Europos gerovės sode įsiplieskė chaosas. Ir visą šį chaosą jau tapo įprasta vadinti arabų pavasariu. Taip, iš tiesų – tai tikriausiai arabų pavasaris, tačiau įvykiai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose vakariečius ekspertus užklupo, kaip žiema ir sniegas kasmet netikėtai užklumpa Lietuvos savivaldybes.

XXI a. civilizuotame pasaulyje labiau priimtina kalbėti apie pilietinę negu apie tautinę tapatybę. Ir vis dėlto tautiškumo, tautinės atminties principas tebegalioja ir kai kuriose visuomenėse atlieka labai svarbų vaidmenį, o vadinamoji „tautinė įtampa“ neretai tampa konfliktų priežastimi. Rusija, turinti milžinišką teritoriją, yra absorbavusi daug tautų, tad tautinės nesantaikos problematika šiai šaliai yra gana opi, ypač tokiame neramiame regione kaip Šiaurės Kaukazas.

Pastaruoju metu ir vėl labai aktualus tapo Ukrainos ekonominis ir geopolitinis likimas. Kijevui reikia rinktis: arba prisijungti prie Rusijos proteguojamos Muitų sąjungos (MS), arba baigti derybas su ES dėl laisvosios prekybos zonos. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad abi Ukrainos užsienio partnerės stumia ją prie vienareikšmiško pasirinkimo, o V. Putinas dar grasina, kad uždarys ukrainietiškoms prekėms MS sienas (ką jau kalbėti apie dujų kainas).

Prieš dvidešimt metų, 1991 metų kovo 17 dieną įvyko SSRS referendumas, kuriame buvo klausiama: „Ar jūs norite, kad Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, kaip atnaujinta lygių respublikų federacija, kurioje bus garantuotos kiekvieno individo ar tautos teisės ir laisvės, išliktų?“ Šis referendumas turėjo nulemti jau pradėjusios byrėti Sovietų Sąjungos ateitį ir ją nulėmė: 76,4 proc. žmonių pasakė norintys, kad sąjunga išliktų.

Praėjo keturi mėnesiai nuo protestų Tunise, išprovokavusių panašių įvykių bangą daugelyje arabų valstybių, pradžios. Politikos apžvalgininkai šiuos įvykius pavadino „arabų pavasariu“, o protestuotojams pasiekus pergalę Tunise ir Egipte, imta prognozuoti, kaip toliau klostysis šių valstybių politinis gyvenimas, pasitraukus dešimtmečius šalis valdžiusiems diktatoriams.

Rusijos jaunimas šį kartą savaip sutiko Prisikėlimo šventę, kurią šiemet trys pagrindinės konfesijos pažymėjo vienu metu. Praėjusį šeštadienį Maskvos priemiestyje Čistyje Prudy keli šimtai jaunuolių iš mažai žinomų organizacijų „Rusų pilietinė sąjunga“ ir „Nacionalinis gelbėjimo frontas“ surengė mitingą „prieš neteisingą Rusijos finansų ir biudžeto politiką“. Konkrečiau – prieš Kremliaus vykdomą Kaukazo dotavimą. Ar iš tiesų Rusijos investicijos į Kaukazo vystymą yra tokios beviltiškos?

Po gruodžio 19 d. įvykusių prezidento rinkimų, kai Baltarusijos opozicija surengė nesankcionuotą protesto akciją prie Vyriausybės rūmų Minske, šalies valdžia pradėjo negailestingą kovą prieš opozicijos atstovus. Daugiau kaip 600 žmonių, įskaitant šešis kandidatus į prezidentus, buvo sulaikyta, 42 žmonės yra kaltinami „masinių riaušių“ organizavimu (taip valdžia kvalifikuoja protesto akcijas).

Siekdamos pasaulyje įvesti tam tikrą, dažniausiai sau patogią ir priimtiną tvarką valstybės dažnai žaidžia politinius žaidimus, kad ir nulinės sumos žaidimą. Jos yra parengusios ir dar parengs daugybę paktų, susitarimų dėl energetikos ar saugumo, žmogaus teisių ar prekybos. O tai, kas turėjo būti slapta, paviešins naujas J. Assange ar kita „WikiLeaks“ forma.

Visuotiniai rinkimai į Suomijos parlamentą pastūmėjo šią šalį į dešinę. Taip apžvalgininkai apibendrina sekmadienį įvykusio balsavimo rezultatus: konservatyvi Nacionalinė koalicija 200 vietų parlamente gauna 44 mandatus, o anksčiau mažai kam žinoma populistinė partija „Tikrieji suomiai“ tik trimis mandatais nusileidžia valdžioje buvusiems socialdemokratams, turėsiantiems 42 vietas.

Šiemet Rusijos ir Baltarusijos sąjungos kūrimo procese, atrodo, ima dvelkti nauji vėjai. Įvairių ekspertų teigimu, sąjunginės valstybės kūrimas iki šiol panėšėjo į gerokai pasenusį, neperspektyvų projektą, merdintį dėl jam itin nepalankių Rusijos ir Baltarusijos strateginių interesų. Vis dėlto Rusijos ir Baltarusijos santykiams pastebimai šylant, šių valstybių sąjungos idėja vėl po truputį tampa aktuali. Šį teiginį patvirtina įvairūs pastarojo meto politiniai sprendimai.

Islandija, kuri buvo atsidūrusi prie valstybinio bankroto slenksčio, o pernai pavasarį nukentėjo dar ir nuo Eyjafo ugnikalnio išsiveržimo, Europai pateikė naują akibrokštą. Visuotiniame referendume jos rinkėjai pasakė „ne“ Altingo (parlamento) pakartotiniam sprendimui atiduoti skolas Didžiajai Britanijai ir Nyderlandams. Į ES pretenduojanti šalis atsidūrė labai nepatogioje padėtyje.

Jau ne kartą rašėme apie Katynės žudynes, kurioms sukanka 71-eri, ir tą lemtingą, iki šiol galutinai neišaiškintą Smolensko tragediją lygiai prieš metus, kai lėktuvo katastrofoje žuvo 96 Lenkijos delegacijos nariai, tarp kurių buvo ir prezidentas Lechas Kaczynskis. Abu atsitiktinai sutapę įvykiai gerokai atšaldė Lenkijos ir Rusijos santykius, o Smolensko katastrofos tyrimas užsitęsė. Šį kartą į nelaimės vietą atskrenda žuvusiųjų artimieji, nuogąstaujantys, kad užkeiktas „Bermudų trikampis“ Rusijos centre gali pasikartoti...

Paskutinę vasario dieną dienraštyje „Boston Globe“ išspausdintame straipsnyje „Kitas eilėje – Pakistanas?“ primenama, kad 1979-aisiais per sukilimą prieš Irano šachą Amerika turėjo galimybę peržiūrėti savo šaltojo karo laikų stabilumo koncepciją, tačiau ja nepasinaudojo, o 1989-aisiais žlugus sovietinei sistemai komunizmo šėtoną pakeitė islamišku.

Faktinė šios istorijos pradžia atrodo taip: „tautoje“ gimė referendumo dėl dabartinio Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo valdymo termino pratęsimo iki 2020 m. idėja. Greitai buvo sutvarkyti reikiami konstituciniai formalumai parlamente, tačiau šalies lyderis demonstratyviai atmetė pasiūlymą ir kreipėsi dėl jo teisėtumo į Konstitucinį teismą.

Netrukus, balandžio 12-ąją, sukaks 50 metų, kai pirmasis žmonijos istorijoje žmogus SSRS pilietis Jurijus Gagarinas pakilo į kosmosą. Tačiau taip jau sutapo, kad šiek tiek ankstesnę, kovo 27 dieną prisimename kaip tragišką sukaktį: po šlovingo skrydžio praėjus septyneriems metams, J. Gagarinas žuvo aviakatastrofoje. Rusijoje iki pat šių dienų kalbama, kad šie du įvykiai prilygsta žygdarbiams, tačiau abu jie vis dar apgaubti paslapties skraiste.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).