Kokie bus JAV santykiai su Rusija, Barackui Obamai tapus prezidentu? Tai labai painus klausimas. Istorija parodė, kad ne kartą Sovietų Sąjungai su dešiniaisiais respublikonais susitarti buvo lengviau negu su demokratais. Sakykim, respublikonas Richardas Nixsonas lengvai susitarė ir be jokių didesnių sentimentų pagerino santykius su komunistine Kinija.

Lapkričio 14–15 d. Vašingtone susitiko 20 stipriausios ekonomikos šalių (G-20 grupės) vadovai, ketindami aptarti pasaulį apėmusią finansų krizę ir kartu ieškoti galimų jos sprendimo būdų. Dar prieš porą mėnesių niekas nesitikėjo, kad kaip tik JAV taps ta šalimi, kuri inicijuos skubų G-20 grupės vadovų susitikimą. Apžvalgininkai jau spėjo pakrikštyti šį susitikimą istoriniu – žyminčiu Vakarų viešpatavimo pabaigą.

Ukrainos politinė sistema beveik nuo pat Belovežo girios susitarimų pasirašymo ypatingu stabilumu negarsėjo. Anksčiau ją krėsdavo skandalai, susiję su Leonido Kučmos siekiais primesti šaliai autoritarinį režimą ir sulieti valdžios institucijas su stambiuoju oligarchiniu kapitalu, paskui buvo Kremliaus remti bandymai šalies vadovu padaryti Viktorą Janukovyčių, atvirai pasisakiusį už prorusišką Ukrainos kursą, bet turėjusį kiek atsitraukti po „oranžinės“ revoliucijos, iškėlusios Viktorą Juščenką.

Afganistanas ir krizė Afganistane šiandien yra du savarankiški tarptautinių santykių subjektai ir atrodo, kad kaip tik pastaroji tampa kur kas įtakingesnė nei oficialusis Kabulas. Tuo įsitikinęs informacinio portalo Afghanistan.ru ekspertas Andrejus Serenka. Pasak jo, didžiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos suinteresuotos stiprinti savo įtaką ir galbūt netgi eskaluoti nestabilumą šioje valstybėje.

Šiomis dienomis Ispanijoje kalbama ne tik apie atvėsusius orus, šalies tenisininkų iškovotą Daviso taurę ar artėjančias Kalėdas. Ispanijoje rimtai diskutuojama energetinės nepriklausomybės temomis.

Tiesa, valstybėje, kuri pati išgauna tik kiek daugiau kaip 0,4 proc. naftos ir 0,9 proc. dujų, o visą kitą suvartojamą kiekį priversta pirkti, energetinio saugumo ir diversifikacijos klausimai aktualūs visada.

Pasibaigė Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo turnė po Lotynų Amerikos šalis, kurios skelbiamas svarbiausias tikslas – tarpvalstybinių santykių stiprinimas. Ir, žinoma, atsakas JAV, vis aktyviau besireiškiančioms Europoje, o ypač – pačios Rusijos pasieniuose. Tačiau pasaulio spauda atkreipia dėmesį, kad „tarpvalstybinių santykių stiprinimas“ Maskvoje ir Karakase suprantamas nevienodai, ir pataria ieškoti ne idealizmo, o naudos.

Veikiausiai ir apie sąvokas „giesmė“... Ukrainos holodomoro 75-erių metų paminėjimui skirtame vokiečių dienraščio „Berliner Zeitung“ straipsnyje „Kaip Dmitrijus Medvedevas parenka žodžius“ (11 18) cituojamas Rusijos prezidentas, pareiškęs, jog Maskva nesutinka su tuo,  kad Ukraina vadina holodomorą ukrainiečių genocidu. Pasak pono D. Medvedevo, milijonai žmonių žuvo ir Rusijoje, Kazachstane, Baltarusijoje.

Prieš kurį laiką pasirodė labai įdomi futurologinė studija „Pasaulio raidos tendencijos 2025 m.: transformuotas pasaulis“, kurią pristatė Amerikos nacionalinė žvalgybos taryba. Tai ne vienintelis tokio pobūdžio darbas, atliktas šios institucijos. Paskutinis tyrimas ypatingas tuo, kad jo tikslas yra pateikti naujajam JAV prezidentui pasaulio, kokiame jam teks dirbti, vaizdą.

Lapkričio 18 dieną Armėnijos užsienio reikalų ministras Edvardas Nalbandianas Vilniaus universitete skaitė paskaitą „Saugumas Pietų Kaukaze: Armėnijos perspektyva“ („Security in South Caucasus: Armenian Perspective“). Paskaitoje jis išdėstė savo šalies strategiją formuojant santykius su kaimynais – šioje srityje Jerevanas turi daug problemų.

Galų gale paklauskime savęs: Baltarusija – mūsų draugė, priešė ar šiaip kaimynė? Klausimas, viena vertus, politiškai sudėtingas, nors eiliniam žmogui – paprastas. Jau beveik 17 metų po SSRS žlugimo mes negalime į jį vienareikšmiškai atsakyti, ir problema ne tik A. Lukašenkos režimas, kuris tvyro lyg tamsus debesis 14 metų ir visus baugins dar mažiausiai trejus.

Taigi, pirmosiomis savo triumfo dienomis išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama buvo priverstas šokti pagal Kremliaus dūdelę. Jis paskambino Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui ir pranešė, kad – nors ir su išlygomis – pritaria Amerikos priešraketinės gynybos (PRG) sistemos dalių dislokavimui Lenkijos teritorijoje.

Šių metų gegužę apie 50 aktyvistų iš organizacijos „Rosija molodaja“ prie Latvijos ambasados Maskvoje pastatė improvizuotas kartuves ir pakorė lėlę, simbolizuojančią latvių režisierių Edviną Šnorę, kuris sukūrė ir publikai pristatė sovietinę tikrovę demaskuojantį dokumentinį filmą „The Soviet Story“. Vėliau iš „pakarto“ režisieriaus buvo išsityčiota, iškamša apipilta benzinu ir sudeginta.

Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO), kurią šiuo metu sudaro Rusija, Kinija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas bei stebėtojo statusą turintys Indija, Iranas, Mongolija ir Pakistanas. ŠBO kūrimosi pradžia - 1996 m. balandžio mėn., kai Kinijos mieste Šanchajuje susitiko tuomečiai Rusijos, Kinijos, Kazachstano, Kirgizijos ir Tadžikistano vadovai.

Požiūris į Rusiją pasaulyje yra labai įvairus. Rusija nebevaidina tokio vaidmens, kad pasaulį būtų galima skirstyti į jos draugus ir priešus.

Tačiau Rusija ir toliau lieka regionine didžiąja valstybe, prieštaringai vertinama regione, kuriam ji daro įtaką. Pradžiai apsiribosime Europa ir buvusia Sovietų Sąjunga.

Galima nedviprasmiškai atsakyti. Ne. Nors John McCain irgi būtų buvęs geras prezidentas, Lietuvai Obama išrinkimas yra naudingesnis.

Nereikia laukti didesnių pokyčių Amerikos politikoje Lietuvos atžvilgiu. Tradiciškai JAV draugiškai nusiteikusi Lietuvai, ir nėra pagrindo manyti, kad šios nuostatos keisis.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).