį kaimyninėje Rusijoje surengtą samitą, į kurį 20-ties didžiausių pasaulio ekonomikų lyderiai buvo susirinkę spręsti nūdienos ekonomikos aktualijų. 

Estija laikoma Baltijos šalių lydere. Žinoma, galima diskutuoti, ar tai daugiau lėmė objektyvūs laimėjimai, ar veikiau sėkminga šalies rinkodara, tačiau nepaneigsi: palyginti su Latvija ar Lietuva, daug rodiklių iš tiesų yra geresni, dėl to ji pirmoji iš trijų sesių prisijungė prie euro zonos. Negana to, tokie optimistiški estų ekonomistai kaip Toomas Karmo tikina, kad per ateinančius dvidešimt penkerius metus ji pasivys Suomiją pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui...

Besitęsiant Sirijos pilietiniam karui, tęsiasi ir debatai, kokių priemonių – diplomatinių, karinių ar abiejų – imtis tarptautinei bendruomenei ar jos pavieniams nariams. Karas Sirijoje, įsiplieskęs 2011 metų pavasarį, tebereikalauja aukų. Žuvusiųjų skaičius jau seniai perkopė 100 tūkstančių, namus palikti buvo priversti daugiau kaip šeši milijonai (iš jų apie milijoną – vaikai), o zarino dujų ataka, nusinešusi daugiau kaip 1400 gyvybių, į baltus audeklus suvyniotų žuvusių vaikų vaizdu turbūt įsirėžė ne vieno TV žiūrovo atmintin. Kaip į visa tai reaguoja tarptautinė bendruomenė ir ar gali kas nors pasikeisti į gera artimiausiu metu?

Rugsėjo 3 dieną į Maskvą nuvykęs Armėnijos prezidentas Seržas Sargsjanas pranešė, kad Armėnija jungiasi prie Rusijos inicijuotos Muitų sąjungos. Toks žingsnis užkirto kelią numatytam Armėnijos ir ES asociacijos sutarties pasirašymui Vilniuje, nors dėl šio dokumento, į kurį įtraukta ir laisva prekyba su ES bloku, derybos vyko ilgiau nei trejus metus.

Ekonominis Baltarusijos ir Rusijos karas dėl kalio trąšų rinkos gali būti vertinamas kaip naujos kartos ekonominė konfrontacija. Gana netikėti buvo Minsko veiksmai: Baltarusijos valdžia areštavo į oficialias derybas atvykusį Rusijos kompanijos „Uralkalij“ generalinį direktorių Vladislavą Baumgertnerį. Jis buvo sulaikytas po susitikimo su Baltarusijos ministru pirmininku Michailu Miasnikovičiumi. Rusija reagavo į tai negatyviai, tačiau gana santūriai...

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).