Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  20 metų po pučo: Rusija ir Lietuva (20)

Viktoras Denisenko
2011 08 29

Prieš 20 metų Rytų Europoje vyko didžiuliai geopolitiniai pokyčiai: 1991 m. galutinai sugriuvo Sovietų Sąjunga. Šios griūties (paskutinio jos etapo) pradžią galima susieti su tragiškais Sausio 13-osios įvykiais Vilniuje, o sovietinės imperijos subyrėjimo apoteoze tapo rugpjūčio mėnesio pučas Maskvoje. Šiandien verta pasižiūrėti į dvidešimties metų senumo įvykius ir per tą laikotarpį nueitą kelią iš istorinės perspektyvos.

 
 
  Baltarusijos tylioji revoliucija: pokyčių belaukiant (11)

Liudmila Kazak
2011 08 26

Dėl valdžios veiksmų, sukėlusių finansinę krizę, Baltarusijos rublio devalvaciją ir staigų kainų augimą, šalies aktyvistai surengė protesto akcijas, kurios vyko nauja forma. Užuot kėlę šūkius ir transparantus, žmonės tylėjo ir kartkartėmis plojo, taip išreikšdami nepasitenkinimą dabartiniu režimu. Pirmoji protesto akcija, surengta iniciatyvinių grupių per socialinius tinklalapius „V kontakte“ („В контакте“) ir „Facebook“, įvyko birželio 1 d., tačiau teisėtvarkos organų nebuvo pastebėta.

 
 
  Tripolis krito. Kur dabar suks Libija? (11)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 08 24

Libijoje įvykiai ėmė rutuliotis sparčiu tempu: jau pirmadienio rytą sukilėliai pranešė kontroliuojantys 80 ar net 95 proc. Tripolio, ir susišaudymas vyko aplink M. Gaddafio rezidenciją, maždaug už kilometro į pietus nuo Žaliosios aikštės – vietos, kur nuo opozicijos išpuolių pradžios vasarį rinkdavosi režimo šalininkai, reiškę jam paramą. Gali būti, kad iki šio straipsnio pasirodymo M. Gaddafio režimas galutinai pasiduos...

 
 
  Jemeno Respublika – valstybė ant parako statinės (3)

Vaidotas Šernius
2011 08 22

Šiaurės Afriką ir Vidurio Rytus drasko vidaus konfliktai. Daugumą šio regiono valstybių valdė ar tebevaldo autoritariniai režimai, kuriems, regis, ateina galas. Šiame regione glūdi didžiuliai energetinių resursų – naftos ir dujų – klodai. Atrodo, kad tenykščiams gyventojams diktatoriški režimai pabodo, ir tai skatina neramumus ar net ginkluotą kovą, o energetinių išteklių gausa ir terorizmo grėsmė neleidžia Vakarų valstybėms ramiai stebėti vidinius regiono valstybių konfliktus.

 
 
  Julijos Tymošenko fenomenas: nuo premjerės iki kalinės (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 08 19

Pernai lapkričio 27 dieną penkiasdešimties sulaukusiai buvusiai Ukrainos premjerei Julijai Tymošenko atėjo sunkūs laikai: politikė priversta susipažinti su sulaikymo kameros gultais. Praėjusį penktadienį ji buvo suimta už nepagarbą teismui.

 
 
  Ar naujasis planas gali išgelbėti JAV nuo ekonominės krizės? (4)

Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
2011 08 17

Įvairūs pastarojo meto ekonominio ir politinio turinio signalai verčia sunerimti dėl tolesnės didžiausia pasaulio ekonomika laikomų JAV ekonominės plėtros. Vienas iš šiame kontekste svarbių indikatorių, sulaukęs didelio tarptautinės bendruomenės dėmesio, – gerokai užtrukęs šalies ekonomikos gelbėjimo klausimo sprendimas.

 
 
  Europos naujieji dešinieji – laikas sunerimti! (21)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2011 08 16

Tragiški įvykiai Norvegijoje verčia atidžiau pažvelgti į kraštutinių dešiniųjų partijas ir judėjimus Europoje. Pastaruoju metu jie tampa joje vis populiaresni. Europinio masto rezonansą sukėlė sėkmingas J. Haiderio Laisvės partijos pasirodymas 2008 m. Austrijos parlamento rinkimuose. Kitu garsiu skambučiu tapo 2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą: jame kraštutinės dešinės partijos šiandien turi apie 7–8 procentus vietų (56 iš 736).

 
 
  Kai informacinį karą keičia informacinis terorizmas

Viktoras Denisenko
2011 08 12

Žiūrint į istorinę perspektyvą lengva pastebėti, kad aktyviau apie informacinius karus pradėta kalbėti maždaug prieš du dešimtmečius. Sunkiau pasakyti, kada informaciniai karai tapo akivaizdžia realybe, tačiau šiandien, ko gero, nėra pagrindo kvestionuoti informacinės agresijos realumo.

 
 
  Turkija ir Kaukazas: įtaka, galimybės, kliūtys... (2)

Arūnas Spraunius
2011 08 10

Paskutinį birželio savaitgalį įvykęs dar vienas tarptautinių tarpininkų bandymas spręsti Kalnų Karabacho problemą baigėsi kukliais rezultatais, jei apskritai apie tokius galima kalbėti. Šįkart susitikimas vyko Kazanėje, jam vadovavo Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

 
 
  Branduolinės Baltarusijos paslaptys (13)

Liudmila Kazak
2011 08 08

Šių metų balandžio 26 d. sukako dvidešimt penkeri metai nuo Černobylio tragedijos, per tą laiką nusinešusios apie keturis šimtus tūkstančių gyvybių. Sukakties paminėjimas prasidėjo Kijeve. Gamtosaugininkai iš „Greenpeace“ rodė ketvirto reaktoriaus, sprogusio 1986 metais, vaizdus. Černobylio atominės elektrinės (AE) sprogimas įėjo į pasaulio istoriją kaip didžiausia civilinė katastrofa.

 
 
  Ar po kelių dešimtmečių alksime? (6)

Vaidotas Šernius
2011 08 05

Pastaruosius kelerius metus pasaulinės maisto produktų kainos kilo sparčiu tempu, o pasaulio populiacija augo nepaprastai greitai – per praėjusius 50 metų Žemės gyventojų skaičius padvigubėjo. Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad ateityje maisto produktų kainos pasieks sunkiai suvokiamas aukštumas. Sparčiai kylančios kainos jau dabar kelią galvos skausmą daugumai šalių, ypač trečiojo pasaulio valstybėms.

 
 
  Dešimt ŠBO metų

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2011 08 03

Šiais metais Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijai (ŠBO) sukako dešimt metų ir Astanoje įvyko jos jubiliejinis suvažiavimas. Dešimtmetis yra nemažas laiko tarpas, leidžiantis daryti tam tikras išvadas apie veiklos rezultatus. Ne išimtis ir ŠBO. Šiandien jos narės – tai Rusija, Kinija, Kazachstanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas ir Kirgizija. Stebėtojo statusą turi Iranas, Indija, Pakistanas ir Mongolija, ir visi jie siekia tapti visaverčiais organizacijos nariais.

 
 
  Arabai europiečių akimis: stereotipus verta griauti (4)

Benas Brunalas
2011 07 25

Neramumai arabų pasaulyje išprovokavo gausybę apžvalgininkų, politologų ir kultūrologų samprotavimų apie šių skirtingų civilizacijų santykius. Nors ir iki arabų pavasario musulmoniškos šalys dėmesio stoka negalėjo skųstis, šie neramumai paįvairino Vakarų ir arabų šalių santykių analizės kontekstą, kuris iki tol daugiausia buvo orientuotas į kovą su terorizmu ar Irako, Afganistano ir Irano problemas.

 
 
  Kas bendro tarp Kurdistano ir Izraelio? (2)

Vaiva Sapetkaitė, VU TSPMI magistrė
2011 07 24

Žydai ir kurdai turi kur kas daugiau sąsajų, negu būtų galima pamanyti iš pirmo žvilgsnio – daug bendrumų tarp šių tautų galima rasti tiek pažvelgus į praeitį, tiek į šiandienos situaciją. Pirmiausia juos jungia kilmė. 2001 metais Izraelio, Vokietijos ir Indijos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad dauguma pasaulio žydų genetiškai glaudžiai susiję su kurdų tauta (labiau nei su bet kuria kita žmonių grupe pasaulyje, įskaitant ir semitiškai kalbančius arabus).

 
 
  Kalnų Karabachas: įšaldytas konfliktas gali įkaisti (6)

Viktoras Denisenko
2011 07 11

Ar Kalnų Karabache gali vėl lietis kraujas? Azerbaidžanas yra įsitikinęs, kad taip. Apie naujo karo Kalnų Karabache, t. y. tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, neišvengiamumą birželio pradžioje kalbėjo Azerbaidžano gynybos ministerijos spaudos tarnybos vadovas Eldaras Sabiroglu. Jis apkaltino Armėniją nuolat sabotuojant derybas dėl šio įsisenėjusio konflikto sureguliavimo. Tai, E. Sabiroglu manymu, veda prie vienintelio sprendimo – anksčiau ar vėliau konfliktas bus išspręstas jėga.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras