Neseniai dienraštyje „The New York Times“ išspausdintas interviu su vienu iš Gvantanamo sulaikymo centro kalinių vėl iškėlė opų žmogaus teisių pažeidimo šiame centre klausimą. Kalinio istorija antrašte „Gitmo mane žudo“ padėjo atkreipti žiniasklaidos, o galbūt ir plačiosios visuomenės dėmesį į vykstantį teisinio statuso daug metų neturinčių sulaikytų asmenų bado streiką ir dar kartą paklausti, kodėl Baracko Obamos pažadas uždaryti šį sulaikymo centrą taip ir lieka neįvykdytas. 

Prieš kurį laiką naujasis Kinijos lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) apsilankė Maskvoje su pirmuoju (!) savo užsienio vizitu. Pažymėtina, kad dar neišvykęs iš Rusijos jis pareiškė, jog kelionė (pasiekti susitarimai) pranoko visus jo lūkesčius.

Balandžio pradžioje Vokietijos kanclerė Angela Merkel atostogavo Ischia saloje, esančioje į vakarus nuo Neapolio. Jai poilsiaujant Kampanijos regiono gubernatorius Stefano Caldoro, buvęs Silvio Berlusconi ministrų kabineto narys, paviešino vaizdo įrašą, kuriame skelbėsi esantis laimingas, kad kanclerė savo atostogoms pasirinko jų regioną, ir kartu (...) kritikavo dabartinį Europos susiskaldymą ir teigė, kad Vokietija į tai turėtų atkreipti dėmesį.

Praėjo dešimt metų nuo JAV karinės operacijos Irake pradžios (o paskutinis Amerikos kontingento karys paliko šią šalį tik 2011 m. pabaigoje). Gera proga prisiminti, nuo ko viskas prasidėjo (kokios buvo oficialios ir tikrosios šio Vašingtono sprendimo priežastys) ir kuo viskas baigėsi, ir žvilgtelėti į artimiausią ateitį.

Balandžio pradžioje įvykęs Turkijos prezidento Abdullah Gülo (Abdula Giulo) ir gausios jį lydinčios delegacijos vizitas į Lietuvą turėjo svarbią reikšmę ne tik dvišalių santykių, bet ir artėjančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungoje kontekste. Vilnius šiandien dairosi tam tikrų temų, kurios galėtų tapti svarbiausiais artėjančio Lietuvos pirmininkavimo akcentais. Turkija ir jos narystės Europos Sąjungoje siekis gali tapti vienu iš tokių akcentų.

Kinijoje vyksta tyli demografinė revoliucija, kurios mastas, panašiai kaip ir Kinijos ekonominis augimas, neturi precedento – visuomenė sparčiai senėja, gimstamumas yra vienas žemiausių pasaulyje (nesiekia kartų kaitos ribos). Ši šalis, regis, žengia į demografinį rudenį, kurio keliamiems iššūkiams atremti veikiausiai prireiks nemenkų pastangų.

Tinklaraštis gazetapolska.pl vasario 20 d. išspausdino Krzysztof Zielke straipsnį "Karas su Rusija - galimi scenarijai" ("Wojna z Rosją – możliwe scenariusze"). Pateikiame šiek tiek sutrumpintą šio straipsnio vertimą.

Rusija ir Baltarusija ketina šių metų rudenį surengti karines pratybas Lenkijos pasienyje. Buvęs Lenkijos nacionalinės gynybos viceministras Romualdas Szeremietiewas netgi mano, kad rusai atvirai ruošiasi karui su Lenkija.

Vadovavimą mažiausiai pasaulio valstybei perėmė naujas popiežius, pasirinkęs Pranciškaus vardą. Pasak vienos iš pranašysčių, paskutinis Vatikano vadovas bus Petras, tad kol kas katalikų pasaulis gali nusiraminti. Kita vertus, šiuolaikiniame pasaulyje Katalikų bažnyčia susiduria su daugybe iššūkių, ir naujo popiežiaus išrinkimas yra gera proga juos trumpai apžvelgti.

„Pasaulyje yra per daug ginklų ir per mažai pinigų taikai palaikyti“, – tai JT Generalinis sekretorius Ban Ki Moonas pareiškė 2012 metų liepą, skatindamas pasaulio valstybių bendruomenę priimti sutartį, reguliuojančią prekybą nebranduoliniais ginklais. Po ilgų derybų bei įvairių interesų grupių lobistų veiklos pagaliau šių metų balandžio 2 dieną JT Generalinė Asamblėja priėmė istorinę Pasaulinę ginklų prekybos sutartį (Global arms trade treaty).

Šiandien vis didesnis dėmesys skiriamas geopolitiniam susivienijimui BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrikos Respublika). Nors formaliai tai nėra nei reali politinė ar ekonominė sąjunga, nei tarptautinė organizacija, o šiam susivienijimui apibrėžti vartojamą trumpinį 2001 metais pasiūlė agentūra „Goldman Sachs“, kalbėdama apie sparčiausiai augančias pasaulio ekonomikas (...), BRICS vis dažniau aptariamas kaip realiai egzistuojantis tarptautinės politikos subjektas.

Ankstyvą kovo 29 d. rytą Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas grėsmingai pareiškė, kad Šiaurės Korėja yra pasiruošusi pulti JAV. Jis tvirtino, esą raketos yra nutaikytos į Havajus ir žemyninę JAV dalį, nes atėjo laikas suvesti sąskaitas su JAV imperialistais. Šis pareiškimas buvo paviešintas po JAV bombonešių įvykdytos simuliacijos skrendant iš bazės Misūryje, per kurią buvo imituojamas bombų mėtymas į taikinius, esančius Šiaurės Korėjos teritorijoje.

BRICS šalys gamina penktadalį pasaulio BVP ir yra svarbios veikėjos savo regionuose, tačiau jų bandymai ekonominę galią paversti globalia politine jėga kol kas nesėkmingi.(...) Neseniai įvykęs BRICS viršūnių susitikimas Durbane, PAR, tai tik patvirtino, o sulėtėjęs ekonominis tiek pasaulio apskritai, tiek ir BRICS šalių augimas atskleidė BRICS idėjos burbulo egzistavimą. 

Situacija Kipre šiandien yra viso pasaulio dėmesio centre, ir klausimų šioje istorijoje yra kur kas daugiau nei atsakymų. (...) Išskirtinai įdomi šiuo atveju yra Vokietijos pozicija. Viena vertus, jos visuomenėje didėja nepasitenkinimas dėl to, kad Berlynas yra priverstas gelbėti visokiausius „elgetas“. Kita vertus, A. Merkel nuolat sako, kad euro zonos išsaugojimas yra jos prioritetas.

Pastarosiomis savaitėmis Kipras, maža Viduržemio jūros salos valstybė, karaliauja pasaulio žiniasklaidos antraštėse. Dėl blogų paskolų beveik sužlugusią šios euro zonos valstybės bankų sistemą turėjo gelbėti didžioji trijulė – Europos Sąjunga, Tarptautinis valiutos fondas ir Europos centrinis bankas.

Vasario 27 d. vyko Geopolitinių studijų centro surengta apskritojo stalo diskusija „Lietuvos ir Lenkijos santykiai“, kurioje, be kitų klausimų, aptartos abiejų valstybių energetinio ir ekonominio bendradarbiavimo aktualijos. Toliau pateikiami įdomesni momentai iš pasisakymų ir diskusijų energetinių problemų klausimais.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).