Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Nuo Egipto iki Baltarusijos: kodėl laikosi režimai? (13)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 02 02

Tie, kas buvo Egipte (o tokių Lietuvoje, ko gero, kas antras galintis keliauti), šioje šalyje galėjo tikėtis pamatyti visko: bekraščio Kairo chaosą, turgaus šurmulį, Gizos piramidžių didybę, lėtą išdidžią Nilo tėkmę, Asuano karštį, Raudonosios jūros koralus, sovietiniais automatais ginkluotų savanorių apsaugą, daugybę šventovių... Tiktai ne revoliuciją. O ji, detonuota Pietų Sudane, Tunise, Alžyre ar Jemene, visa naikinančia ugnimi ėmė siausti po senąją faraonų valstybę.

 
 
  Keisti Rusijos ir Baltarusijos santykiai

Liudmila Kazak
2011 01 28

Aleksandras Lukašenka ketvirtą kartą tapo Baltarusijos prezidentu. Politologai mano, kad Rusijos valdžia gal ir nekenčia dabartinio prezidento, tačiau neturi jokių galimybių jį pašalinti. Gruodžio 10 d. Rusijos ir Baltarusijos vadovai paskelbė apie dvišalių santykių atšilimą, ir tai pasirodė labai keista atsižvelgiant į tai, kad beveik metus tarp vadovų vyko politinė konfrontacija. Iš esmės Rusijos ir Baltarusijos santykiai pastaraisiais metais nebuvo sklandūs.

 
 
  „Mistral“ sandėris įvyko: kokia politinė jo kaina? (42)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 01 26

Baltijos šalių ir Gruzijos protestai dėl Prancūzijos sprendimo parduoti karinius desantinius laivus „Mistral“ Rusijai, atrodo, virsta niekais. Sausio 25-ąją didžiausiame vakarų Prancūzijos uoste Sen Nazere (Saint Nazaire) tarp šios šalies ir Rusijos buvo pasirašyta sutartis statyti ir parduoti pastarajai keturis sraigtasparnius plukdančius laivus. Iškilmėse dalyvavo prezidentas Nicolas Sarkozy, iš Rusijos pusės – vicepremjeras Igoris Sečinas.

 
 
  Tunisas kuria revoliucijų precedentą Afrikoje (8)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 01 19

Po Sudano, kurio pietinė dalis, atrodo, iškovojo nepriklausomybę ir taps dar viena pasaulio valstybe, neramumai įsiliepsnojo kitoje juodojo žemyno pusėje – Tunise. Įvykius šioje vakarinėje žemyno dalyje kažkas jau pavadino jazminų revoliucija, tačiau kiti tai laiko tipišku afrikietišku perversmu. Jis nė iš tolo neprimena sekinančios Pietų Sudano – kur kas vargingesnės Afrikos valstybės – separatistinės kovos už savo nepriklausomybę.

 
 
  Jemenas – terorizmo citadelė

Stanislovas Stasiulis
2011 01 14

Pastaruoju metu Jemenas sulaukia vis didesnio pasaulio žiniasklaidos dėmesio dėl šalyje veikiančių teroristinių grupuočių. Atkreipti dėmesį į šalies problemas paskatino ir spalio 29 dieną Didžiosios Britanijos bei Jungtinių Arabų Emyratų oro uostuose skubių siuntų tarnybų UPS ir „FedEx“ lėktuvuose aptiktos pašto siuntos su sprogmenimis, išsiųstos iš Jemeno ir adresuotos dviem žydų organizacijoms, veikiančioms Čikagoje.

 
 
  Pietų Sudanas: gimsta nauja pasaulio valstybė (14)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 01 12

Sudanas –  didžiausia Afrikos ir 10-oji pagal teritoriją pasaulio valstybė – visą savaitę iki sausio 15 d. 5 val. vakaro renkasi savo likimą: arba ji suskils į dvi dalis, ir Pietų Sudanas taps 193-ąja pasaulio šalimi, arba liks toks pat status quo – pietūs tenkinsis ribotos autonomijos teisėmis. Šis pasirinkimas brendo ilgai, ko gero, šimtmečius...

 
 
  Baltarusija: „tilto“ mitas ir A. Lukašenkos užsienio politika (16)

Marius Jankauskas, Vytauto Didžiojo universiteto diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantas
2011 01 03

Baltarusijos Respublika (toliau – Baltarusija) pastaruoju metu atsidūrė kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų. Jei prisiminsime istorinę praeitį, Baltarusija ne visada buvo kryžkelė ar tiltas, jungiantis skirtingus regionus. Neanalizuojant diskutuotino klausimo, kokiu pagrindu – baltišku ar slavišku – formavosi baltarusių kultūra, galima teigti, kad politinis bendruomenės egzistavimas prasidėjo IX–X amžiuje, kai susiformavę valstybiniai dariniai (kunigaikštystės) pateko Kijevo Rusios įtakon.

 
 
  Ką reiškia „Mistralių“ pardavimas kuriai nors „trečiajai šaliai“ (14)

Prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys
2011 01 03

Ginklų eksporto politika Europos Sąjungoje šiuo atveju apima konkretesnį turinį. Kalbama apie puolamosios aukštų technologijų ginkluotės eksportą iš ES į trečiąsias šalis, kai tai gali sukelti grėsmių kai kurių valstybių narių Vidurio Europoje suverenioms pozicijoms ir politiniam saugumui. Žinoma, tai Europos solidarumo dalykas, tad svarstytinas ne mažiau, kaip Taryboje, ir jis neturi būti sumenkintas – naudojant šiek tiek veidmainystės – kaip „grynai biznis“.

 
 
  Nauji vėjai Rusijos ir JAV santykiuose (2)

Monika Poškaitytė
2010 12 31

JAV viceprezidentas Joe Bidenas vasario mėnesį Miuncheno saugumo konferencijoje pirmą kartą ištarė magišką frazę: „Laikas nuspausti „perkrovimo“ mygtuką Rusijos ir JAV santykiuose.“ Politologai, komentatoriai ir žiniasklaida „perkrovimo“ idėja užsikrėtė iš karto, o JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ir jos kolega iš Rusijos Sergejus Lavrovas simbolinį „perkrovimo“ mygtuką drauge nuspaudė nuo J. Bideno pareiškimo praėjus mėnesiui. Ką, į ką ir kodėl „perkrovė“ pasaulio galiūnės?

 
 
  Ar Rusijos ir Lenkijos energetiniai santykiai tikrai šyla?

Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
2010 12 29

Šių metų pabaigoje priimti Rusijos ir Lenkijos sprendimai leidžia kalbėti apie didėjantį šių valstybių energetinio bendradarbiavimo aktyvumą. Spalio 29 d. Rusija ir Lenkija pasirašė sutartį dėl rusiškų gamtinių dujų tiekimo iki 2022 metų. Remiantis šiuo dokumentu, Lenkija įsipareigojo nuo 2011 m. iš Rusijos gamtinių dujų milžino „Gazprom“ kasmet pirkti 11 mlrd. kubinių metrų dujų (šiemet įsigijo tik 9,7 mlrd. kubinių metrų).

 
 
  Baltarusijos ekonomika: žvilgsnis iš vidaus (II) (2)

Liudmila Kazak
2010 12 27

Pirmoje reportažo dalyje buvo kalbėta apie Baltarusijoje gruodžio 19 d. numatytus prezidento rinkimus. Šiame straipsnyje aptariami šalies ekonomikos aspektai ir verslo ryšiai su Lietuva. Į autorės pateiktus klausimus atsakė Mizeso mokslinio tiriamojo centro jaunieji ekonomikos ekspertai.

 
 
  Su Šv. Kalėdom ir Naujaisiais metais!

2010 12 25

Mielieji skaitytojai,

„Geopolitika.lt“ kolektyvas sveikina Jus su Šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais Metais. Širdingai dėkojame, kad visus šiuos metus buvote su mumis, skaitėte mūsų straipsnius, rašėte savo komentarus. Ateinančiais Triušio (Katino) metais linkime Jums daug naujų žinių, prasmingų atradimų ir tiesiog laimingų akimirkų bei pažadame ir toliau džiuginti Jus savo darbu.

„Geopolitika.lt“ kolektyvas

 
 
  Kodėl islamas toks radikalus? (15)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 12 22

Stebuklinga ta kalendorinių metų pabaiga – gruodis. Jo gale keičiasi dienos ir nakties santykis. Prie Jos Didenybės Gamtos pokyčių prisitaikiusios ir religinės šventės – nuo neatmenamų laikų, iš pagonybės, stabmeldystės ir tikėjimo Aukščiausiuoju sumišusios ceremonijos. Simboliška ir dėsninga, kad į šios civilizacijos metų finalą sueina kone svarbiausios visų religijų šventės.

 
 
  Ar esama pokyčių Ukrainos užsienio politikoje?

Arūnas Spraunius
2010 12 17

Interviu latvių dienraščiui „Diena“ buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka klausimą, ar sutinka, kad Vakarai šiandien Ukrainą vertina skeptiškiau nei jo prezidentavimo metais, atrėmė replika, kad Europos politika kenčia dėl ambicijų stokos ir dažnai atrodo neaiški ir savitikslė, tarsi koks savaiminis gėris, nereikalaujantis įrodymų nei argumentavimo. Ir Ukrainos integravimasis į Europos Sąjungą (ES) suprantamas kaip vienpusis (tai yra Ukrainos) veiksmas.

 
 
  Ar galima tikėtis taktinio branduolinio ginklo apribojimo? (6)

Jurgita Jakevičiūtė
2010 12 13

Šių metų balandžio 8 d. Prahoje JAV prezidentas Barackas Obama ir Rusijos Federacijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė naują Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (Strategic Arms Reduction Treaty; START). Ši sutartis įpareigoja abi valstybes gerokai sumažinti branduolinio ginklo atsargas: branduolinių užtaisų numatyta sumažinti trečdaliu (nuo 2200 iki 1500), jų nešėjų skaičius kiekvienoje valstybėje negali viršyti 800.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu? (3)

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką (1)

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras