Nepraėjo nė trys mėnesiai nuo prezidento rinkimų Ukrainoje, o naujasis jos vadovas Viktoras Janukovyčius jau pateikia staigmenų. Kas, spręsdamas iš jo kalbų, būtų galėjęs pagalvoti, kad Regionų partijos lyderis, nors ir įtariamas simpatijomis Rusijai, taip iš esmės pasuks valstybės vairą Rytų kryptimi. Ne vienas politologas sakė, kad šio politiko pergalė prieš pagrindinę oponentę Juliją Tymošenko dar nereiškia naujo Ukrainos kurso. Atrodo, jie apsiriko.

Taip, Hamidas Karzajus yra Afganistano prezidentas, formaliai ir Vakarų sąjungininkas. Tačiau po jo neseniai paskelbtų antivakarietiškų pareiškimų nekyla abejonių, kad tai nepatikimas, aikštingas ir nenuspėjamas politikas. Tačiau kito prezidento Afganistane nėra ir tenka jį priimti panašiai, kaip susitaikoma su kitais Afganistano ypatumais, sakykim, su šaltomis žiemomis ar kalnais. Mažai tikėtina, kad artimiausiu metu atsirastų kokia nors alternatyva jam.

Islandijos gamta, atrodo, nutarė savaip atkeršyti Europai ir pasauliui už tai, kad kai ši nedidelė, vos 320 tūkstančių gyventojų turinti geizerių ir ugnikalnių šalis 2008 m. buvo atsidūrusi prie valstybinio bankroto ribos, niekas jai neskubėjo padėti.

Dalykai stoja į savo vietas. Aiškiau pasidaro, kas kuriose širdyse tūno, jeigu jų esama, ir kas galvose. Ar smegenys, ar kempinė. Ir krusteli kitąsyk bemaž užmirštas reiškinys - tai sąžinė. Ji liudija apie sielą, gali kalnus pajudinti, laužia betono plutą.

Vadinamasis Jugoslavijos karas šiandien prisimenamas nedažnai. Pirmąsias naujienų pozicijas užima kiti – šviežesni ir aktualesni – konfliktai. Jugoslavijos karas jau yra istorijos dalis. Tačiau nepamirškime, kad tai yra naujausiosios istorijos įvykiai. Ko gero, dar ne visos šio karo žaizdos užgijo. Sakyčiau, kad ir pats karas buvo viena didžiulė žaizda Europos kūne. Kiek ilgai bus jaučiamos jo pasekmės – nesiryžtu prognozuoti. Be abejonių, įvykiai Balkanuose dar ilgai teiks peno apmąstymams.

Graikija, didžiausia dabartinė Europos Sąjungos (ES) ekonominė nusidėjėlė, po trumpai trukusio atokvėpio, kurį nulėmė kovo pabaigoje vykusio ES vadovų susitikimo sprendimai, vėl gyvena neramiomis nuotaikomis. Po Velykų platintas valstybės obligacijas Graikijos vyriausybė po 10 metų turės išpirkti sumokėdama 7,5 proc. palūkanas – net dukart didesnes nei tos, kurias tektų mokėti Vokietijos, šiuo metu stipriausios ES ekonomikos, vyriausybei, jei ji šiandien taip pat nuspręstų skolintis tarptautinėse rinkose.

Kirgizijoje naujas perversmas. Penkerius metus valdžioje išsilaikęs Kurmanbekas Bakijevas skynė per daug saldžius „tulpių revoliucijos“ vaisius ir visaip erzino Rusiją. Balandžio 7–8 d. šalyje vykę neramumai baigėsi tuo, kad opozicija pasiskelbė „atkurianti demokratiją“, o K. Bakijevui teko lėktuvu bėgti į pietvakarinį šalies pakraštį, kur susitelkusi jo giminė ir šalininkai. Bet šis „žaidimas revoliuciją“ nusinešė 81 gyvybę, sudeginti, suniokoti pastatai Biškeko centre, valstybei padaryta milžiniška žalaю

Pastaruoju metu žodis „lavonėliai“ Ukrainoje tapo populiaria metafora kai kuriems buvusiems „Mūsų Ukrainos-Liaudies savigynos“ ir Julijos Tymošenko bloko frakcijų nariams apibūdinti. Nors į Aukščiausiąją Radą buvo išrinkti pagal šių dviejų politinių blokų sąrašus, „lavonėliai“ paliko savo pirmines frakcijas ir šių metų kovą, formuojant vyriausybinę koaliciją, perėjo į Regionų partiją, pas komunistus ir į Vladimiro Litvino bloką.

Remiantis įvairių tarptautinės politikos ekspertų pareiškimais, kuriais mirga dauguma Lietuvos bei užsienio žiniasklaidos priemonių, Izraelio ir JAV santykiai šių metų kovą pasiekė iki šiol neregėtą atšalimo laipsnį. Kovo viduryje Tel Avive viešint JAV viceprezidentui Joe Bidenui, aukšti Izraelio pareigūnai pareiškė neatsisakantys planų statyti 1600 butų nausėdiją žydų naujakuriams Rytų Jeruzalėje, t. y. arabų apgyventoje Jeruzalės dalyje.

Katynė – tai gūdi miškinga vietovė 18 km į vakarus nuo Smolensko. Kaimelį supa kitos gyvenvietės – Mednoje, Piatichatka, Gnezdovas. Čia 1943 metų balandį surasti lenkų karių, po Lenkijos kapituliacijos 1939 metais patekusių į Sovietų Sąjungos nelaisvę, masiniai kapai. Dabar Katynės memorialinį kompleksą sudaro dvi dalys – lenkų karių ir rusų karių kapinės.

Vakarų sąjungininkai, planuodami intervenciją į Afganistaną, pagrindiniu karinio tiekimo maršrutu pasirinko Kaiberio perėją (Khyber pass). Apie 75 proc. visų karui reikalingų krovinių atplaukdavo į Pakistano Karačio uostą ir iš čia beveik 2000 km sausuma buvo gabenami į Kabulą. Kaiberio perėja – tai kalnų tarpekliais vingiuojantis kelias, nuo amžių žinomas kaip svarbiausia sausumos arterija į Indiją.

Šiuo metu Centrinė Azija (CA) yra labiau ne tarptautinės politikos subjektas, o objektas, kurio likimą lemia Rusija ir Kinija, pamažu stumiančios iš regiono Ameriką arba darančios ją (jos operaciją Afganistane) priklausomą nuo savo sprendimų (pavyzdžiui, JAV krovinių gabenimas į Afganistaną per Rusijos teritoriją).

Teigti, kad Iranas yra visiškai izoliuotas ir neturi draugų, būtų neteisinga. Nėra ir vienareikšmės nuomonės apie didžiausią Vakarų susirūpinimą keliančią problemą – Irano branduolines programas ir kiek veiksmingi yra bandymai jas sustabdyti tarptautinėmis sankcijomis.

Pro storą teroro baimės miglos, apgaubusios Rusiją, šydą prasiskverbia ir šviesos spindulys: branduolinis pavojus pasaulyje sklaidosi. Balandžio 8 d., ketvirtadienį, Prahoje ketinama pasirašyti naująją Strateginės puolamosios ginkluotės (SPG-1) sutartį. Rusijos ir JAV prezidentai Dmitrijus Medvedevas ir Barackas Obama pratęs 1991 m. sudarytą ir pernai gruodžio 5 d. baigusį galioti branduolinių užtaisų mažinimo susitarimą.

„Šaltasis karas“, „ginkluotės varžytuvės“, „geležinė uždanga“ – atrodytų, tokie žodžių junginiai liko praeityje. Šie reiškiniai dabar turėtų dominti tik istorikus, tačiau taip pat nereikėtų pamiršti, kad istorija kartais apibūdinama kaip spiralė, galinti atvesti mus į tą patį (ar panašų) tašką, iš kurio, atrodytų, jau buvome išėję ir grįžti neplanavome. Tikrai, jau atrodė, kad Rytų ir Vakarų priešprieša Europoje, žlugus Sovietų Sąjungai ir kariniam Varšuvos blokui, yra nebeaktuali.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).