Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Irakas: politiniai „jaunos demokratijos“ sunkumai (5)

Jurgita Laurinėnaitė
2010 10 01

Prieš pusaštuntų metų sąjungininkų kariuomenė su amerikiečiais ir britais priešakyje pradėjo operaciją „Irako laisvė“. Kai kurios sąjungininkės, pavyzdžiui, Ispanija, iš šio karo pasitraukė praėjus vos metams nuo jo pradžios. Britai karius išvedė pernai, o šių metų rugpjūčio 31 dieną JAV prezidentas Barackas Obama oficialiai paskelbė, kad Amerika taip pat baigia kovinius veiksmus Irake.

 
 
  A. Zakajevo testas Lenkijai ir Vakarams (15)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 09 29

Rugsėjo viduryje nedidelis Pultusko miestelis šalia Varšuvos atsidūrė tarptautinės visuomenės dėmesio centre. Kitados jis buvo žinomas tik kaip dar vienos Napoleono pergalės prieš carinės Rusijos kariuomenę vieta: 1806 m. prie miestelio pilies prancūzai sutriuškino rusus ir per Lietuvą patraukė į Maskvą. Tiesa, šį karą Napoleonas pralaimėjo, bet Pultusko skandalas po dviejų šimtmečių nieko gero nežadėjo rusams...

 
 
  Įtampa Pietų Amerikoje

Monika Poškaitytė
2010 09 27

Beveik prieš metus tuometinis Kolumbijos užsienio reikalų ministras Jaime Bermudezas ir JAV ambasadorius Bogotoje Williamas Brownfieldas pasirašė sutartį, leidžiančią JAV armijai naudotis septyniomis karinėmis bazėmis ir oro uostais Kolumbijos teritorijoje. 800 JAV karių  ir 600 civilių – aptarnaujančiojo ir statybų personalo – galėjo įsikurti bazėse dešimčiai metų, kad gelbėtų Pietų Ameriką nuo narkotikų tranzito, o JAV – nuo teroristų iš pietų grėsmės. Nepraėjus nė metams sutartis paskelbta antikonstitucine.

 
 
  NVS kaip geopolitinė šmėkla (4)

Viktoras Denisenko
2010 09 24

Prieš kelerius metus viename mažame Čekijos miestelyje mačiau reklaminį plakatą rusų kalba, siūlantį „vizas į buvusios NVS šalis“. Matyt, plakato autoriai supainiojo Nepriklausomų Valstybių Sandraugą su Sovietų Sąjunga. Kita vertus, šioje klaidoje galima aptikti ir tam tikros tiesos. Šiandien NVS yra labiau amorfinė negu realiai egzistuojanti organizacija – savotiška geopolitinė šmėkla.

 
 
  Arktis: varžybos dar tik įsibėgėja (7)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 09 22

Nors daug kas nelabai tiki virtualių enciklopedijų teikiamomis žiniomis, populiariausia iš jų „Wikipedia taip aiškina Arkties pavadinimo kilmę: keliaujant į šiaurę dangaus skliauto šiaurinis polius vis labiau kyla virš horizonto, pasirodo Šiaurinė ir kitos žvaigždės. Jos sudaro du žvaigždynus – Didžiuosius ir Mažuosius Grįžulo Ratus. Daugeliu europiečių kalbų šie du žvaigždynai vadinami Didžiąja ir Mažąja Lokėmis, todėl, pavyzdžiui, graikai šiaurės kraštą pavadino Arktika (gr. άρκτος – meška).

 
 
  Kas yra Kinijos grėsmė pasauliui? (3)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2010 09 20

Po šaltojo karo pabaigos pasaulyje liko viena didžioji valstybė – Amerika. Tačiau palengva Jungtinių Valstijų galia (taip pat ir dėl jų pačių avantiūrinių veiksmų) ėmė mažėti. Tuo pat metu Kinija ramiai augino ir tebeaugina ekonominius ir karinius raumenis, ir tai verčia kai kuriuos ekspertus ir politikus teigti, kad ateityje ji užims JAV vietą.

 
 
  Daugiakultūrės Europos ateitis, arba Europa, kuriai reikia akinių (9)

Violeta Podagelytė
2010 09 17

Jacques‘as Levy knygoje „Europe. Une geographie“ (Europa. Geografija) nagrinėja Europą ir europietiškumą kaip problemą ir ieško Europos ribų ne įprastiniuose geografiniuose apibrėžimuose, o jos istorinėse ir kultūrinėse išraiškose bei jų sąryšyje su pasauliu, kuris nėra Europa. Daugiakultūriškumas ir įvairovė yra neatskiriama Europos tapatybės dalis. Europa istoriškai yra daugiakultūrė abiejuose lygmenyse: tiek vidinėse išraiškose, tiek kontaktuose su išoriniu pasauliu.

 
 
  Kuriami planai pašalinti A. Lukašenką? (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 09 15

Nors tiksli Baltarusijos prezidento rinkimų data ilgai nebuvo nustatyta (jie turėjo įvykti iki kitų metų vasario, bet rengiant straipsnį buvo paskelbta, kad vyks paankstintai – gruodžio 19-ąją), rinkimų kampanija jau yra įsibėgėjusi ir įgauna vis sodresnių spalvų. Šalį 16 metų valdantis Aleksandras Lukašenka ją pradėjo pirmas pagal principą „ruošk roges vasarą. Bet savo ryškiaspalvių dažiklių į ją įpylė ir Rusija.

 
 
  Krymo totoriai reikalauja dėmesio (20)

Viktoras Denisenko
2010 09 13

Tarp gausybės geopolitinio diskurso temų, susijusių su Krymo pusiasaliu, ne paskutinę vietą užima Krymo totorių problema. Tiesa, dėmesys jai dažniausiai būna kur kas menkesnis nei, pavyzdžiui, Rusijos Juodosios jūros laivyno problematikai ar prorusiškam separatizmui (kartkartėmis paaštrėjanti Krymo grąžinimo Rusijai tema). Tačiau šiandien Krymo totorių klausimas tebėra aktuali problema, kurios Ukraina nesugebėjo išspręsti per beveik du nepriklausomybės dešimtmečius.

 
 
  Moldova: bevaldystė, nostalgija ir viltis (3)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 09 10

Politinė krizė ir bevaldystė Moldovoje tęsiasi. Rugsėjo 5 d. moldavai neatėjo į referendumą, kuriame turėjo balsuoti, ar rinkti šalies prezidentą tiesiogiai. Iki šiol jau apie dvidešimt metų jis buvo renkamas parlamento.

 
 
  Stabilumo poreikis Kirgizijoje (3)

Jurgita Laurinėnaitė
2010 09 06

Kirgizijoje per penkerius metus įvyko jau antras valdžios perversmas. 2005-aisiais jis gavo „tulpių revoliucijos“ pavadinimą, o šiemet kai kurių apžvalgininkų buvo pramintas „Rozos revoliucija“ – pagal laikinosios šalies prezidentės Rozos Otunbajevos vardą ir su užuomina į Gruzijos „rožių revoliuciją“. Kirgizijoje šiais metais nuvilnijo ir dėl etninių nesutarimų kilęs smurto protrūkis – didžiausias šalyje po 1990 metų.

 
 
  Rugsėjo 11-oji: tarp mistikos ir realybės (43)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 09 01

Tragiškų įvykių kodas „Rugsėjo 11-oji“ (amerikiečiai jį dar trumpina: 9/11) žinomas visam pasauliui. 2001 m. rugsėjo 11-osios rytą, 8.46 val., Niujorke buvo susprogdintas Pasaulio prekybos centro (PPC) šiaurinis pastatas, o po 20 min. – ir pietinis. Po pusvalandžio dar vienas „Boeing 757“ smigo į Pentagono rūmus Vašingtono priemiestyje, o dar po 26 min. Pensilvanijos valstijoje į žemę krito ketvirtas keleivinis lėktuvas.

 
 
  Kodėl neverta tikėtis karo Korėjos pusiasalyje? (5)

Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
2010 08 30

Įvairių ekspertų teigimu, greta kitų šiuo metu tarptautiniam saugumui aktualių iššūkių galima įvardinti ir Šiaurės Korėjos karinės jėgos panaudojimo už šios valstybės ribų grėsmę. Tokius būgštavimus pirmiausia galima grįsti pastarąjį pusmetį sparčiai augančia įtampa Korėjos pusiasalyje ir vis dažnesniais Pchenjano grasinimais panaudoti karinę jėgą prieš Pietų Korėją, JAV bei kai kurias kitas valstybes.

 
 
  Romai – silpnoji grandis Europos Sąjungoje (12)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 08 26

Dar nenutilus aistroms dėl musulmonių dėvimų apdarų, Prancūzijoje vėl kilo skandalas, šį kartą Paryžius pradėjo iš šalies deportuoti romus. Tai dalis šalies prezidento Nicolas Sarkozy paskelbto plano „sutriuškinti nelegalią imigraciją“. Deportacija dar sykį atkreipė viso pasaulio dėmesį į romus, kurie vis dar labai dažnai nesuprantami, nors ir yra viena didžiausių Europos mažumų, praneša CNN.

 
 
  Suskaldyta Gruzija: kelio atgal nebėra? (30)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 08 11

Nuo karo Gruzijoje prabėgus dvejiems metams, šį nesantaikos įkaitintą Kaukazo regioną aplankė ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, ir buvęs Lietuvos vadovas Valdas Adamkus, o liepą Tbilisyje viešėjo JAV valstybės  sekretorė Hillary Clinton. Tačiau ne politikų vizitai apibūdina sudėtingą situaciją šiame regione, o tebesitęsiantys Maskvos ir Tbilisio nesutarimai dėl santykių perspektyvų, Abchazijos ir Pietų Osetijos pripažinimo dilema ir tarptautinės visuomenės reakcija į padėtį Kaukaze.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras