Kas ir kodėl Čekijoje šiandien palaiko Kremliaus ir Vladimiro Putino politiką

Niekam ne paslaptis, kad šiuolaikinėje Europoje Kremliaus politika turi gerbėjų. Šių politikų įtakingumas savose šalyse yra skirtingas. Šia tema domisi ir rimti mokslininkai, ir žurnalistinių tyrimų autoriai. Filmas-tyrimas „Kremliaus draugai čekai“ – bendras Laisvės radijo Ukrainos tarnybos ir ukrainiečių televizijos kanalo „1+1“ projektas. Jo premjera Ukrainoje įvyko 2015 metais. Apie tai, kas ir kodėl palaiko Kremliaus politiką Čekijoje – šalyje, 1968 m. patyrusioje sovietų tankų invaziją, – interviu Laisvės radijui papasakojo filmo-tyrimo autorė, Ukrainos žurnalistė Olga Malčevskaja.

Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (vadinamasis „Brexit“) pretenduoja tapti svarbiausia šios vasaros naujiena. Tiesa, šioje istorijoje ne viskas taip paprasta. Nors apie „Brexit“ jau parašyta aibė tekstų, verta dar kartą pabandyti sudėti visus taškus ant i, t. y. aptarti esminius šios istorijos niuansus.

Dauguma Rytų Europos šalių gali pasigirti gausiomis išeivių bendruomenėmis užsienyje, bet Albanija šioje srityje išskirtinė valstybė. Emigracija iš šalies prasidėjo dar XV amžiuje ir neslūgsta iki šiol, tačiau per pasaulį nusiritus finansų krizei 2009 m. šalį užplūdo nematytas reiškinys – grįžtantys išeiviai.

Valstybės dieną švenčiame ne Kovo 11-ąją ar Vasario 16-ąją, o Liepos 6-ąją, kuri mūsų kolektyvinėje atmintyje yra labiausiai apmūsijusi. Sunkiai atsimename valstybingumo pradžią ne tik dėl to, kad mus nuo jos skiria kone aštuoni šimtmečiai.

Kalaviju ir krauju Mindaugo vykdytas žemių vienijimas, jo krikštas, karūnavimas regisi kaip tolima egzotika, „kažkokie viduramžiai“ (dar būtinai „tamsūs“) su feodaline santvarka ir politiškai reikšminga popiežių valdžia. Tačiau XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje tautinio atgimimo veikėjai, valstybės kūrėjai gręžėsi į valstybingumo ištakas, į didžiuosius kunigaikščius, pavyzdžiui, 500-osios Vytauto mirties metinės paminėtos su trenksmu.

Po visą Rusiją yra išsibarstę regionai su ypač žemomis gyventojų pajamomis ir pačių silpniausių besivystančių šalių lygio ekonomika. Kol kas tai atskiri rizikos židiniai, kuriuos įmanoma išgydyti.

Terorizmo aukų skaičius pasaulyje per 2011–2014 metus išaugo tris kartus („Bloomberg“, 2015 11 17). Mes įžengėme į totalinės priežiūros visuomenę, kur kiekvienas yra įtariamasis, kurį krato, skenuoja monitorių ekranuose, seka jo judėjimą, kišasi į asmeninį gyvenimą. Ar tai neišvengiama?

Gegužės 31 d., antradienį, pranešta apie Šiaurės Korėjoje, netoli rytinio šalies miesto Vonsano, atliktą raketinės ginkluotės bandymą. Manoma, kad paleista vidutinio nuotolio raketa „Musudan“, galinti nešti branduolinį užtaisą.

Nors bandymas nesėkmingas (raketa susprogo kelios sekundės po pakilimo), tarptautinė bendruomenė su didėjančiu nerimu stebi, kaip neprognozuojamas Šiaurės Korėjos režimas intensyviai plėtoja branduolinę programą.

Iki karo Kriakovkos, Orechovo Doneco ir Kalauso kaimai priklausė Slavjanoserbsko rajono Triochizbenkos apylinkei. Dabar per šiuos kaimus eina atskyrimo linija. Slavjanoserbskas yra okupuotas nepripažintų respublikų kariuomenės, artimiausi kaimai priskirti Ukrainos valdžios kontroliuojamam Novoaidaro rajonui, o kaimo taryba virto karine-civiline administracija.

Didžiausią grėsmę NATO kelia mūsų neveiklumas ir nenoras ginti savo vertybes, pastebi buvęs NATO ambasadorius ir Arizonos valstijos universiteto McCaino tarptautinės lyderystės instituto vykdomasis direktorius Kurtas Volkeris. Baltijos–Amerikos laisvės fondo penktajam jubiliejui skirtame paminėti renginyje jis pristatė savo pranešimą „Kodėl Baltijos saugumas turėtų rūpėti Amerikai?“.

Rusijos propagandos nagrinėjimas nepraranda savo aktualumo. Kuo giliau Rusija ir vadinamasis Vakarų pasaulis grimzta į konfrontaciją, kurią tiksliausiai galima būtų apibūdinti naujojo šaltojo karo vardu – tuo didesnis dėmesys skiriamas šiai temai. Šiandien jau net Vakarų Europoje ir JAV atsiranda supratimas, kad propaganda yra vienas efektyviausių nekonvencinių ginklų, Rusijos naudojamų savo tikslams pasiekti. Todėl ypač verta panagrinėti tai, kas tampa Rusijos propagandos pagrindu ir vienu esminių ramsčių.

Sprendžiant iš visko, Kremlius rimtai svarsto konflikto su Vakarais scenarijų ir yra didelė tikimybė, kad gali sukelti šį konfliktą Baltijos valstybėse.

Birželio 14-oji ir 15-oji – tai dienos, netinkančios į atostogas grimztančios vasaros šurmuliui. Lygiai taip pat, kaip ir prieš septyniasdešimt penkerius metus, 1940-aisiais, Sibiro kryptimi riedantys gyvuliniai vagonai bei okupacinės kariuomenės ultimatumai netiko pasakojimams apie sovietinę laisvę, lygybę, brolybę.

2008 m. pirmą kartą žmonijos istorijoje daugiau nei pusė visų pasaulio gyventojų gyveno miestuose. Urbanizacijos procesas nesustabdomas ir vyksta visuose žemynuose. Miestų įtaka politikai ir ekonomikai vis didėja, o valstybės tampa tik miestų sąjungomis. Pasaulis grįžta prie panašios santvarkos, kokia buvo antikinės Graikijos laikais.

Šiuo metu vykstant NATO karinėms pratyboms Baltijos šalyse ("Kardo kirtis 2016") ir Lenkijoje ("Anakonda-16"), Rusija piktinasi, kad NATO kelia grėsmę jos saugumui. Žemiau pateikiame informaciją apie NATO ir Rusijos vykdytas karines pratybas 2013-2015 m. (Pratybų data, pavadinimas, vieta ir dalyvavusių karių skaičius). Šaltiniai: Naujienų agentūra "Reuters", NATO, Šiaurės Atlanto Taryba, savaitraštis "The Moscow Times" ir naujienų agentūra "Ria Novosti".

Taigi ar NATO pratybos iš tikro kelia grėsmę Rusijai?

Briuselyje vyksta įvairūs renginiai, susiję su situacija Baltarusijoje bei ES ir oficialiojo Minsko santykių plėtros perspektyvomis. Mūsų pašnekovas – Anatolijus Lebedka, Jungtinės piliečių partijos vadovas.

Politinę situaciją Brazilijoje šiais metais net sunku sekti: protestai prieš vyriausybę, protestai prieš dabartinės šalies prezidentės Dilmos Rousseff apkaltą ir gegužės mėnesį vykę šalies parlamento balsavimai, vis dėlto nulėmę apkaltos proceso pradžią. Apkaltos teisėtumas intensyviai kvestionuojamas tiek Brazilijos, tiek užsienio žurnalistų, o naująją viceprezidento Michelio Temerio vyriausybę jau sukrėtė krizė. Situacijos nusakyti trumpai tiesiog neįmanoma, bet svarbu pabrėžti tai, apie ką kalbėti vengia pačios Brazilijos žiniasklaida, o užsienio spauda taip pat dažnai nutyli. Kas vyksta Brazilijoje, yra daug sudėtingiau nei herojiškas žmonių sukilimas prieš nemėgstamą vyriausybę, kaip kad dažnai pristatoma žiniasklaidoje.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).