Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kalnų Karabachas ir Muitų sąjunga: keturi scenarijai

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2013 10 17

Kaip jau rašyta, Armėnijos pasirinkimas stoti į Rusijos proteguojamą Muitų sąjungą (MS), užuot pasirašius Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, paveiks šio bloko ir Rusijos žaidimo taisykles. Šį kartą pažvelkime, kaip gali pasikeisti situacija Pietų Kaukaze, o tiksliau – Kalnų Karabache.

 
 
  Katalonijos siekiai išbandys Europos Sąjungą (1)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2013 10 14

Baltijos šalys nebėra vienintelės, nepriklausomybės siekusios sudarydamos gyvą žmonių grandinę – Baltijos kelią. Rugsėjo viduryje panašų kelią pakartojo katalonai – šiaurės Ispanijos regiono, siekiančio nepriklausomybės, gyventojai. „Katalonija – nauja ES valstybė“ – tai pagrindinis nepriklausomybės siekiančių Katalonijos nacionalistų šūkis. Bet ar šis siekis realus?

 

 

 
 
  Gerk, kūmai, bet proto nepragerk! (6)

Piotr Bologov, Lenta.ru
2013 10 12
Apie Putino politikos Ukrainoje krachą

Vladimiro Putino vizitas į Ukrainą 1025-ųjų Rusios krikšto metinių proga vietos žiniasklaidoje išprovokavo seriją publikacijų, kurios niekaip nėra susijusios su jubiliejumi, bet perkelia skaitytoją iš karto į 2015 m., kai ukrainiečiai rinks naują prezidentą. Visų rūšių specialistai įžvelgė Rusijos lyderio judesiuose ir kontaktuose ketinimus galutinai nutraukti santykius su Viktoru Janukovyčiumi ir ateityje pasikliauti savo kūmu Viktoru Medvedčiuku – politiku su beveik nuliniu reitingu, bet su rimtais ryšiais.

 
 
  N. Nazarbajevas įvardijo Putinui savo įpėdinį? (69)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2013 10 11

Klausimas, kas taps dabartinio Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo įpėdiniu, jau seniai kursto ekspertų diskusijas. Klausimas ne tik įdomus savaime, bet ir labai reikšmingas politine prasme. Žiūrint iš vidinio taško, N. Nazarbajevas yra politinio stabilumo šalyje garantas, sugebėjęs sukurti gerai subalansuotą valdymo sistemą, kuri tenkina didesnę dalį įtakingiausių Kazachstano interesų grupių. Todėl jos suinteresuotos, kad Elbasy („nacijos lyderis“) išliktų savo poste kuo ilgiau, nes naujokas (kas jis bebūtų) gali nesugebėti suvaldyti situacijos ir paskatinti konkuruojančių grupuočių konfliktą, kuris neišvengiamai neigiamai atsilieptų politinei ir ekonominei šalies raidai.

 
 
  G20 lyderių susitikimas: aistroms nurimus (24)

Vaidotas Šernius
2013 10 08

Sankt Peterburge rugsėjo 5–6 d. įvyko G20 grupės valstybių vadovų susitikimas. Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui ir nurimus aistroms padiskutuokime apie šį kaimyninėje Rusijoje surengtą samitą, į kurį 20-ties didžiausių pasaulio ekonomikų lyderiai buvo susirinkę spręsti nūdienos ekonomikos aktualijų. 

 
 
  e-Estija – lyderė, laiku pasirinkusi tinkamą strateginę kryptį (10)

Vaiva Sapetkaitė, VU TSPMI magistrė
2013 10 07

Estija laikoma Baltijos šalių lydere. Žinoma, galima diskutuoti, ar tai daugiau lėmė objektyvūs laimėjimai, ar veikiau sėkminga šalies rinkodara, tačiau nepaneigsi: palyginti su Latvija ar Lietuva, daug rodiklių iš tiesų yra geresni, dėl to ji pirmoji iš trijų sesių prisijungė prie euro zonos. Negana to, tokie optimistiški estų ekonomistai kaip Toomas Karmo tikina, kad per ateinančius dvidešimt penkerius metus ji pasivys Suomiją pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui...

 
 
  Sirija: Rytai tarp... Rytų ir Vakarų? (54)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2013 10 04

Besitęsiant Sirijos pilietiniam karui, tęsiasi ir debatai, kokių priemonių – diplomatinių, karinių ar abiejų – imtis tarptautinei bendruomenei ar jos pavieniams nariams. Karas Sirijoje, įsiplieskęs 2011 metų pavasarį, tebereikalauja aukų. Žuvusiųjų skaičius jau seniai perkopė 100 tūkstančių, namus palikti buvo priversti daugiau kaip šeši milijonai (iš jų apie milijoną – vaikai), o zarino dujų ataka, nusinešusi daugiau kaip 1400 gyvybių, į baltus audeklus suvyniotų žuvusių vaikų vaizdu turbūt įsirėžė ne vieno TV žiūrovo atmintin. Kaip į visa tai reaguoja tarptautinė bendruomenė ir ar gali kas nors pasikeisti į gera artimiausiu metu?

 
 
  Armėnijos sprendimas gali pakeisti ES ir Rusijos žaidimo taisykles (16)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2013 10 02

Rugsėjo 3 dieną į Maskvą nuvykęs Armėnijos prezidentas Seržas Sargsjanas pranešė, kad Armėnija jungiasi prie Rusijos inicijuotos Muitų sąjungos. Toks žingsnis užkirto kelią numatytam Armėnijos ir ES asociacijos sutarties pasirašymui Vilniuje, nors dėl šio dokumento, į kurį įtraukta ir laisva prekyba su ES bloku, derybos vyko ilgiau nei trejus metus.

 
 
  Nesantaikos kalis (12)

Viktoras Denisenko
2013 10 01

Ekonominis Baltarusijos ir Rusijos karas dėl kalio trąšų rinkos gali būti vertinamas kaip naujos kartos ekonominė konfrontacija. Gana netikėti buvo Minsko veiksmai: Baltarusijos valdžia areštavo į oficialias derybas atvykusį Rusijos kompanijos „Uralkalij“ generalinį direktorių Vladislavą Baumgertnerį. Jis buvo sulaikytas po susitikimo su Baltarusijos ministru pirmininku Michailu Miasnikovičiumi. Rusija reagavo į tai negatyviai, tačiau gana santūriai...

 
 
  ES periferijoje (7)

2013 09 27

Geopolitika.lt siūlo skaitytojams žinomo rusų informacinio analitinio tinklalapio Lenta.ru straipsnį, kurio autorius švelniai, bet kryptingai prieina prie išvados, kad Baltijos valstybėms būtų naudinga pasirinkti Suomijos santykių su Rusija modelį. Pažymėtina, kad tai jau ne pirma tokio pobūdžio publikacija rusiškoje žiniasklaidoje, kai Baltijos šalims aiškinamas nuolankaus suartėjimo su Rusija prasmingumas, nors realių prielaidų tokiam jų žingsniui (taip pat dėl Rusijos pozicijos ir politikos) iš esmės nėra.

 
 
  EP narė Laima Liucija Andrikienė: „Rusijos spaudimui pasiduoti neketiname“ (35)

Kalbėjosi Viktoras Denisenko
2013 09 24

Rytų partnerystės programa ir šios programos vadovų susitikimas Vilniuje lapkričio pabaigoje yra vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai akcentų. Tačiau šiandien darosi akivaizdu, kad tokios valstybės kaip Ukraina ar Moldova tampa tikru mūšių tarp Vakarų (Europos Sąjunga) ir Rytų (Rusija) objektu. Šią situaciją portalui www.geopolitika.lt sutiko pakomentuoti Europos Parlamento narė Laima Liucija Andrikienė.

 
 
  Šengeno erdvė Rusijai atsiverti dar nenori (2)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2013 09 20

Šį pavasarį Kremlius džiūgavo – ES buvo beveik pasiruošusi priimti teigiamą nutarimą dėl vizų režimo su Rusija supaprastinimo, o tai reikštų ne tik lengvesnes ilgalaikių vizų procedūras, bet ir bevizį režimą Rusijos tarnybinių pasų savininkams. Tačiau rugpjūtį paaiškėjo, kad džiūgauta veltui: Vokietija pakeitė savo nuomonę ir nutarė, kad beviziam režimui laikas dar neatėjo. Kodėl? Apie viską nuo pradžių.

 
 
  Taikos derybos, bet ar taikos sąlygos? (9)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2013 09 18

Izraelio ir Palestinos atstovai vėl sėdasi prie derybų stalo, o pasaulis svarsto, kas bus toliau. Vieni svarstymai grįsti prieš tai vykusių pokalbių bevaisiškumu, kiti – realia situacija regione. Galima bandyti sujungti abi kryptis, koncentruojantis ties derybų sąlygomis ir jų kontekstu. Trumpai tariant, klausimai tokie: kiek tikėtina, kad bus surastas abi puses tenkinantis kompromisas ir kas tam kompromisui trukdo?

 
 
  Globalizacija: baimės akys didelės (II) (34)

Viktoras Denisenko
2013 09 16

Tenka pasakyti, kad Lietuvos kontekste pokalbiai apie globalizaciją dažniausiai turi neigimą konotaciją. Globalizacijos labiau bijoma nei bandoma atrasti joje racionalų grūdą ir ryžtis išnaudoti šio proceso teikiamas galimybes. Antroje straipsnio dalyje bus bandoma išnagrinėti Lietuvos padėtį globalizacijos apimtame pasaulyje.

 
 
  Sunkus Azerbaidžano pasirinkimas (1)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2013 09 13

Rugpjūčio viduryje įvyko Vladimiro Putino vizitas į Azerbaidžaną, kuriame Rusijos lyderis nebuvo septynerius metus. Tai yra gera proga pakalbėti apie Baku prioritetus ir iššūkius užsienio politikos srityje.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu? (3)

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką (1)

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras