Lygiai po metų, lapkričio 4-ąją, vyks 45-ojo 57-osios kadencijos JAV prezidento rinkimai. Jau dabar galima tvirtinti, kad šių rinkimų kampanija, iš esmės seniai prasidėjusi, niekuo nesiskirs nuo XVIII amžiaus pabaigos, kai pirmuoju Amerikos vadovu 1789 m. tapo 57-erių sulaukęs George‘as Washingtonas. Tiesa, tuomet Šiaurės žemyne griaudėjo pilietinis karas, galinga, iš imigravusių tautų susibūrusi ir pasakiškais turtais bei galimybėmis viliojanti valstybė buvo padalyta į dvi stovyklas.

Pastaruoju metu Rusijos ir Ukrainos santykiai išgyvena sunkią fazę. Svarbiausios nesutarimų priežastys – Ukrainai tiekiamų rusiškų dujų kainų ir šalies stojimo į Muitų sąjungą klausimai.

Ukrainos premjeras Nikolajus Azarovas pareiškė, kad Kijevas ir Maskva peržiūrėjo šiuo metu galiojančią 2009 metais pasirašytą sutartį dėl dujų eksporto į Ukrainą apimties ir kainų, už kurią neseniai nuteista buvusi premjerė Julija Tymošenko.

Muammaras Gaddafis tegyveno 69-erius metus ir 135 dienas, bet koks tai buvo gyvenimas! Gimęs 1942-ųjų birželio 7 d., kaip rašoma jo biografijoje, „varganoje beduinų palapinėje“, jis buvo ir pulkininkas, nenorėjęs sau suteikti dar ir generolo laipsnio, ir „liaudies sūnus“, nes kilęs iš tautos gelmių, vadinasi, tapatus su libiais, ne lyderis, todėl ir siūlęs NATO naikintuvams jo nemedžioti. Nors jis užėmė visus svarbiausius valstybės postus, save titulavo filosofiniu „Rugsėjo 1-osios vadovu“.

Didžiųjų pasaulio valstybių mūšis dėl įtakos pokomunistinėje erdvėje toli gražu nesibaigia. Kaip paprastai būna, vienintelė auka šioje interesų sankirtoje – ta pati iš sovietinės priklausomybės prieš 20 metų išsivadavusi šalis, o JAV ir Rusija jokių nuostolių nepatiria. Panašiai atsitinka ir rungiantis dėl įtakos Gruzijoje bei Ukrainoje, kurių euro- ir transatlantiniai integraciniai siekiai dar nepasiteisina.

Senkant pasaulinėms energetinių išteklių atsargoms tarptautinės bendruomenės žvilgsnis vis dažniau krypsta į nutolusias vietoves, kuriose šių žaliavų gavyba iki šiol atrodė sunkiai galima. Jokia paslaptis, kad jau vyksta Arktyje slūgsančių energetinių išteklių žvalgyba. Atrodo, kad gelmių turtų paieška pamažu įsibėgėja ir Antarktidoje.

JAV ir Kiniją galėtume laikyti dviem pasaulio galiūnėmis, tik viena jų kovoja su finansinės krizės sukeltomis problemomis ir siekia išsaugoti savo dominavimą pasaulio politinėje arenoje, o kita toliau vykdo sėkmingą ekonominę plėtrą, kartu stiprindama ir savo karinius pajėgumus. Iš esmės tokią nuomonę buvo galima susidaryti stebint vasarą vykusias demokratų ir respublikonų diskusijas JAV Atstovų rūmuose ir Senate, kai buvo sprendžiamas šalies biudžeto deficito klausimas.

Kinijai jau neužtenka užkariauti Tolimuosius Rytus, Azijos kaimynes, ji, kaip praneša Rusijos žurnalas „Vlast“, siekia įsitvirtinti šalyse, kurias Maskva tradiciškai laiko savo įtakos zona – Ukrainoje ir Baltarusijoje. Pekinas pradėjo investuoti į šių posovietinių šalių ekonomiką.

...Pasaulio politinė istorija monotonijos nemėgsta. Valstybės susikuria, pasiekia šlovės zenitą ir visų didžiulei nuostabai kartais greitai subyra. Šiuo požiūriu Ukrainos istorija unikali. Viduramžių priešaušryje vakarų slavų gentys, savo nelaimei, nesugebėjo konsoliduotis, patekdamos aršiau savo valstybingumu besirūpinančiu kaimynių valdžion. Sau pasilikdama skambią kalbą, ilgesingas nelengvą tautos dalią šlovinančias dainas ir iš kartos į kartą rūpestingai, kaip brangiausią turtą, perduodamus papročius.

Pirmiausia, noriu įspėti visus šio straipsnio skaitytojus, kad nesitikėtų aukštesnių už mane pačią frazių ir gilesnių už Tauragno ežerą įžvalgų. Prisipažinsiu – nesu geopolitikos mokslo atstovė, tiesiog manau, kad sveika domėtis ne tik tuo, kas dedasi tavo kieme, bet pažvelgti, nors  ir pro siaurą plyšį, už tvoros. Tad jeigu mano mėgėjiški pastebėjimai kažkam pasirodys pernelyg paviršutiniški, prašome nepykti, nes jie buvo suformuoti remiantis įvairiais, bet ob(sub)jektyviais žiniasklaidos informacijos šaltiniais.

Prieš trejus metus vykęs Rusijos ir Gruzijos penkių dienų karas destabilizavo šalį, kuri sekė trijų Baltijos valstybių pavyzdžiu: siekė modernizuoti ir demokratizuoti valstybę ir tapti euroatlantinių organizacijų nare. Gruzija neteko penktadalio savo teritorijos, o jos planai prisijungti prie NATO artimiausiu metu sunkiai tikėtini.

Nors nepritekliai skurdina JAV, Rusijos ir kitų šalių kosmines programas, Amerikos nacionalinė aeronautikos agentūra (NASA) ir toliau varžosi su Rusija atlikdama įvairiausius kosmoso tyrimus. Ko gero, tai vienintelė mokslo sritis, kur tokios varžytynės nemažina tempo nuo pat istorinio J. Gagarino skrydžio prieš pusšimtį metų. Dabar jų objektai – Mėnulis, Marsas, Jupiteris...

2011 metai laikomi lemiamais ES ir Ukrainos santykiams, iš jų buvo daug tikimasi. Apie pirmo pusmečio rezultatus ir tolimesnes perspektyvas ukrainietiškas «Євробюлетень» kalbėjosi su Kijevo Mohylos akademijos (Ukraina) Politologijos katedros docentu ir knygų serijos „Sovietinė ir posovietinė politika ir visuomenė“ (Vokietija) redaktoriumi Andreasu Umlandu.

Jau daugiau kaip pusmetį besitęsiantys neramumai Sirijoje, atrodo, ima perpildyti tarptautinės bendruomenės kantrybės taurę. Po kelis mėnesius trukusių diskusijų rugpjūčio 3 d. Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba pirmąkart savo pareiškime pasmerkė Sirijos vyriausybės pajėgų vykdomas kruvinas atakas prieš civilius gyventojus ir paragino šių represijų organizatorius patraukti atsakomybėn.

Pasaulio galingieji, užimdami aukštus postus, jau negali siautėti kaip viduramžių karaliai. Tokia išvada peršasi stebint vis naujus teismo procesus: į kaltinamųjų gretas pakliūna buvę ir esami valstybių prezidentai, vyriausybių vadovai, diktatoriai ir šiaip įtakingi veikėjai. Vadinasi, tarptautinė bendrija demonstruoja savo demokratinę brandą.

Lietuvos ir Afrikos šalių santykiai fragmentiški, menkai išplėtoti. Nors vienas žymiausių Lietuvos geopolitikų Kazys Pakštas kadaise siūlė lietuviams apsigyventi Madagaskare, kad būtų išvengta problemų su karingai nusiteikusiais kaimynais, daugiau ženklesnių istorinių sąsajų neturime. Mūsų žinios apie Afriką nedidelės – beveik visada klausėmės ir tikėjome, ką mums apie šį žemyną sakė kiti.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).