Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  JAV prezidento rinkimai: skandalai centre ir dešinėje (2)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2016 10 24
Jau šių metų lapkritį vyksiančių JAV prezidento rinkimų kampanija į šalies politinį gyvenimą įnešė kaip niekad daug sumaišties. Respublikonų partijos lyderiai nežino, ką daryti su Donaldo Trumpo kandidatūra, kurią, rodos, kiekvieną dieną krečia nauji skandalai, o Demokratų partija kaltinama įvairiais jei ir ne nelegaliais, tai negarbingais metodais remianti Hillary Clinton kampaniją. Visos šios kontroversijos vertos analizės, nes daug ką atskleidžia ir apie bendrą JAV demokratijos būklę.
 
 
  Europos saugumo ateitis (2)

Viktoras Denisenko
2016 10 19

Europos saugumo tema per pastaruosius metus įgavo naują skambesį ir, galima sakyti, naują aktualumą. Didžiausias klausimas keliamas dėl to, ar jau reikėtų kalbėti apie daugiau nei pusę amžiaus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos galiojusių principų pabaigą. Šis klausimas pirmiausia keliamas dėl įžūlių Rusijos veiksmų. Maskva akivaizdžiai ignoruoja tarptautinės teisės normas ir laužo sienų, susidariusių po Antrojo pasaulinio karo, neliečiamumo principą. Tiesa, Maskva teigia, jog ne ji pirmoji pradėjo, apeliuodama į Sovietų Sąjungos žlugimą, Jugoslavijos subyrėjimą ir ypač Kosovo nepriklausomybės precedentą. Žinoma, šiuo atveju reikia paminėti ir tai, kad įvykiai, į kuriuos apeliuoja Kremlius, dažnai atspindi natūralius istorinius procesus (pavyzdžiui, Sovietų Sąjungos žlugimą galima susieti tiek su ekonominėmis problemomis, tiek su šios valstybės ideologiniu bankrotu), o Rusija pati inicijuoja geopolitinius pokyčius, veikdama labiau ne kaip pokario, o kaip prieškario valstybė.
 
 
  Automobilių pramonėje – pokyčių metas

Gytis Janišius
2016 10 17

Pasaulyje per 1 sekundę jų padaugėja 173, kai kur jų jau daugiau nei žmonių. Jie užkemša gatves, kelia įtampą ir stresą, per juos žūva žmonės ir gyvūnai. Dar neseniai buvo prognozuojama, kad jų bus tiek pat, kiek ir gyventojų, tačiau prognozės keičiasi, galbūt ateityje jų reikės dar mažiau, nei yra dabar. Jie – tai automobiliai.
 
 
  Andrejus Piontkovskis: Aklumo žaidimas (19)

Laisvės radijas
2016 10 14

Prieš penkiolika metų atviraširdis George‘as Bushas, tiesiog iki ašarų sujaudintas Putino iš anksto paruošto pasakojimo apie gaisre išgelbėtą kryželį, pažvelgė jam į akis ir pamatė ten kažkokius nuostabius dalykus. Man net teko į tą jo repliką atsakyti ištisa knyga „Another Look into Putin‘s Soul“ (Kitas žvilgsnis į Putino sielą). Stiprėjanti Donaldo Trumpo, kaip „Putino pudelio“, reputacija šiandien skatina smarkų savaiminį Amerikos politinio elito auklėjimąsi žvelgiant į tas Putino režimo puses, į kurias tas elitas iki šiol nesiryždavo pažvelgti.
 
 
  Europos saulėlydžio grėsmė

Viktoras Denisenko
2016 10 10

Kalbėti apie Europos Sąjungos (ir plačiau – Europos) krizę yra madinga. Senąjį žemyną yra apnikusios kelios rimtos krizės, kurios gali tapti Europos saulėlydžio priežastimi. Viena vertus, ES sunkiai sekasi spręsti pabėgėlių krizę, dėl kurios stiprėja paprastų ES gyventojų nepasitenkinimas. Kita vertus, Europa išgyvena ir geopolitinio nestabilumo laikotarpį, aštrinamą agresyvių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą ir Maskvos polinkio į konfrontaciją su Vakarais. Svarbu ir tai, jog Europos Sąjunga dar nėra galutinai atsipeikėjusi po globalios ekonominės krizės, apnuoginusios Pietų Europos valstybių problemas. Visų minėtų procesų fone galvą kelia populistinės ir nacionalistinės jėgos, kurios tikisi anksčiau ar vėliau ateiti į valdžią. Taip pat būtina paminėti, kad, panašu, tai ne vien europinė, bet ir platesnė – globali – dabartinio politinio ciklo problema.
 
 
  Europos nesantaikos atomas (6)

Denis Lavnikevič (Minskas)
2016 10 07

Baltarusijos AE saugumo problemos gali supykdyti A. Lukašenką su Kremliumi ir Europa

JAV viceprezidentas Joe Bidenas dalyvavo Latvijos, Estijos ir Lietuvos vadovų aukščiausio lygio susitikime. Viena iš svarbių temų – Baltarusijos atominės elektrinės (AE) Astrave, skirtos tiekti elektros energiją Europai, reaktorius. Situacija Astrave pamažu tampa vis svarbesniu regioniniu veiksniu, kuris graso Minsko santykiams ir su Vakarais, ir su Rusija.

 
 
  Ar G20 paveikė Kinijos politikos kryptį? (2)

Rokas Markauskas
2016 10 05

Šiais metais Kinijoje pirmą kartą įvyko Didžiojo dvidešimtuko, arba G20, vadovų susitikimas. Hangdžou mieste, kur rugsėjo 4–5 dienomis vyko šis susitikimas, autoritarinis Kinijos komunistinis režimas stengėsi paslėpti visas problemas, su kuriomis nesusitvarko. Pavyzdžiui, oro taršą ir skurdą nuslėpti buvo bandoma uždarant aplinką teršiančius fabrikus, tiesiant naujus kelius, pastatant modernius namus, pasodinant medžių – kad tik oro taršos ir skurdo nesimatytų. Dar labiau norint pabrėžti autoritarinio režimo sėkmę, Hangdžou mieste patruliavo automatiniais šautuvais apsiginklavę kariškiai ir net buvo sukurtas oficialus G20 susitikimo himnas. Už šio fasado slėpėsi draudimas vietos aktyvistams viešai bendrauti su užsienio žiniasklaida.

 
 
  Baltarusijoje – didžiausia per 20 metų ekonomikos krizė

Gytis Janišius
2016 10 03

Apie Baltarusijos ekonomiką kalbama dviprasmiškai. Prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai palankūs šaltiniai skelbia, kad šios šalies ūkis veikia stabiliai, valdžia rūpinasi žmonėmis ir tai tęsiasi jau 20 metų. Pasak kitos nuomonės, daugiausia užsienio ekspertų, Baltarusijos ūkis yra praskolintas, priklausomas nuo Maskvos ir jį bet kada gali ištikti krachas.

 
 
  Baltarusiškų rinkimų signalai (2)

Viktoras Denisenko
2016 09 26

Rinkimai Baltarusijoje praėjo beveik nepastebėti. Tokia reakcija į juos nekelia jokios nuostabos. Rugsėjo pradžioje baltarusiai rinko deputatus į valdžios organą, kuris realiai nedaro poveikio šalies politikai. Nuo pat to momento, kai 1996 metais Aleksandras Lukašenka išvaikė tuometinį parlamentą ir surinko naują – visiškai sau palankų ir paklusnų, šis valdžios organas tik formaliai įteisina „paskutiniu Europos diktatoriumi“ tebevadinamo šalies vadovo sprendimus. Tačiau dabartinių rinkimų rezultatai vis dėlto sukėlė tam tikrą šurmulį, nes pirmą kartą po ilgos pertraukos į parlamentą buvo įleisti keli opozicijos (realios, o ne kontroliuojamos opozicijos) atstovai.

 
 
  Pralaimėtas karas. Kas kaltas? (14)

Romanas Nazarenko, Ukraina
2016 09 23

2011-aisiais per vienintelį Ukrainoje dokumentinio kino festivalį įvyko filmo „Kitas „Čelsis“: istorija iš Donecko“ premjera. Gerai prisimenu žiūrovų perpildytą raudonąją Kino namų salę – visi nujautė, kad šis filmas taps metų įvykiu, ir stengėsi patekti į premjerą. Dar prisimenu vieną vyrą, kuris žurnalistams prisistatė esąs Ministrų kabineto valdininkas. Prieš festivalio atidarymą jis priėjo prie filmo režisieriaus Jakobo Preusso ir paprašė duoti jam filmo diskelį. „Pas mus vyriausybėje visi tik ir kalba apie jūsų filmą: tokią sumaištį jis sukėlė“, – aiškino valdininkas.

 
 
  Kvietimas. Diskusija "Realybės įvertinimas: dvidešimt penkeri metai po Sovietų Sąjungos griūties"

2016 09 21

VšĮ "Geopolitinių studijų centras" kartu su Lietuvos Sąjūdžiu maloniai kviečia Jus dalyvauti viešoje diskusijoje "Realybės įvertinimas: dvidešimt penkeri metai po Sovietų Sąjungos griūties", kuri įvyks 2016 rugsėjo mėn. 26 d. 10 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Gedimino pr. 51, Vilniuje. Numatoma renginio trukmė 2 val.

Išankstinė registracija e-paštu:

redakcija@geopolitika.lt

 
 
  Kiek teisėta yra Brazilijos prezidentės apkalta?

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2016 09 21

Šių metų rugpjūčio 31-osios įvykiai Brazilijoje neabejotinai įeis ne tik į šalies, bet ir pasaulio istoriją: nubalsavus šalies Senate nuo pareigų buvo nušalinta demokratiškai išrinkta Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff. Kaip ir kiekvienoje demokratijoje, apkalta gali būti interpretuojama kaip viena demokratijos apraiškų ir, jei lydima protestų, pristatoma net kaip piliečių pergalė prieš režimą. Vis dėlto norint suprasti, kas įvyko ir tebevyksta Brazilijoje, reikia žinoti esminius apkaltos aspektus, kurie atskleidžia gerokai kitokį vaizdą nei demokratijos triumfas.

 
 
  Kinija ėmėsi didžiausio ekonominio projekto pasaulio istorijoje (8)

Gytis Janišius
2016 09 19

Šešiasdešimt valstybių, trilijonai investuojamų dolerių, 4,4 milijardo žmonių ir 40 proc. viso pasaulio ūkio ­– tai platforma startuolio, kuris turėtų pakeisti pasaulio ekonomiką. Atrodytų, nerealu ir neįgyvendinama, tačiau kai to imasi Kinija, o idėją asmeniškai globoja prezidentas Xi Jinpingas, tai gali tapti didžiausiu pasaulio istorijoje ekonominiu projektu.

 
 
  Amerika, sveika atvykusi į karą (35)

Erikas Niilesas Krossas, Talinas
2016 09 16

Rusija siekia žlugdyti ne Hillary Clinton, o pačias Jungtines Valstijas.

Žinia, kad Rusijos žvalgybos tarnybos įsilaužė į Hillary Clinton prezidentinės kampanijos kompiuterinę sistemą, atrodo kaip bandymas susilpninti jos poziciją prieš Donaldą Trumpą, bet gali atrodyti ir kaip konspirologinis pramanas.

 
 
  Armagedonas prasideda Artimuosiuose Rytuose (44)

Gytis Janišius
2016 09 09

Kodėl prasidėjo karas Sirijoje? Kodėl į Europą plūsta pabėgėliai? Kam naudinga brangi nafta? Kada visa tai baigsis?! Atsakymai yra daug sudėtingesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir visi jie glūdi Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras