Pasaulio ekonomistai dar neseniai prognozavo, kad apie 2050 m. sparčiai besivystančių šalių (emerging markets) – Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Meksikos – ekonomika pasivys dabartinį Didįjį aštuonetą. Žinoma, šiandien šis scenarijus nebeatrodo toks optimistinis, nes pasaulinė finansų krizė palietė visas be išimties valstybes – net ir tas, kurių ekonomikos augimas buvo svaiginantis ir nekeliantis abejonių.

Beveik savaitę rusiškų dujų negavę Rytų ir Vidurio Europos gyventojai antradienį pagaliau atgaivino viltį vėl įsižiebti žydrąsias liepsneles. Europoje tarsi atšilo. Tokį atšilimą lėmė ne staiga pagerėję Rusijos ir Ukrainos santykiai, o Europos Sąjungos įsikišimas sprendžiant vos ne kasmet pasikartojančią ir Vakarams ypač skaudžią problemą.

Palanki Pietų Amerikos valstybių reakcija į Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo lapkričio mėnesį vykusį vizitą atvėrė naujų perspektyvų Rusijos įtakai šiame žemyne. Apsilankydamas Peru, Venesueloje, Brazilijoje ir Kuboje, D. Medvedevas visam pasauliui atskleidė Rusijos siekį glaudžiau bendradarbiauti su šalimis, kurias Jungtinės Amerikos Valstijos laikė savo įtakos zona.

Nelengva įvertinti pastarojo dešimtmečio Armėnijos Respublikos užsienio politiką. Paprasti Armėnijos piliečiai yra įsitikinę, jog reikia palaikyti gerus santykius su visomis didžiosiomis valstybėmis, turinčiomis interesų Pietų Kaukazo regione, kad jos nekenktų Armėnijai, pagal galimybes su ja bendradarbiautų, jai padėtų. Pastarajam tikslui, suprantama, panaudojamos JAV, Prancūzijoje ir Rusijoje įsikūrusių armėnų bendruomenių galimybės.

Dalis mūsų jau kaip ir įprato reikšti nepasitenkinimą demokratija ir laisvąja rinka. Nesame vieniši šioje srityje. Štai buvęs Nepalo maoistų sukilėlis prieš Naujuosius pareiškė, kad vadovauti sukilimui buvo lengviau negu šaliai. „Kai kada man atrodo, kad daug patogiau buvo liaudies karo metu“, – Nepalo laikraštis „Kantipur“ citavo šalies premjero pasisakymą per jo susitikimą su Nepalo laikraščių redaktoriais.

Tai, kad Baltarusijos centrinis bankas nuo sausio 1 d. devalvavo šalies nacionalinę valiutą baltarusišką rublį („zuikutį“), nebuvo naujiena nebent finansų ir ekonomikos ekspertams, kurie atidžiai seka pasaulio rinkų pokyčius. Tačiau eilinius Baltarusijos ir Europos šalių žmones ji nustebino. Ypač kai ilgus metus šalies lyderis A. Lukašenka su jam būdingu patosu tvirtino, kad Baltarusijos ekonomika lieka viena stabiliausių krizės apimtame pasaulyje.

Pasaulinės finansų krizės padarinių neišvengė praktiškai nė viena pasaulio valstybė, tačiau, nepaisant objektyvių panašumų, ekonominė situacija atskirose valstybėse akivaizdžiai skiriasi. Kaip ir reakcija į sunkumus bei ateities perspektyvas. Tai kuo puikiausiai atspindi Vidurio ir Rytų Europos valstybės: Slovakija, kuri nuo šių metų pradžios džiaugiasi įsivedusi eurą, Čekija, kuri jokios krizės nemato, ir Vengrija, kurios liūdnu pavyzdžiu lietuvius dar neseniai gąsdino premjeras Andrius Kubilius.

Irakiečio žurnalisto Muntazero al Zaidi į kadenciją baigiantį Amerikos prezidentą George‘ą W. Bushą per spaudos konferenciją Irake sviesti batai daugelyje Artimųjų Rytų šalių buvo sutikti su begaliniu entuziazmu. Jau kitą dieną po gruodžio 14-ąją įvykusio incidento internete pasipylė nesuskaičiuojama galybė įvykio parodijų ir žaidimų, vaizduojančių skriejančius batus ir G. W. Busho pastangas išvengti smūgio, netgi eilėraščių bato garbei, surimuotų pagal klasikinį arabų poezijos kanoną.

Rusijos pietuose padvelkė reformų vėjas. Spalio 30 d. Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo sprendimu atleistas Ingušijos Respublikos prezidento pareigas nuo 2002 m. ėjęs buvęs KGB generolas Muratas Ziazikovas. Jau spalio 31 d. į Ingušijos prezidento postą paskirtas naujas Rusijos valdančiajam elitui lojalus jėgos struktūrų atstovas, dabar jau buvęs kariškis, žvalgybininkas Junus Bekas Jevkurovas.

Kas nežino Belovežo (Baltvydžio) girios, besitęsiančios Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje? Tai ne tik unikali Europoje sengirė, garsi savo pirmykšte augmenija, gausiausia stumbrų populiacija. Dabar ji įeina į Belovežo nacionalinį parką, kuris 1992 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Jos vardas ypač išgarsėjo 1991-ųjų pabaigoje ir net įgavo politinį atspalvį.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka žaidžia dvigubą žaidimą – siekia būti ir Rusijos, ir Vakarų Europos partneriu bei sąjungininku. Buvęs sovietinio kolektyvinio ūkio vadovas gerai žino, kad sočiausiai gyvena tas veršelis, kuris žinda dvi karves.

Lapkričio mėnesį Indijos miestą Mumbajų (buvęs Bombėjus) sukrėtė žiaurūs teroristiniai išpuoliai, atsaku į kuriuos tik per plauką netapo naujas karas su Pakistanu. Taip, iš šios valstybės atkeliavo viešbučius užgrobę ir nekaltus žmones šaudę kovotojai, tačiau vienas likęs gyvas teroristas papasakojo kur kas daugiau, ką oficialusis Delis noriai nutylėtų.

Mielieji mūsų skaitytojai,

sveikiname Jus su gražiausiomis žiemos šventėmis. Linkime Jums baltų, šiltų, jaukių Šv. Kalėdų bei laimingų ir sėkmingų Naujųjų Metų!

www.geopolitika.lt kolektyvas

Šiaurės Kaukazas kalbiniu, kultūriniu ir etnografiniu požiūriu yra labiausiai nevienalytis Rusijos Federacijos geografinis regionas. Jau šiuo metu jis kelia Rusijai daugybę problemų ir neabejotina, kad ateityje jų tik gausės.

Klausimas, ar Turkmėnistanas – ši „dujinė“ Vidurio Azijos šalis – pajudėjo link demokratijos, ar taip ir stovi vietoje kaip Saparmurato Nijazovo laikais, atrodo šiek tiek pritemptas. Tačiau jis vėl keliamas, sekmadienį čia įvykus 4-ojo šaukimo parlamento rinkimams. Kas juos laimėjo?

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).