Šiandien vis didesnis dėmesys skiriamas geopolitiniam susivienijimui BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrikos Respublika). Nors formaliai tai nėra nei reali politinė ar ekonominė sąjunga, nei tarptautinė organizacija, o šiam susivienijimui apibrėžti vartojamą trumpinį 2001 metais pasiūlė agentūra „Goldman Sachs“, kalbėdama apie sparčiausiai augančias pasaulio ekonomikas (...), BRICS vis dažniau aptariamas kaip realiai egzistuojantis tarptautinės politikos subjektas.

Ankstyvą kovo 29 d. rytą Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas grėsmingai pareiškė, kad Šiaurės Korėja yra pasiruošusi pulti JAV. Jis tvirtino, esą raketos yra nutaikytos į Havajus ir žemyninę JAV dalį, nes atėjo laikas suvesti sąskaitas su JAV imperialistais. Šis pareiškimas buvo paviešintas po JAV bombonešių įvykdytos simuliacijos skrendant iš bazės Misūryje, per kurią buvo imituojamas bombų mėtymas į taikinius, esančius Šiaurės Korėjos teritorijoje.

BRICS šalys gamina penktadalį pasaulio BVP ir yra svarbios veikėjos savo regionuose, tačiau jų bandymai ekonominę galią paversti globalia politine jėga kol kas nesėkmingi.(...) Neseniai įvykęs BRICS viršūnių susitikimas Durbane, PAR, tai tik patvirtino, o sulėtėjęs ekonominis tiek pasaulio apskritai, tiek ir BRICS šalių augimas atskleidė BRICS idėjos burbulo egzistavimą. 

Situacija Kipre šiandien yra viso pasaulio dėmesio centre, ir klausimų šioje istorijoje yra kur kas daugiau nei atsakymų. (...) Išskirtinai įdomi šiuo atveju yra Vokietijos pozicija. Viena vertus, jos visuomenėje didėja nepasitenkinimas dėl to, kad Berlynas yra priverstas gelbėti visokiausius „elgetas“. Kita vertus, A. Merkel nuolat sako, kad euro zonos išsaugojimas yra jos prioritetas.

Pastarosiomis savaitėmis Kipras, maža Viduržemio jūros salos valstybė, karaliauja pasaulio žiniasklaidos antraštėse. Dėl blogų paskolų beveik sužlugusią šios euro zonos valstybės bankų sistemą turėjo gelbėti didžioji trijulė – Europos Sąjunga, Tarptautinis valiutos fondas ir Europos centrinis bankas.

Vasario 27 d. vyko Geopolitinių studijų centro surengta apskritojo stalo diskusija „Lietuvos ir Lenkijos santykiai“, kurioje, be kitų klausimų, aptartos abiejų valstybių energetinio ir ekonominio bendradarbiavimo aktualijos. Toliau pateikiami įdomesni momentai iš pasisakymų ir diskusijų energetinių problemų klausimais.

Žmogaus teisių ir demokratijos aktyvistams Vengrijoje kovo 11 diena žymi demokratijos žingsnį atgal – šalies parlamentas, kuriame absoliučią daugumą sudaro valdančiosios „Fidesz“ partijos delegatai, priėmė tiek daugumos vengrų, tiek ir tarptautinės bendruomenės kritiškai vertinamus Vengrijos Konstitucijos pakeitimus.

Nustatyti šiandien tikrąją Lietuvos ir Lenkijos santykių padėtį nėra lengva. Bendrai sutariama, kad šių santykių plotmėje susikaupė daug neišspręstų problemų ir įsisenėjusių skaudulių, kurie liečia tautinių bendruomenių (lenkų Lietuvoje ir lietuvių Lenkijoje) gyvenimą.

Europos Sąjunga nuo 2011 m. birželio 22 d. Baltarusijai skyrė ekonominio ir politinio pobūdžio sankcijas: ES valstybėms draudžiama parduoti Baltarusijai visų rūšių ginklus, ribojama galimybė atvykti į ES valstybes, taip pat įšaldyti atitinkamų Baltarusijos pareigūnų bankų aktyvai, esantys ES bankuose. ES šalių firmoms uždrausta palaikyti ekonominius ryšius su Baltarusijos kompanijomis, aktyviausiai remiančiomis A. Lukašenkos režimą.  

Galima ginčytis, kad tai, kas šiuo metu vyksta technikos laboratorijose, prilygsta pramonės revoliucijai ir ateityje apie XX amžiaus pabaigą ir XXI amžiaus pradžią bus rašoma (skaitmeniniuose) istorijos vadovėliuose kaip apie laikotarpį, pakeitusį žmonijos santykį su supančiu pasauliu. Per pramonės revoliuciją mašinos žmogui pridėjo fizinės jėgos, o per dabartinę technikos revoliuciją žmonija susikurs ne tik fizinius, bet ir protinius pagalbininkus.

Moldovoje, kur neeiliniai parlamento rinkimai jau yra tapę beveik norma, ir vėl politiškai neramu. Ilgą laiką dėl nesutarimų tarp Aljanso už europinę integraciją (AEI) dalyvių ir Komunistų partijos šalis negalėjo išrinkti prezidento. Dabar atsistatydino vyriausybė.

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos ir Lenkijos santykiai akivaizdžiai pablogėjo...

Siekdami prisidėti prie dvišalių santykių gerinimo, Geopolitinių studijų centras (Lietuva) ir Kazimiero Pulaskio fondas (Lenkija) vasario 27 d. Vilniuje surengė diskusiją Lietuvos ir Lenkijos santykių klausimais.

Tinklaraštis novayagazeta.ru kovo 12 d. išspausdino rašytojo ir žurnalisto Andrejaus Stoliarovo  straipsnį – viešąją paskaitą apie Rusijos nacionalinę idėją. Pateikiame šiek tiek sutrumpintą šio straipsnio vertimą.

Pone Ministre Pirmininke,

Jūsų atviras laiškas Prezidentui M. Saakašviliui rodo, kad situacija Gruzijoje kelia didžiulį susirūpinimą. Jeigu jūsų pastangos ves prie vis aiškiau matomo nusigręžimo nuo demokratijos, žiūrint iš Europos perspektyvos tai bus suvokiama, kad Gruzijoje demokratija yra vis labiau kompromituojama. Tokiu atveju jūs tampate asmeniu, kuris Gruzijai užveria duris į Europą.

Tai buvo paskutiniai Venesuelos prezidento Hugo Chavezo žodžiai. Jis skubėjo gyventi, norėjo dar daug ką nuveikti – net kuriam laikui apgavo mirtį, bet likimas buvo negailestingas. Kartą Ispanijos karalius Juanas Carlosas, negalėdamas pakęsti jo nemandagaus elgesio, liepė jam užsičiaupti. Iš tikrųjų daug kas to norėjo, ir štai Venesuelos komandantė nutilo visam laikui.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).