Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ar kils naujas karas Korėjos pusiasalyje? (2)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 12 01

Lapkričio 23-iąją įvykęs Šiaurės ir Pietų Korėjų konfliktas prie pat vadinamosios Šiaurinės pasienio linijos (Northern Limit Line, NLL) yra didžiausias nuo 1953 m. pasibaigusio karo Korėjos pusiasalyje. Naktį Šiaurės Korėjos artilerija netikėtai paleido keliasdešimt sviedinių į nedidukę Jonpchjondo salelę. Per apšaudymą žuvo du Pietų Korėjos kareiviai ir du civiliai, keliasdešimt buvo sužeista, sugriauta ir padegta apie 60 pastatų.

 
 
  Negyjančios širdies žemynas: saugumo problema Afrikoje

Violeta Podagelytė
2010 11 26

Afrika daugeliui asocijuojasi su širdimi tiek dėl šio žemyno formos ir geografinės padėties Žemės rutulyje, tiek dėl to, kad vargingumu, nepritekliumi, skurstančiais vaikais ji sutirpdo širdis. Kiti lygina Afriką su vynuogių keke ne tik dėl žemyno pavidalo, bet ir dėl to, kad tai vienas turtingiausių gamtinių išteklių planetos žemynų. Iš tiesų Afrikos unikalumas slypi tame, kad ji yra ir viena, ir kita, ir ne tik tai, o dar daug daugiau.

 
 
  Rusijos proveržis į NATO. Lisabonos staigmena (4)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 11 24

Dvi dienas Portugalijos sostinėje vykęs NATO šalių viršūnių susitikimas įtiko, kaip sakoma, „ir mūsiškiams, ir jūsiškiams“. Tokių susitikimų dalyviai gal per lengva ranka juose priimamus sprendimus pakrikštija istoriniais, tačiau Aljanso sesija Lisabonoje netikėtai pradžiugino tiek šiapus, tiek anapus Atlanto. Tiktai tie akcentai buvo sudėlioti kitur...

 
 
  D. Grybauskaitės vizitas į Minską: nevienareikšmiai įvertinimai (1)

Liudmila Kazak
2010 11 19

Spalio 20 d. Minske Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka. Vizitą, per kurį buvo pasirašytas susitarimas dėl paprastesnio sienos kirtimo, aptarti klausimai, susiję su bendradarbiavimu energetikos srityje, ir atkreiptas dėmesys į galbūt demokratiškesnius ir skaidresnius artėjančius šios šalies prezidento rinkimus, Lietuvos ir Baltarusijos apžvalgininkai ir politologai vertina nevienareikšmiškai.

 
 
  Kada startuos naujasis START? (6)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 11 17

Artėjant naujam strateginės puolamosios branduolinės ginkluotės sumažinimo etapui, vis daugiau nuogąstavimų, kad JAV ir Rusijos sutartis taip ir neįsigalios. Kol kas ji neratifikuota nė vienos šalies parlamente. Vašingtonui tai padaryti sutrukdė lapkričio pradžioje įvykę Kongreso rinkimai ir pasikeitęs politinių jėgų balansas, o Maskva sustabdė ratifikavimą Dūmoje, kol savo žodžio netarė Amerikos Senatas.

 
 
  Abchazija ir Pietų Osetija – Rusijos protektoratas (6)

Viktoras Denisenko
2010 11 12

Prieš dvejus metus, 2008 m. rugpjūčio 26 d., Rusija, pajutusi savo jėgą po „pergalingo“ penkių dienų karo prieš Gruziją ir apatiškos Vakarų reakcijos į tai, leido sau įgyvendinti dar vieną politinę avantiūrą. Tądien Maskvoje oficialiai pripažinta separatistinių Gruzijos teritorijų – Abchazijos ir Pietų Osetijos – nepriklausomybė. Nors šis žingsnis primena avantiūrą, vargu ar tai buvo spontaniškas sprendimas. Maskva žinojo, ką daro.

 
 
  Vengrų mažumų klausimas Slovakijoje ir Rumunijoje (5)

Stanislovas Stasiulis
2010 11 05

Po pavasarį vykusių Vengrijos parlamento rinkimų vienas pirmųjų valdančiosios dešiniųjų partijos „Fidesz“ ir jos lyderio premjero Viktoro Orbáno žingsnių buvo gegužės 26-ąją priimtas dvigubos pilietybės įstatymas, įsigaliosiantis nuo kitų metų sausio 1-osios. Naujajame įstatyme numatoma, kad apie 3,5 mln. užsienyje gyvenančių etninių vengrų galės siekti gauti Vengrijos pilietybę, jei įrodys savo vengrišką kilmę ir mokės vengrų kalbą.

 
 
  KSSO neranda sau vietos (5)

Monika Poškaitytė
2010 10 29

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) kūrėsi gana ilgai. Kūrimosi pradžia galima laikyti Taškente 1992 metais Armėnijos, Kazachstano, Kirgizijos, Rusijos, Tadžikistano ir Uzbekijos vadovų pasirašytą Kolektyvinio saugumo sutartį (vėliau prie šios sutarties prisijungė Azerbaidžanas, Gruzija ir Baltarusija), o kūrimosi pabaiga –  2002 m. gegužės 14 d. sutartį pasirašiusių valstybių atstovų Maskvoje priimtą sprendimą įkurti visavertę karinę politinę organizaciją – KSSO.

 
 
  Kodėl liepsnoja Prancūzija? (5)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 10 27

Prancūzija vėl šurmuliuoja. Nicolas Sarkozy, išrinktas prezidentu prieš pusketvirtų metų kaip liberalių reformų šalininkas, patiria vieną skandalą po kito. Prieš kelerius metus nugriaudėjo imigrantų protestai, paskui miestų gatvėse degė automobiliai dėl diskriminacinių jų įdarbinimo įstatymų, šiemet protestai išsiliejo dėl romų tautybės atvykėlių deportavimo iš šalies. O šį rudenį Prancūziją siaubia spalio 12-ąją prasidėję neramumai, kuriuos sukėlė vyriausybės paskelbta pensijų reforma.

 
 
  Trečiasis pasaulinis vadinsis „valiutų karu“ (9)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 10 20

Artėja dar vienas globalus karas, skelbia žymiausi pasaulio ekonomistai ir finansų centrai. Šis karas bus kur kas baisesnis negu kovoti ginklais ar informacija. Tai – valiutų karas. Apie jį pirmas prakalbo Brazilijos finansų ministras Guido Mantega, laikraštyje „The Financial Times“ rugsėjo 29-ąją paskelbęs, kad „tarptautinis valiutų karas jau įsiliepsnojo“.

 
 
  Kur link suka Ukraina? (10)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2010 10 18

Po Viktoro Janukovyčiaus atėjimo į valdžią Ukrainos vidaus ir užsienio politika gerokai pasikeitė, todėl verta paanalizuoti, kuria linkme šalis dabar suka nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.

Pradedant nuo vidaus politikos, galima konstatuoti, kad šalyje vyksta akivaizdi valdžios konsolidacija (monopolizacija) Regionų partijos ir prezidentūros rankose.

 
 
  Sausio 13-oji ir kur baigiasi Europa

Prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys
2010 10 18

Sovietija, kaip nors federaciškai – konfederaciškai įsivardinanti Rusija, būtų likusi senose valdose patenkintoms Vakarų demokratijoms nelabai prieštaraujant. Svarbioji Europos dalis (taip apie save mananti) būtų pasitenkinusi ištiesdama ranką Lenkijai, Čekoslovakijai, galbūt Jugoslavijai, džiugiai švęsdama Berlyno sienos griūtį ir Vokietijos susivienijimą. Toliau – eilinį kartą „persikraunančios" Rusijos reikalas. Ir būsimoji Europos siena sutampanti su Lenkijos šiaurės rytų siena.

 
 
  Kodėl Vakarai bando pritraukti Rusiją? (7)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 10 13

Kitados išsiplėtojusi diskusija, kuri pasaulio šalis labiau verta Lietuvos strateginės partnerės vardo – Lenkija, Prancūzija ar kokia ten Amerika, dabar atrodo nereikalinga ir net naivi. Kursas į pragmatinę užsienio politiką tarsi pabrėžia, kad kiekviena valstybė – kaimynė ar toliau esanti – mums yra svarbi, kaip ir mes – jai. Taigi kalbos, kad Lietuvos žiniasklaidoje pernelyg dažnai minimas Rusijos vardas, yra tas pats, jei šnekėdami apie valgius užmirštume duoną.

 
 
  Latvijos rinkėjai: o vis dėlto valdžia teisi... (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 10 06

Latvijos parlamento rinkimų rezultatai buvo netikėti tiek patiems latviams, tiek kaimynams iš Rytų ir Vakarų. 100 vietų Saeimoje premjero Valdžio Dombrovskio centro dešinės koalicija „Vienybė“ tik sustiprino pozicijas, nors buvo prognozuota, kad nuo 2008 m. vidurio Latviją užgriuvusi ekonomikos krizė tokias viltis palaidos. Kodėl taip atsitiko?

 
 
  Rusija prieš A. Lukašenką (5)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2010 10 04

2010 m. gruodžio 19 d. Baltarusijoje vyks eiliniai prezidento rinkimai. Anksčiau, 2004 m., šalyje buvo surengtas referendumas, kuris panaikino draudimą balotiruotis į prezidentus keletą kartų iš eilės. Todėl labai tikėtina, kad A. Lukašenka nepaliks savo posto ir šį kartą. Tuo pat metu yra svarstoma versija, kad jis gali vietoj savęs pasodinti į sostą kontroliuojamą įpėdinį.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras