Pietų Kaukazas – nuostabios gamtos, šimtamečių vienuolynų ir savitos kultūros regionas. Kerintis vietinis vynas ir rūke paskendusių kalnų kontūrai dažnam turistui čia leidžia pabėgti nuo įtempto Vakarų pasaulio ritmo. Tačiau vietiniams gyventojams tokia ramybe čia nė iš tolo nekvepia – taika šiame regione taip ir neįsivyravo.

Japonija buvo viena iš Antrojo pasaulinio karo pralaimėtojų, ir jos veiksmai karinėje srityje ligi šiol yra apriboti Amerikos parašytos Konstitucijos devintojo straipsnio, kuris teigia, kad šalis atsisako teisės skelbti karą ar naudoti kariuomenę tarptautiniams ginčams spręsti. Todėl šiandieninė japonų armija vadinama savigynos pajėgomis (Jieitai). Jas sudaro sausumos būtinosios ginties pajėgos, jūrų būtinosios ginties pajėgos ir oro būtinosios ginties pajėgos.

Po šių metų spalio 1 d. įvykusių Gruzijos parlamento rinkimų šioje valstybėje padvelkė nauji politiniai vėjai. Opozicinis blokas „Gruzijos svajonė“ su milijardieriumi Bidzina Ivanišviliu priešakyje Michailo Saakašvilio vadovaujamą Vieningąjį nacionalinį judėjimą įveikė surinkęs 54,85 procento rinkėjų balsų pagal partijų sąrašus ir 39 iš 73 deputatų vietų vienmandatėse apygardose.

Lapkričio 8-ąją Pekine prasidės 18-asis Kinijos komunistų partijos (KKP) suvažiavimas, kurio metu bus išrinktas naujasis partijos generalinis sekretorius, patvirtinta nauja KKP Centro komiteto sudėtis ir visam pasauliui paskelbtos pavardės tų politikų, kurie netrukus užims aukščiausius Kinijos Liaudies Respublikos postus.

Obamos ir Romney‘io reitingai yra beveik vienodi, ir tai išsaugo intrigą dėl rinkimų nugalėtojo iki pat balsavimo dienos. Tačiau jau dabar akivaizdu: kad ir katras taptų nauju JAV vadovu artimiausiems ketveriems metams, jam bus labai sunku įgyvendinti nubrėžtus užsienio politikos tikslus.

Šį sekmadienį Ukrainoje vyks šalies parlamento – Aukščiausiosios Rados – rinkimai. Nuo jų rezultatų šįkart priklauso ne tik būsimos didžiosios permainos šalies viduje, bet ir Ukrainos geopolitinės orientacijos pokytis.

Muitų sąjunga (MS) jau yra gana plačiai žinomas geoekonominis (geopolitinis) valstybių junginys posovietinėje erdvėje. Paprastai jis suvokiamas kaip Rusijos projektas, kurio tikslas – pagrindinių buvusių SSRS respublikų reintegracija su Maskva priešakyje.

Per pastaruosius du dešimtmečius pasaulio visuomenės mokslai pateikė ne vieną atsakymą į klausimą, kodėl ekonominė ir politinė modernizacija buvusiose sovietinėse respublikose dauguma atvejų pasibaigė apgailėtinai.

Šis straipsnis – tai apmąstymų apie minkštąją galią, kuriuos publikavau rugsėjo mėnesio pradžioje, tęsinys ir išvados. Pirmąją dalį baigiau trumpai aptardamas du pagrindinius minkštosios galios apibrėžimo keblumus – tai, kad dažnai būna sudėtinga nustatyti sėkmingą šios galios pritaikymą paskatinusį sąmoningumo laipsnį, ir tai, kad minkštąją galią kartais sunku apibrėžti vienareikšmiais chronologiniais rėmais.

Daugelis sutiks, kad finansų krizė veikia dvejopai. Ji gali nuvesti prie tolerancijos griuvėsių (taip istorijoje jau yra buvę), tačiau skaudūs išgyvenimai stiprina ir atjautą. Rugsėjo pradžioje gyvename Europos žydų kultūros dienų ritmu. Istoriniai, politiniai, socialiniai ir psichologiniai holokausto aspektai nagrinėti ne vieną kartą, kelti nesibaigiantys klausimai, ieškota atsakymų.

„Beveik penktadalis piliečių, tai – tautinės mažumos. Gindami mažumų teises, vienijame Lietuvą“, – štai ką skelbė viena Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (Akcja Wyborcza Polaków na Litwie) savivaldybių rinkimams skirtų reklamų.

„Prieš keturis šimtus metų Niccolo Machiavelli, patardamas tuometiniams Italijos valdovams, nurodė, kad būti tokiam, kurio bijo, yra svarbiau nei būti mylimam. Tačiau šiandieniniame pasaulyje geriausia pasižymėti tiek pirma, tiek antra savybe.“[1]

Dar Antrojo pasaulinio karo metais susiformavęs ilgalaikių strateginių partnerių – JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – trikampis gali sumažėti. 2011 m. rinkimus į Škotijos parlamentą laimėjo ir vienpartinę vyriausybę sudarė Škotijos nacionalinė partija – aktyvūs škotų nacionalistai, pasisakantys už sąjungos su britais nutraukimą.

2010 m. spalio mėnesį Vokietijos kanclerė A. Merkel paskelbė, kad multikultūralizmo projektas Vokietijoje „visiškai žlugo“. [1] Be abejonės, tai, ką pasakė A. Merkel, nebuvo naujiena – šis pareiškimas tik atspindėjo bendras nuotaikas, besikaupiančias krizės kamuojamoje Europos Sąjungoje.

Ekonominiai integraciniai procesai tampa vis svarbesni šalims, kurios siekia ekonominės ir politinės naudos, sprendžia saugumo klausimus. XX–XXI a. svarbiausi integraciniai procesai vyko ir vyksta sprendžiant saugumo ir ekonominės raidos problemas. Kaip šių procesų išdava buvo sukurtos tokios organizacijos kaip NATO, ES, NVS, ŠBO ir t. t.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).