Lapkričio 18 dieną Armėnijos užsienio reikalų ministras Edvardas Nalbandianas Vilniaus universitete skaitė paskaitą „Saugumas Pietų Kaukaze: Armėnijos perspektyva“ („Security in South Caucasus: Armenian Perspective“). Paskaitoje jis išdėstė savo šalies strategiją formuojant santykius su kaimynais – šioje srityje Jerevanas turi daug problemų.

Galų gale paklauskime savęs: Baltarusija – mūsų draugė, priešė ar šiaip kaimynė? Klausimas, viena vertus, politiškai sudėtingas, nors eiliniam žmogui – paprastas. Jau beveik 17 metų po SSRS žlugimo mes negalime į jį vienareikšmiškai atsakyti, ir problema ne tik A. Lukašenkos režimas, kuris tvyro lyg tamsus debesis 14 metų ir visus baugins dar mažiausiai trejus.

Taigi, pirmosiomis savo triumfo dienomis išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama buvo priverstas šokti pagal Kremliaus dūdelę. Jis paskambino Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui ir pranešė, kad – nors ir su išlygomis – pritaria Amerikos priešraketinės gynybos (PRG) sistemos dalių dislokavimui Lenkijos teritorijoje.

Šių metų gegužę apie 50 aktyvistų iš organizacijos „Rosija molodaja“ prie Latvijos ambasados Maskvoje pastatė improvizuotas kartuves ir pakorė lėlę, simbolizuojančią latvių režisierių Edviną Šnorę, kuris sukūrė ir publikai pristatė sovietinę tikrovę demaskuojantį dokumentinį filmą „The Soviet Story“. Vėliau iš „pakarto“ režisieriaus buvo išsityčiota, iškamša apipilta benzinu ir sudeginta.

Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO), kurią šiuo metu sudaro Rusija, Kinija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas bei stebėtojo statusą turintys Indija, Iranas, Mongolija ir Pakistanas. ŠBO kūrimosi pradžia - 1996 m. balandžio mėn., kai Kinijos mieste Šanchajuje susitiko tuomečiai Rusijos, Kinijos, Kazachstano, Kirgizijos ir Tadžikistano vadovai.

Požiūris į Rusiją pasaulyje yra labai įvairus. Rusija nebevaidina tokio vaidmens, kad pasaulį būtų galima skirstyti į jos draugus ir priešus.

Tačiau Rusija ir toliau lieka regionine didžiąja valstybe, prieštaringai vertinama regione, kuriam ji daro įtaką. Pradžiai apsiribosime Europa ir buvusia Sovietų Sąjunga.

Galima nedviprasmiškai atsakyti. Ne. Nors John McCain irgi būtų buvęs geras prezidentas, Lietuvai Obama išrinkimas yra naudingesnis.

Nereikia laukti didesnių pokyčių Amerikos politikoje Lietuvos atžvilgiu. Tradiciškai JAV draugiškai nusiteikusi Lietuvai, ir nėra pagrindo manyti, kad šios nuostatos keisis.

Demokratinio pasaulio žiniasklaida sėkmingai pasigavo savo kolegų iš Rusijos keliamą ažiotažą dėl valdančios ir totaliai dominuojančios „Vieningosios Rusijos“ partijos suvažiavimo, kurio svarbiausiu akcentu turėjo tapti premjero, o tiksliau – šalies valdovo Vladimiro Putino kalba.

Gruzijos opozicija paskutiniu metu ypatingu konstruktyvumu nepasižymėjo: valdyti valstybę vis mėgino gatvėse, rengė triukšmingas protesto akcijas, švaistėsi garsiais pareiškimais, tačiau nesugebėjo mesti bent kiek rimtesnio iššūkio šalies vadovui Michailui Saakašviliui. Nei per praėjusius prezidento rinkimus, nei jau susivienijusi – per šių metų gegužę vykusius parlamento rinkimus.

Visa ši savaitė Ukrainoje skirta Didžiajam badmečiui (holodomorui) pažymėti. Nuo lapkričio 17-osios šalyje vyksta renginiai 1932–1933 m. sovietinio genocido prieš ukrainiečių tautą 75-mečiui paminėti. Prezidentas Viktoras Juščenka paragino, kad „visi, kurie neabejingi užuojautai ir teisingumui, kurie siekia gėrio pergalės prieš blogį, lapkričio 22 dieną uždegtų žvakę žuvusiųjų atminimui“.

Kalnų Karabacho konfliktas – pirmasis rimtas tautų konfliktas buvusioje Sovietų Sąjungoje. Jis tęsiasi iki šiol ir atrodo, kad tokios padėties „įšaldymas“ daug kam naudingas kaip rankovėje slepiama korta, kurią galima, reikalui esant, ištraukti ir pakreipti žaidimą savo naudai.

Kazachstanas, kurio plotas yra daugmaž lygus visai Vakarų Europai, yra didžiausia ir ekonomiškai stipriausia Centrinės Azijos valstybė. Nuo 2001 m. šios šalies ekonomikos augimas vidutiniškai sudarė 10 procentų. Kazachstanas yra antra valstybė iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų (po Azerbaidžano), sulaukusi daugiausia tiesioginių investicijų vienam gyventojui – nuo 1993 iki 2004 m. šalį pasiekė 40 mlrd. JAV dolerių.

Nesenos kelionės į Šri Lanką metu teko susidurti su situacija, kurią vietiniai gyventojai patiria dažnokai ir vadina „įprastomis procedūromis“. Dėl sukilėlių tamilų susprogdintos bombos visame Kolombo mieste buvo išjungta elektra, o oro uostas, kuriame laukiau skrydžio į Frankfurtą, evakuotas. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir sugyvenantys tamilai induistai ir sinhalai budistai – būna, kad ir įsimyli – teigia vieni kitus atpažįstantys iš tolo. Net jei tai ir ne jų visų karas, skeveldros lekia tikrai toli.

Kol kas nieko blogo neatsitiko. Rusijos karinis tranzitas per Lietuvą vyksta be incidentų. Viliuosi, kad Lietuvos žvalgyba žino, kas ir kokiais kiekiais vežama per valstybės teritoriją. Tačiau sunku tikėtis, kad tokios viltys 100 procentų atitiktų realybę.

Didžiausia kliūtis geriems Lietuvos ir Rusijos santykiams yra ne abiejų šalių valdžios užsispyrimas ar skirtingas požiūris į demokratiją. Ir net ne Jungtinės Valstijos, kurias įprasta kaltinti dėl visų pasaulio bėdų. Labiausiai Lietuvą ir Rusiją skiria kardinaliai priešingos istorinių įvykių interpretacijos.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).