Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Jungtinė Karalystė su 4 proc. pasaulio ekonomikos vėl nori būti imperija (2)

Gytis Janišius
2016 07 25

Analizuojant „Brexit“ priežastis bei pasekmes ir diskutuojant apie jas, daugiausia dėmesio skiriama imigrantams, o šešėlyje lieka dar vienas svarus argumentas, kuris svarbus britams jau nuo šeimos ir mokyklos suolo. Britų imperija beveik šimtą metų buvo didžiausia ir svarbiausia Vakarų pasaulio imperija, jos žmonės įprato visą pasaulį vertinti britocentriškai, todėl dabar jiems sunku suvokti, kad žaidimo taisyklės pasikeitė, o Jungtinės Karalystės ekonomika sudaro vos 4 proc. pasaulio ūkio.

 
 
  Eurazijos valymas dėl žaliosios infrastruktūros (25)

2016 07 22

Lygiagrečiai su mažai rezultatyviu Rusijos prezidento vizitu į Pekiną birželio 24–26 d. Kinijos sostinėje vyko akcija su toli siekiančiomis tarptautinėmis pasekmėmis – pirmasis metinis Azijos infrastruktūros investicijų banko (AIIB) pajininkų susirinkimas. Kas tai per organizacija, kuriai priklauso ir Rusija, ir kokie jos planai?

 
 
  Kodėl Rusijos stačiatikių bažnyčia boikotavo susitikimą Kretoje (2)

Viktoras Denisenko
2016 07 20

Birželio pabaigoje Kretos saloje įvyko Visuotinis Stačiatikių bažnyčių suvažiavimas. Tiesa, šio renginio pavadinimas yra kiek klaidinantis, nes iš tikrųjų ne visų Stačiatikių bažnyčių atstovai sutiko į jį atvykti: iš 14 šio krikščioniškojo tikėjimo krypties Bažnyčių į suvažiavimą susirinko 10 Bažnyčių atstovai. Įdomu tai, kad suvažiavime atsisakė dalyvauti Rusijos stačiatikių bažnyčia, kuri pozicionuoja save kaip stačiatikių pasaulio lyderę. Tačiau į tai kitos Bažnyčios turi savo požiūrį.

 
 
  Rusijos vertybiniai sąjungininkai Europoje: Prancūzijoje (I) (45)

2016 07 18

Pratarmė

Vis pasigirsta balsų, kad Vladimiro Putino režimo dienos suskaičiuotos. Tačiau režimas kaip gyvavo, taip tebegyvuoja ir daug ir aktyviai dirba, kad išsilaikytų valdžioje. Daugiausia – manipuliuodamas visuomenės nuomone, o pastaraisiais metais tam sumaniai išnaudodamas ir kalbas apie „tikrųjų vertybių“ gynimą.

2015 metais žurnalistai, nevyriausybinės organizacijos ir politikos institutai įvairiose Europos šalyse atliko Rusijos įtakos apžvalgas.* Jos parodė, kad V. Putino režimas aktyviai mezgė draugystes su nacionalistinėmis euroskeptiškomis partijomis ir judėjimais, kūrė sąjungas su krikščioniškomis organizacijomis ir bažnytinėmis institucijomis, steigė įvairias neva žmogaus teises ginančias organizacijas, telkė išeivius ir kitus Rusijos simpatikus, finansuodamas ir plėsdamas „tėvynainių“ judėjimą.

 
 
  Nuo Havelo iki Zemano

Jelena Poliakovskaja, Laisvės radijas
2016 07 15

Kas ir kodėl Čekijoje šiandien palaiko Kremliaus ir Vladimiro Putino politiką

Niekam ne paslaptis, kad šiuolaikinėje Europoje Kremliaus politika turi gerbėjų. Šių politikų įtakingumas savose šalyse yra skirtingas. Šia tema domisi ir rimti mokslininkai, ir žurnalistinių tyrimų autoriai. Filmas-tyrimas „Kremliaus draugai čekai“ – bendras Laisvės radijo Ukrainos tarnybos ir ukrainiečių televizijos kanalo „1+1“ projektas. Jo premjera Ukrainoje įvyko 2015 metais. Apie tai, kas ir kodėl palaiko Kremliaus politiką Čekijoje – šalyje, 1968 m. patyrusioje sovietų tankų invaziją, – interviu Laisvės radijui papasakojo filmo-tyrimo autorė, Ukrainos žurnalistė Olga Malčevskaja.

 
 
  „Brexit“: taškai ant i (12)

Viktoras Denisenko
2016 07 11

Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (vadinamasis „Brexit“) pretenduoja tapti svarbiausia šios vasaros naujiena. Tiesa, šioje istorijoje ne viskas taip paprasta. Nors apie „Brexit“ jau parašyta aibė tekstų, verta dar kartą pabandyti sudėti visus taškus ant i, t. y. aptarti esminius šios istorijos niuansus.

 
 
  Emigrantų šalis Albanija grįžtančių nelaukia

Gytis Janišius
2016 07 08

Dauguma Rytų Europos šalių gali pasigirti gausiomis išeivių bendruomenėmis užsienyje, bet Albanija šioje srityje išskirtinė valstybė. Emigracija iš šalies prasidėjo dar XV amžiuje ir neslūgsta iki šiol, tačiau per pasaulį nusiritus finansų krizei 2009 m. šalį užplūdo nematytas reiškinys – grįžtantys išeiviai.

 
 
  Ne apie karalių, apie karalystę

Rosita Garškaitė, Lietuvos žinios
2016 07 06

Valstybės dieną švenčiame ne Kovo 11-ąją ar Vasario 16-ąją, o Liepos 6-ąją, kuri mūsų kolektyvinėje atmintyje yra labiausiai apmūsijusi. Sunkiai atsimename valstybingumo pradžią ne tik dėl to, kad mus nuo jos skiria kone aštuoni šimtmečiai.

Kalaviju ir krauju Mindaugo vykdytas žemių vienijimas, jo krikštas, karūnavimas regisi kaip tolima egzotika, „kažkokie viduramžiai“ (dar būtinai „tamsūs“) su feodaline santvarka ir politiškai reikšminga popiežių valdžia. Tačiau XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje tautinio atgimimo veikėjai, valstybės kūrėjai gręžėsi į valstybingumo ištakas, į didžiuosius kunigaikščius, pavyzdžiui, 500-osios Vytauto mirties metinės paminėtos su trenksmu.

 
 
  Nacionalinės nelaimės zonos (14)

Jakovas Mirkinas, Rosbalt
2016 07 01

Po visą Rusiją yra išsibarstę regionai su ypač žemomis gyventojų pajamomis ir pačių silpniausių besivystančių šalių lygio ekonomika. Kol kas tai atskiri rizikos židiniai, kuriuos įmanoma išgydyti.

Terorizmo aukų skaičius pasaulyje per 2011–2014 metus išaugo tris kartus („Bloomberg“, 2015 11 17). Mes įžengėme į totalinės priežiūros visuomenę, kur kiekvienas yra įtariamasis, kurį krato, skenuoja monitorių ekranuose, seka jo judėjimą, kišasi į asmeninį gyvenimą. Ar tai neišvengiama?

 
 
  Šiaurės Korėjos nykštukas ir jo didelės branduolinės ambicijos

Vaiva Sapetkaitė, VU TSPMI magistrė
2016 06 29

Gegužės 31 d., antradienį, pranešta apie Šiaurės Korėjoje, netoli rytinio šalies miesto Vonsano, atliktą raketinės ginkluotės bandymą. Manoma, kad paleista vidutinio nuotolio raketa „Musudan“, galinti nešti branduolinį užtaisą.

Nors bandymas nesėkmingas (raketa susprogo kelios sekundės po pakilimo), tarptautinė bendruomenė su didėjančiu nerimu stebi, kaip neprognozuojamas Šiaurės Korėjos režimas intensyviai plėtoja branduolinę programą.

 
 
  Prie atskyrimo linijos ties Kriakovka nieko naujo

Romanas Nazarenko, Ukraina
2016 06 24

Iki karo Kriakovkos, Orechovo Doneco ir Kalauso kaimai priklausė Slavjanoserbsko rajono Triochizbenkos apylinkei. Dabar per šiuos kaimus eina atskyrimo linija. Slavjanoserbskas yra okupuotas nepripažintų respublikų kariuomenės, artimiausi kaimai priskirti Ukrainos valdžios kontroliuojamam Novoaidaro rajonui, o kaimo taryba virto karine-civiline administracija.

 
 
  Pranešimas spaudai. Ambasadorius: NATO turėtų aktyviau dalyvauti sprendžiant krizes

Baltijos-Amerikos laisvės fondas
2016 06 23

Didžiausią grėsmę NATO kelia mūsų neveiklumas ir nenoras ginti savo vertybes, pastebi buvęs NATO ambasadorius ir Arizonos valstijos universiteto McCaino tarptautinės lyderystės instituto vykdomasis direktorius Kurtas Volkeris. Baltijos–Amerikos laisvės fondo penktajam jubiliejui skirtame paminėti renginyje jis pristatė savo pranešimą „Kodėl Baltijos saugumas turėtų rūpėti Amerikai?“.

 
 
  Imperinis nacionalizmas kaip Rusijos propagandos pagrindas (19)

Viktoras Denisenko
2016 06 20

Rusijos propagandos nagrinėjimas nepraranda savo aktualumo. Kuo giliau Rusija ir vadinamasis Vakarų pasaulis grimzta į konfrontaciją, kurią tiksliausiai galima būtų apibūdinti naujojo šaltojo karo vardu – tuo didesnis dėmesys skiriamas šiai temai. Šiandien jau net Vakarų Europoje ir JAV atsiranda supratimas, kad propaganda yra vienas efektyviausių nekonvencinių ginklų, Rusijos naudojamų savo tikslams pasiekti. Todėl ypač verta panagrinėti tai, kas tampa Rusijos propagandos pagrindu ir vienu esminių ramsčių.

 
 
  O dabar – Trečiasis pasaulinis? (22)

Jevgenijus Kiseliovas, radijo stotis «Эхо Москвы»
2016 06 17

Sprendžiant iš visko, Kremlius rimtai svarsto konflikto su Vakarais scenarijų ir yra didelė tikimybė, kad gali sukelti šį konfliktą Baltijos valstybėse.

 
 
  Atminties žaizdos: okupacija ir trėmimai

Andrius Navickas, Bernardinai.lt
2016 06 15

Birželio 14-oji ir 15-oji – tai dienos, netinkančios į atostogas grimztančios vasaros šurmuliui. Lygiai taip pat, kaip ir prieš septyniasdešimt penkerius metus, 1940-aisiais, Sibiro kryptimi riedantys gyvuliniai vagonai bei okupacinės kariuomenės ultimatumai netiko pasakojimams apie sovietinę laisvę, lygybę, brolybę.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras