Lietuvos santykiai su Rusija jau senokai yra komplikuoti, galima sakyti – net konfliktiniai. Blogina juos keli esminiai momentai. Pirmiausia, žinoma, energetika. Yra pagrindo manyti, kad „Gazprom“ kainų politika Lietuvos atžvilgiu yra diskriminacinė ir politiškai motyvuota, nors Rusijos dujų milžino atstovai taip nemano (bent oficialiai tai neigia), ir ginčas jau sprendžiamas tarptautiniame arbitraže.

Praėjusiais metais atrodė, kad apie Izraelį ir Palestiną neteks daug kalbėti, kad Artimųjų Rytų temoje viską užgoš įvykiai Sirijoje ir naujienos, susijusios su vadinamojo Arabų pavasario pasekmėmis. Tačiau metų pabaigoje pasaulio dėmesys vėl buvo prikaustytas prie Izraelio ir Palestinos konflikto paaštrėjimo, taip pat prie Palestinos bandymų įtvirtinti savo valstybingumą Jungtinėse Tautose. Šiame straipsnyje ir bus bandoma apžvelgti minėtus įvykius.

Pasibaigę metai Baltarusijoje parodė, kad autoritarinis šios kaimyninės šalies režimas kol kas išlaiko savo stabilumą. Opozicijos jėgoms nepavyko pasiekti kokių nors reikšmingų situacijos šalies viduje pokyčių.

O.Tiagniboko vadovaujamos partijos „Svoboda“ („Laisvė“) per rinkimus į Ukrainos Aukščiausiąją Radą gauti 10,4 proc. balsų daugumai stebėtojų tapo siurprizu, tačiau Europos kontekste tokia ultranacionalistinės partijos sėkmė nėra išskirtinis reiškinys.

Apžvelgiant antrojo šių metų pusmečio Rusijos ir JAV politinio dialogo plėtrą, galima pateikti nemažai pavyzdžių, vertintinų kaip Rusijos mėginimą politinėmis priemonėmis „įkąsti“ JAV, ir atvirkščiai. Vis dėlto bene didžiausią rezonansą, neabejotinai turėsiantį įvairių neigiamų pasekmių vis prastėjantiems Rusijos ir JAV santykiams, sukėlė gruodį priimti politiniai šių valstybių sprendimai.

Pirmose dviejose straipsnio dalyse (Lietuvos KAM pasaulis 2030 (I), Lietuvos KAM pasaulis 2030 (II) ) buvo analizuojamos bendrosios pasaulio raidos tendencijos ir didžiųjų galių perspektyvos. Šioje beliko aptarti tai, kaip studijoje pristatyti atskiri posovietiniai regionai, nestabilumo arka ir vadinamieji šokai („staigus, netikėtas tam tikro proceso krypties, apimties ir (arba) greičio pokytis, kurio padarinių nepajėgtų efektyviai įveikti esama visuomenės sistema“).

Pirmoje straipsnio dalyje (Lietuvos KAM pasaulis 2030 (I)) buvo aptartos bendrosios pasaulio raidos tendencijos. Čia bus detaliau kalbama apie vadinamųjų didžiųjų galių – ES, Rusijos ir Kinijos (apie Jungtines Valstijas jau rašyta) – perspektyvas.

VšĮ Geopolitinių studijų centras kartu su Rytų Europos politikos studijų centru (CEEPS, Latvija) gruodžio 20 d. Vilniuje, viešbutyje „Neringa“, pristatė naują leidinį – “The Economic Presence of Russia and Belarus in the Baltic States: Risks and Opportunities” („Ekonominė Rusijos ir Baltarusijos įtaka Baltijos šalims: pavojai ir galimybės“[1]).

Gruodžio 9 dieną Rumunijoje įvyko parlamento rinkimai, kuriuose dalyvavo 30 partijų, aljansų ir organizacijų. Iš šios gausybės pretendentų perimti valstybės politikos vairą aiškiai išsiskyrė ir didele persvara laimėjo koalicinė Socialliberalų sąjunga (USL), vadovaujama šalies premjero Victoro Pontos.

Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo naujos nepriklausomos Centrinės Azijos (CA) valstybės susidūrė su gana sudėtinga vandens išteklių naudojimo problema, nes po SSRS žlugimo sugriuvo ir vandens skirstymo sistema. Prasidėjo tarptautiniai ginčai dėl pasienio upių naudojimo.

VšĮ Geopolitinių studijų centras gruodžio 13-14 d. Vilniuje, viešbutyje „Neringa“, surengė apskritojo stalo diskusiją „Atominės energetikos trikampis - regioniniai ir pasauliniai iššūkiai atominėje energetikoje".

Prieš kurį laiką žinoma tarptautinė organizacija „Human Rights Watch“ (HRW), besirūpinanti žmogaus teisėmis, kartu su Harvardo teisės mokykla paskelbė tyrimą „Prarandant žmogiškumą: argumentai prieš robotus žudikus“ („Losing Humanity: The Case Against Killer Robots“), kuriame kritikuoja šalis, kuriančias kovinius robotus.

2012 metų spalio 12 dieną Norvegijos Nobelio taikos premijos komitetas paskelbė, kad šiųmetinė Nobelio taikos premija gruodžio 10-ąją bus įteikta Europos Sąjungai, nes jau ilgiau nei šešis dešimtmečius ši daugelį Europos šalių vienijanti bendrija puoselėja ir stiprina taiką, susitaikymą, demokratiją bei žmogaus teises.

Šių metų rugsėjį įvykusių rinkimų į Baltarusijos parlamentą rezultatai greičiausiai mažai ką nustebino. Remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtais rezultatais, į Nacionalinio Susirinkimo Atstovų Rūmus neišrinktas nė vienas opozicinių jėgų kandidatas. Visi laimėjusieji atstovauja režimo politiką palaikančioms partijoms.

Reaguodamas į Delfi tinklapyje publikuotą straipsnį “Ką Lietuvai duos Kaliningrado atominė elektrinė” <http://verslas.delfi.lt/energetika/ka-lietuvai-duos-kaliningrado-atomine-elektrine.d?id=60159991>, kuris diskredituoja mano ir Geopolitinių studijų centro vardą, aš Vadim Volovoj kaip Geopolitinių studijų centro ekspertas norėčiau pareikšti.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).